Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. prašymą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Vis dėlto nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734-464/2022).

11. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Ieškovas nesutikdamas su šia teismo nutartimi, 2022 m liepos 25 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo priimti ir tenkinti. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nurodė ieškovui, kad kartu su atskiruoju skundu turėjo būti pateikiami duomenys, kad už atskirąjį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis, arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba, kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 338 straipsnis). Teismas nurodė, kad atskiruoju skundu apeliantas skundžia nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pateikdamas atskirąjį skundą turėjo sumokėti 63 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2022 m. rugpjūčio 24 d. asmeniškai, vadinasi atskirojo skundo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 24.00 val. įskaitytinai (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Ieškovas per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino ir nutarties dėl trūkumų šalinimo atskiruoju skundu neskundė, nors tokia galimybė nutartyje ieškovui buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta.

13. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, turėjo teisę skųsti atskiruoju skundu būtent Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Vis dėl to, vertinant ar pagrįstai teismas atskirąjį skundą laikė nepaduotu, svarbu įvertinti ar pagrįstai jam buvo nustatytas įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakytas priimti ieškovo prašymas, apeliantas pateikė atskirąjį skundą. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis, kuris yra indeksuojamas tuo atveju, jeigu ieškinio (atskirojo skundo) pateikimo dienos ketvirčio vartojimo kainų indeksas yra didesnis nei 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis). Pagal valstybės įstaigos Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis, šiuo metu vartotojų kainų indeksas žyminiam mokesčiui indeksuoti yra 125,20.

15. CPK 83 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be šioje teisės normoje įvardintų konkrečių atvejų, joje taip pat nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

16. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad žyminio mokesčio mokėti neprivaląs, nes Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose šalys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, o ieškovas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, siekia, kad nebūtų apsunkintas arba padarytas iš vis neįmanomu Atkūrimo įstatymo įvykdymas ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos ir šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio (Atkūrino įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas yra pateikęs skundą Regionų apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I2-6036-780/2022 dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo panaikinimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti D. Z. skundą. Dėl šios nutarties ieškovas yra padavęs atskirąjį skundą, kuris 2022 m. birželio 8 d. priimtas ir perduotas spręsti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS-567-502/2022). Ieškovas į Kauno apylinkės teismą kreipėsi ne skųsdamas Kauno miesto savivaldybės sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nes tokį skundą ieškovas yra pateikęs apygardos administraciniam teismui, bet su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, kurį Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu. Todėl teikdamas teismui atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, apeliantas turėjo byloje sumokėti žyminį mokestį.

17. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2022 m. liepos 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nesumokėjo 63 Eur žyminio mokesčio, prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimo atidėjimo ieškovas neteikė, todėl atskirasis skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kaip tai numato CPK 316 straipsnio 2 dalis.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.