- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- e2-259-887/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02615-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. U., G. U.
- Trečiasis asmuo
- notarė M
- Advokatai
- Kristina Sūnaitienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės J. S. atstovei advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei, atsakovams A. U., G. U.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. U., G. U. dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, trečiasis asmuo byloje notarė M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. S. prašo nustatyti, kad O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios bei, kad O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso: 1) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis lėšų, buvusių 2011 m. liepos 15 d. V. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB „Swedbank“; 3) ½ dalis lėšų, esančių O. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė J. S. ieškinyje nurodė, kad 2011 m. liepos 15 d. numirė jos ir atsakovės A. U. motina O. B.. Ji su A. U. yra mirusios O. B. testamentinės įpėdinės, priėmusios po motinos mirties palikimą. O. B. mirė santuokoje su V. B.. V. B. mirė 2021 m. gruodžio 9 d. Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. B. 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. 5 informavo, kad V. B. palikimą priėmė G. U., kuriam testamentu paliktas visas V. B. turtas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugpjūčio 31 d. išrašo yra žinoma, kad V. B. santuokoje su O. B. 2002 m. birželio 26 d. įgijo pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat AB „Swedbank“ 2021 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. SPAMKT-21-6974 „Dėl informacijos pateikimo apie O. B. turtą ir įsipareigojimus“ nurodė, kad pagal banke saugomą informaciją, O. B. vardu esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2 082,52 Eur. Pagal to paties banko 2022 m. sausio 20 d. rašte Nr. SR-TS-22-140 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodomą informaciją, V. B. vardu esančiose banko sąskaitose O. B. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo tokios lėšos: banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 114,72 Lt, indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 765,23 Lt, indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 745,06 Lt, kurios V. B. sąskaitose yra ir šiuo metu. Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. B. jai nurodė, kad ji turi kreiptis į teismą dėl tėvų santuokoje įgyto turto dalių atidalijimo – nustatyti mirusiajai O. B. priklausančią dalį. Tik nustačius O. B. dalį, bus galima išduoti palikimo priėmimo liudijimą. Dėl minėtų priežasčių ji negali baigti paveldėjimo procedūros.
Ieškovės J. S. atstovė advokato padėjėja Kristina Sūnaitienė teismo posėdyje nurodė, jog ginčo dėl ieškinio reikalavimų nėra, kadangi atsakovai su ieškiniu sutinka. Ginčas yra tik dėl 1 037,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė neturėjo kitos išeities kaip tik pradėti procesą. Mirus O. B., V. B. per 10 metų į notarą nesikreipė. Pati ieškovė nesiėmė veiksmų, nes vertino, kad tai yra tėvų turtas. Nuo 2021 m. liepos 15 d. prasidėjo motinos turto – pastatų griovimas. Tuomet ji tris kartus vyko į vietą ir prašė stabdyti griovimą. Ji siekė išsaugoti turtą – kreipėsi į vyriausiąjį policijos komisariatą, valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tokiu būdu pavyko sustabdyti pastatų griovimą. Byla teisme pradėta 2021 m. spalio mėn. Per tą laiką V. B. galėjo atlikti veiksmus pas notarą ir buvo galima pabaigti bylą. V. B. elgėsi nesąžiningai, nenurodė duomenų apie turimas pinigines lėšas banko sąskaitose. Tarp šalių santykiai yra blogi nuo 2021 m. vasaros, kuomet ieškovė pamatė, kad yra griaunami pastatai. Ieškovė bendravo su atsakovais, 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi su pasiūlymu, adresuotu A. U., tačiau jai buvo pasakyta, kad savininkas yra vienintelis, t. y. tik G. U. ir ji neturėtų reikšti pretenzijų. Atsakovas G. U. atsakė raštu 2021 m. rugsėjo 22 d. Ieškovė tris kartus bandė kalbėtis su atsakovais, kad bent jau negriautų pastatų. Pateikus patikslintą ieškinį, G. U. skambino, pasakė, kad jie sutinka su ieškiniu ir paprašė jį atsiimti. Iš atsakovų niekada nesijautė jokio geranoriškumo.
Atsiliepimas
Atsakovas G. U. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu sutinka. Taip pat sutinka sudaryti taikos sutartį arba išspręsti bylą teisminės mediacijos būdu.
Atsakovas G. U. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka, nesutinka tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Paaiškino, kad V. B. ieškovės buvo terorizuojamas 10 metų, V. reikalavo, kad ieškovė nedalyvautų jo laidotuvėse. Ieškovė nusitempė viralinę į savo sodybą, kuri ten ir tebestovi. Pastatų būklė yra labai bloga, krito šiferis, todėl nuėmė stogą. Jis tvarkė sodybą, vežė šiukšles, kirto medžius. Ieškovė buvo atėjusi tris kartus, sakė, kad čia viskas jos ir ji ketina gyventi sodyboje, reikalavo 25 000,00 Eur už klojimą, todėl jis pasiūlė jai jį pasiimti. Ieškovė nesikreipė 10 metų, nes ji iki dabar naudojasi sodyba kaip savo. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė sužinojo, kad senolis testamentu sodybą palieka jam ir tada prasidėjo konfliktai. 10 metų nei V. B., nei abejoms paveldėtojoms niekas nerūpėjo. Dėl V. B. sveikatos būklės nenorėjo jo vežioti po įstaigas. Kai gavo pranešimą iš ieškovės, suprato, kad gali būti teismas, bet dar buvo gyvas V. B., kuris viską suvokė, tačiau nevaikščiojo, kentė skausmus. Galvojo dėl įgaliojimo gavimo, bet nenorėjo prieš mirtį trukdyti V. B.. Į notarą konsultacijos, kaip išspręsti klausimą, nesikreipė. Negalvojo, kad kaupiasi teismo išlaidos. Jo išsilavinimas yra aukštasis, dirba valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. Mano, kad bylinėjimosi išlaidas reikėtų pasidalinti pusiau.
