- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-1681-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04569-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Pareigūnų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11267-127/2015 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, 3952,93 EUR kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Pareigūnų kredito unija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutartimi priimtas ieškovės D. V. ieškinys atsakovui R. V., trečiajam asmeniui Pareigūnų kredito unijai dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, 3952,93 EUR kompensacijos priteisimo. Atsakovas pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuriam ši byla teisminga, kadangi atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Naikupės g. 12-17 Klaipėdoje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-26 nutartimi nutarė perduoti civilinę bylą Nr. e2-11267 – 127/2015 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. V., trečiajam asmeniui Pareigūnų kredito unijai dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, 3 952,93 EUR kompensacijos priteisimo pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, 381 straipsnio 1 dalimi ir tuo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nutarė, kad pažeidžiant teismingumo taisykles priimta byla perduodama nagrinėti tam teismui, kuriam ji yra teisminga, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo R. V. prašymą perduoti bylą pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Nurodo, kad ieškinio pateikimo dieną Lietuvos Respublikos Gyventojų registre deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta buvo Vilniaus miesto apylinkės savivaldybė. Ieškinys teisme priimtas 2015-02-20. Gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje atsakovas deklaravo tik 2015-04-15, t. y. jau po civilinės bylos iškėlimo ir procesinių dokumentų atsakovui įteikimo. Taigi, teismingumo taisyklės priimant ieškinį nebuvo pažeistos. Be to, CPK 34 str. 1 d. numato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Teismų praktikoje yra laikomais pozicijos, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu atsakovo buveinės vieta pasikeičia, tai atsakovo buveinės pasikeitimas nepakeičia bylos teritorinio teismingumo ir civilinė byla turi būti baigta nagrinėti tame teisme, kuriame pareikštas ieškinys, nes jis buvo priimtas nagrinėti nepažeidžiant bendrojo teritorinio teismingumo taisyklių (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-744-516/2011). Tokiu būdu, manytina, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, dėl ko atsakovo prašymas turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-26 nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, žinojo, kad atsakovas gyvena Klaipėdoje, nes 2014 m. rugsėjo mėn. registruotu laišku atsiuntė atsakovui santuokos liudijimą. Apie tai, kad atsakovas nuo 2011 metų gyvena Klaipėdoje, žinojo ir šalių duktė, kuri gyvena Vilniuje ir palaiko ryšius su abiem tėvais. Remiantis CPK 34 str. 2 d. 2 p. atsakovas, kuriuo gyvenamoji vieta iš pradžių buvo nežinoma, sužinojęs apie nagrinėjamą bylą, turi teisę prašyti perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Tokia nutartis paduodant atskirąjį skundą neskundžiama (CPK 34 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-05-26 nutartimi nutarė bylą perduoti pagal teismingumą kitam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-05-26 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
Nagrinėjamu atveju ieškovė patikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto (lengvojo automobilio, skolinių įsipareigojimų) padalijimo. CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė - pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. CPK 381 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.16 straipsniu, fizinio asmens gyvenamąją vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str. 1 d.). Teismų praktikoje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (LR CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Todėl, apeliantės argumentai, jog ieškinio padavimo dieną atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Vilniaus miestas, o Klaipėdoje deklaravo gyvenamąją vietą tik po ieškinio padavimo dienos, atmetami. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą – Klaipėdos miestą (Pažyma dėl darbo įmonėje UAB „Maxima“, Taikos pr. 61, Klaipėda, nuo 2011-12-01 iki 2012-02-24, Pažyma apie asmens įdarbinimus).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog CPK 34 straipsnio 1 d. numato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Tačiau pažymi, kad CPK 34 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kada byla, priimta vieno teismo žinion, gali būti perduota kitam teismui. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui (CPK 34 str. 2 d. 2 p.). Paaiškėjus faktinei atsakovo gyvenamajai vietai ((duomenys neskelbtini)) ir esant atsakovo prašymui perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė perduoti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.