- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- I-1063-362/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00388-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė, Arvydas Martinavičius (pran.), Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 2–4, 21–23), prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 25-790 ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 17/01-187 bei įpareigoti atsakovą Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 53).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad nesutinka su priimtais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 25-790 ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 17/01-187 dėl pareiškėjo prašymų perkelti jį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių, nes nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo aiškiai nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali būti perkeliamas iš vienos kalinimo įstaigos į kitą. Pareiškėjas pabrėžė, kad pareiškėjo statusas yra įtariamasis, ne nuteistasis, todėl nemato jokių kliūčių, kodėl nebūtų galima jo pervesti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių, tuo labiau, kad įstatymai tai leidžia daryti, tačiau tiek Šiaulių tardymo izoliatorius, tiek Kalėjimų departamentas atsisako pareiškėjo prašymus tenkinti. Pareiškėjas prašo jį pervesti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių todėl, kad jis yra iš Kauno, ten yra gimęs ir registruotas, ten jo šeima, t. y. žmona ir bendri trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių mažametis sūnus ir dvi mokyklinio amžiaus dukros, todėl norint palaikyti glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais būtų patogiau jo šeimai, jei pareiškėjas būtų perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių, atvykti į pasimatymus su mažamečiais vaikais, kaip reglamentuoja daugelis LR įstatymų bei Konstitucija dėl socialinių ryšių palaikymo ir suimtojo perkėlimo iš vienos pataisos ar kalinimo įstaigos į kitą suimtajam to pageidaujant ir prašant. Pareiškėjas taip pat nesijaučia saugus būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jaučia psichologinį spaudimą, pastovų nerimą ir pergyvenimą negalėdamas būti arčiau savo šeimos ir su jais palaikyti normalių socialinių ryšių. Blogai miega, sunku užmigti, vis mąsto apie savo šeimą, kankina paranoja, dėl kurios gali atsirasti rimtesnės ligos, išsivystė širdies ligos. Pareiškėjas dėl kairės kojos klubo sąnario traumos sunkiai vaikšto, taip pat yra dažnai etapuojamas į laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl sveikatos būklės, yra sutrikęs regėjimas, išsivystė širdies nepakankamumas. Visa tai dėl negalėjimo palaikyti normalių socialinių ryšių su savo šeima ir būti arčiau jų.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus.
Atsakovui apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 53).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 45–47) nurodė, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas pareiškėjo A. Ž. 2017 m. sausio 16 d. prašymas dėl jo perkėlimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių. Nagrinėjant šį prašymą bei reikalavimo dėl jo perkėlimo į kitą kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą pagrįstumą, atsakovas vertino visas faktines aplinkybes, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė teisėtai, pagal galiojančius teisės aktus. Asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-121. Įsakymo 1.1.4. punkte nustatyta, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio (išskyrus Rokiškio rajono teismą), Tauragės, Telšių apskrityse esantys teismai, Kėdainių ir Raseinių rajonų apylinkės teismai. Į Kauno tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Kauno apskrityje esantys teismai (Įsakymo 1.1.2. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Panevėžio apylinkės teismo, pagal bendras Įsakymo nuostatas, pareiškėjas A. Ž. yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. vasario 1 d. atsakymą Nr. 17/01-187 apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2017 m. vasario 10 d. Kalėjimų departamentas pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 25-790. Nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 5 d. įsakyme Nr. V-121 nėra detalizuoti kriterijai, kuriems esant Kalėjimų departamentas gali įgyvendinti jam Įsakymo 1.2 punkte nustatytą diskrecijos teisę, tačiau šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal LVAT praktiką, sprendžiant dėl asmenų, kuriems paskirtas suėmimas, laikymo suėmimą vykdančiose įstaigose, neatsižvelgiant į Įsakymo 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytą tvarką, Kalėjimų departamentas turi pareigą atsižvelgti į tai, ar suėmimą vykdančioje įstaigoje suimtasis nebus kankinamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas, taip pat ar suimtajam bus užtikrinama lygybė nuteistųjų atžvilgiu prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-433/2013). Sprendimas taip pat privalo būti motyvuotas, priimtas atsižvelgus į konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas skirdamas asmenis į suėmimą vykdančias įstaigas gali neatsižvelgti į Įsakymo 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytą tvarką, tik esant svarbioms ir objektyvioms priežastims. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, Kalėjimų departamentas neįžvelgė svarbių ir objektyvių priežasčių pareiškėją perkelti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių. Pareiškėjo teiginiai dėl socialinių ryšių su šeima nepalaikymo yra nepagrįsti, nes pasimatymų galimybė, neišskiriant jo iš kitų suimtųjų/nuteistųjų, yra sudaryta, ja pasinaudoti pareiškėjas turi visas galimybes, o tam tikras šeimos socialinių ryšių apribojimas yra vienas iš laisvės atėmimo bausmės elementų. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei socialinių ryšių pablogėjimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 53).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b. l. 54–55) nurodė, jog Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas A. Ž. 2017 m. vasario 3 d. skundas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. vasario 1 d. atsakymo Nr. Nr. 17/01-187. Kalėjimų departamentas 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 2S-790 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėto Šiaulių tardymo izoliatoriaus nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kadangi buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Prašymo nagrinėjimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas kalbėjosi su pareiškėju. Pareiškėjas neišsakė jokių nusiskundimų dėl kitų suimtųjų (nuteistųjų) daromos neigiamos įtakos ar kitų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Pokalbio metu pareiškėjas pageidavo būti laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje tik dėl galimybės daugiau bendrauti su šeima. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas“ 1.1.4 papunkčiu, pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio (išskyrus Rokiškio rajono apylinkės teismą), Tauragės, Telšių apskrityse esantys teismai, Kėdainių ir Raseinių rajonų apylinkės teismai, skiriami į Šiaulių tardymo izoliatorių. Kadangi kardomąją priemonę – suėmimą pareiškėjui skyrė Panevėžio miesto apylinkės teismas, pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėją perkelti į Kauno tardymo izoliatorių nebuvo teisinio pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsniu į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320 patvirtintą Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašą, nuteistieji skiriami į pataisos įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pasibaigus suėmimo terminui ir teismui paskyrus pareiškėjui laisvės atėmimo bausmę, klausimą dėl pareiškėjo skyrimo į konkrečią pataisos įstaigą spręs kardomojo kalinimo vietos administracija. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas pareiškėjo skundas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. Ž. skundas ir patikslintas skundas atmestini.
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 25-790 ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 17/01-187, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundas grindžiamas tuo, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo aiškiai nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali būti perkeliamas iš vienos kalinimo įstaigos į kitą, Pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, negali palaikyti glaudžių socialinių ryšių su šeimos nariais, gyvenančiais Kauno mieste, dėl to jaučia psichologinį spaudimą, nerimą, pablogėjo sveikatos būklė (sutriko regėjimas, išsivystė širdies nepakankamumas).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d., toliau – Bausmių vykdymo kodeksas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 1 d., toliau – ir Įsakymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., toliau – Viešojo administravimo įstatymas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 16 d. prašymu (b. l. 43–44) kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, prašydamas jį perkelti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI), perkėlimo priežastis nurodė: sutuoktinė bei nepilnamečiai vaikai gyvena Kaune, šeima patiria didelių nepatogumų dėl kelionių iš Kauno į Šiaulių m., pareiškėjas jaučia psichologinį spaudimą negalėdamas būti arčiau šeimos, perkėlimo pagrindą nurodė – socialinių ryšių gerinimą. Šiaulių tardymo izoliatorius 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 17/01-187 (toliau – ir skundžiamas Šiaulių TI sprendimas) (b. l. 11) pareiškėjo prašymo netenkino, nustatęs, kad perkelti pareiškėją iš Šiaulių TI į Kauno TI nėra teisinio pagrindo, o būtent: prašymo nagrinėjimo metu 2017 m. sausio 17 d. su pareiškėju Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pravedė pokalbį, kurio metu pareiškėjas neišsakė jokių nusiskundimų dėl kitų suimtųjų (nuteistųjų) daromos neigiamos įtakos ar kitų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas pokalbio metu išsakė tik pageidavimus dėl šeimos būti laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, o ne Šiaulių TI. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, 2017 m. vasario 3 d. skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas panaikinti skundžiamą Šiaulių TI sprendimą ir perkelti jį iš Šiaulių TI į Kauno TI, teigdamas, jog taip būtų patogiau jo šeimai atvykti į pasimatymus su vaikais, be to, jaučia psichologinį spaudimą, nerimą, negalėdamas būti arčiau šeimos ir su jais palaikyti normalius socialinius ryšius, dėl to pablogėjo sveikata. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 25-790 (toliau – ir skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas) (b. l. 7) konstatavo, jog skundžiamas Šiaulių TI sprendimas yra pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui ikiteisminio tyrimo byloje (medžiagoje) Nr. 01-1-31302-15 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurį skyrė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (I t., b. l. 96–97). Pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė taikoma iki šiol (Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-62-337/2017). Pareiškėjas yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 61–62). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. pažymos (b. l. 65) matyti, jog A. Ž. buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu (nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. gegužės 19 d.) prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. nebuvo gauta prašymų iš asmenų, norinčių pasimatyti su A. Ž., todėl A. Ž. ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. rugpjūčio 14 d. pažymos (b. l. 88) matyti, jog A. Ž. jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. buvo suteikti 9 trumpalaikiai pasimatymai, iš jų: 1) 2016 m. vasario 4 d. su žmona L. Ž., 2) 2016 m. balandžio 21 d. su dukra S. J., <...>, 4) 2016 m. birželio 28 d. su <...>, žmona L. Ž., dukra K. Ž., sūnumi A. Ž., <...> 8) 2017 m. vasario 23 d. su sūnumi A. Ž., žmona L. Ž., dukra K. Ž., 9) 2017 m. kovo 1 d. su dukra S. J. (trumpalaikis pasimatymas su fiziniu kontaktu). L. Ž. teismui pateiktame 2017 m. birželio 23 d. prašyme (b. l. 72) nurodė, jog gyvena Kaune kartu su trimis nepilnamečiais vaikais (gim. 2000 m., 2002 m., 2010 m.), tėtis (pareiškėjas) suimtas nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d., su vaikais matosi retai, kadangi nėra nei fizinių, nei finansinių galimybių važiuoti iš Kauno į Šiaulių tardymo izoliatorių, vaikai nori palaikyti glaudžius socialinius ryšius su tėčiu.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą dėl jo perkėlimo į kitą kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą vertinamos faktinės aplinkybės, atsiradusios iki ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimo priėmimo, t. y. 2017 m. vasario 1 d.
Suėmimo vykdymo įstatymas, reglamentuojantis suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, nustato, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose) (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 str. 1 d.). Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d.). Asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas tvarką detalizuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-121. Įsakymo 1.1.4 punkte nustatyta, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio (išskyrus Rokiškio rajono apylinkės teismą), Tauragės, Telšių apskrityse esantys teismai, Kėdainių ir Raseinių rajonų apylinkės teismai. Į Kauno tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Kauno apskrityje esantys teismai (Įsakymo 1.1.2 punktas).
Pažymėtina, kad paminėtos suimtųjų asmenų skirstymo taisyklės nėra absoliučios, Kalėjimų departamento direktorius ar jo pavaduotojas turi diskrecijos teisę priimti sprendimą laikyti suimtuosius asmenis suėmimą vykdančiose įstaigose neatsižvelgdamas į Įsakymo 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytą tvarką (Įsakymo 1.2 punktas), tačiau toks sprendimas turi būti motyvuotas, priimtas atsižvelgus į konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nors Įsakyme nėra detalizuoti kriterijai, kuriems esant Kalėjimų departamentas gali įgyvendinti jam Įsakymo 1.2 punkte nustatytą diskrecijos teisę, tačiau šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Pagal LVAT praktiką, sprendžiant dėl asmenų, kuriems paskirtas suėmimas, laikymo suėmimą vykdančiose įstaigose, neatsižvelgiant į Įsakymo 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytą tvarką, Kalėjimų departamentas turi pareigą atsižvelgti į tai, ar suėmimą vykdančioje įstaigoje suimtasis nebus kankinamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas, taip pat ar suimtajam bus užtikrinama lygybė nuteistųjų atžvilgiu prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-433/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas, skirdamas asmenis į suėmimą vykdančias įstaigas, gali neatsižvelgti į Įsakymo 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytą tvarką, tik esant svarbioms ir objektyvioms priežastims, susijusioms su asmens saugiu ir orumo nežeminančiu kalėjimu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas paskirtas į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių pagal bendrą Įsakymo nuostatą, t. y. atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo, kaip numatyta Įsakymo 1.1.4 punkte. Kaip matyti iš skundžiamuose Šiaulių TI ir Kalėjimų departamento sprendimuose nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo nebuvo tenkintas atsižvelgus į tai, kad nenustatytos svarbios ir objektyvios priežastys, kurioms esant Kalėjimų departamentas turėjo įgyvendinti jam Įsakymo 1.2 punkte nustatytą diskrecijos teisę imtis priemonių dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą suėmimą vykdančią įstaigą, neatsižvelgiant į 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytą tvarką. Vertinant pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. prašyme nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo perkėlimo iš vienos suėmimo vykdymo įstaigos į kitą, nebuvo nustatyta kitų suimtųjų (nuteistųjų) daroma neigiama įtaka ar kitokie neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nebuvo nustatyti ir pareiškėjo naudojimosi teise palaikyti ryšius su artima šeima apribojimai. Pareiškėjo nurodyti įvairūs nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl negalėjimo palaikyti įprastų socialinių ryšių su šeima, t. y. žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ribojama jo teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, su juo žiauriai elgiamasi, žeminamas jo orumas ar pan. Pareiškėjas pateiktais skundais taip pat neginčija aplinkybių dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI ar kad pažeidžiamas Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas, reiškiantis visų nuteistųjų lygybę nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Pareiškėjas tiesiog pateikė savo asmeninę subjektyvią nuomonę, kurią grindžia bendro pobūdžio teiginiais (dėl šeimos patogumo jį lankyti), nepateikdamas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis grįstų įrodymų, kokiu būdu teismui skundžiami Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento sprendimai pažeidžia jo teises. Darytina išvada, kad tiek Šiaulių tardymo izoliatorius, tiek Kalėjimų departamentas, vertindami pareiškėjo prašymą, pareigos, nagrinėjant prašymą atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes bei savo atsakymą išsamiai motyvuoti, nepažeidė, priėmė pagrįstus sprendimus atsisakyti perkelti pareiškėją į Kauno TI, tuo tinkamai užtikrindami asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas tvarkos, reglamentuotos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 5 d. įsakyme Nr. V-121, laikymąsi.
Kadangi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pareiškėjo ginčijamus sprendimus, pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas dėl šių sprendimų panaikinimo atmestini (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.). Nepanaikinus sprendimų, reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių nagrinėti iš naujo negali būti tenkinamas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.