Atsakovė A. U. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu sutinka. Taip pat sutinka sudaryti taikos sutartį arba išspręsti bylą teisminės mediacijos būdu.
Atsakovė A. U. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškiniu, nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, palaiko G. U. parodymus. Tėvas visada kalbėjo, kad visas turtas yra jo. 2019 m. pradžioje tėvas susirgo, anūkės aplankė tris kartus, niekas su juo nebendravo. Jis susirado draugę, todėl visi nuo jo nusisuko. Ieškovė buvo atėjusi tris kartus, reikalavo pinigų. Ji nesuprato, kad teisme prasidėjęs procesas, viską sprendė sūnus. Ieškovė jai nesiūlė kreiptis į notarą kilusių klausimų išsprendimui.
Trečiasis asmuo byloje notarė M. B. pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsakovams pripažinus ieškinį visiškai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad O. B. ir V. B. buvo sutuoktiniai. O. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. S. ir atsakovė A. U. yra priėmusios mirusios O. B. palikimą pagal testamentą. V. B. mirė 2021 m. gruodžio 9 d. Po jo mirties palikimą pagal testamentą priėmė atsakovas G. U..
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugpjūčio 31 d. išrašo matyti, kad V. B. santuokoje su O. B. 2002 m. birželio 26 d. įgijo pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Iš AB „Swedbank“ 2021 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. SPAMKT-21-6974 „Dėl informacijos pateikimo apie O. B. turtą ir įsipareigojimus“ matyti, kad pagal banke saugomą informaciją, O. B. vardu esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2 082,52 Eur. Iš to paties banko 2022 m. sausio 20 d. rašto Nr. SR-TS-22-140 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad V. B. vardu esančiose banko sąskaitose O. B. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3 114,72 Lt, indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 765,23 Lt, indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 745,06 Lt.
Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nagrinėjamu atveju V. B., kaip pergyvenęs sutuoktinis, dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo, kuriuo patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui ir dalis, priklausiusi palikėjai – mirusiajai sutuoktinei, išdavimo nesikreipė. Todėl būtina nustatyti mirusiosios sutuoktinės O. B. dalis bendrame turte, kadangi tik atskyrus mirusiosios ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, mirusiosios įpėdinei ieškovei J. S. galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnis).
Jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atvejų yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).
Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, dalintini lygiomis dalimis, nustatant, kad mirusiajai O. B. priklauso: 1) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis lėšų, buvusių 2011 m. liepos 15 d. V. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB „Swedbank“; 3) ½ dalis lėšų, esančių O. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės nagrinėjamoje byloje patirtų 1 037,36 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė A. U. su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, atsakovas G. U. sutinka iš dalies, mano, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti dalinamos pusiau.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovei nepavykus taikiai susitarti su atsakovais ir neteisminiu keliu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nebeliko kitos išeities kaip tik inicijuoti civilinę bylą ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Taigi, ieškovės elgesys atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį, nes, besikreipdama į teismą, ji nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškinį reiškė pagrįstai. Ieškinio pagrįstumą pripažino ir atsakovai sutikdami su pareikštu ieškiniu. Tuo tarpu atsakovas G. U. gavęs ieškovės pranešimą, nors ir suprato, jog ji kreipsis į teismą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų kilusį ginčą išspręsti taikiai. Prasidėjus teismo procesui, jis teikė atsiliepimus tiek savo, tiek motinos A. U. bei senelio V. B. vardu, nurodydamas, jog jie su ieškiniu sutinka, tačiau vėlgi nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Atsakovė A. U. taip pat neatliko jokių aktyvių veiksmų iškilusio klausimo išsprendimui, šį faktą pati patvirtino teismo posėdžio metu. Ieškovė dėl atsakovų kaltės (neveikimo) buvo priversta ir toliau patirti bylinėjimosi išlaidas, t. y. priversta teikti papildomus procesinius dokumentus (prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, prašymą dėl bylos atnaujinimo, patikslintą ieškinį), kas ieškovės atstovei yra darbas, už kurį turi būti atlyginta. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vertina, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje lėmė atsakovų G. U. ir A. U. netinkamas elgesys.
Atsakovai teismo posėdyje nurodė, jog jie teismo procese elgėsi teisingai ir negalvojo/nežinojo, kad kaupiasi bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. U. turi aukštąjį išsilavinimą, yra valstybės tarnautojas bei atsakovė A. U., kaip vidutiniškai informuotas, protingai atidus ir apdairus asmuo, turėjo suprasti, kad už kiekvieną ieškovės atstovės advokato padėjėjos paruoštą procesinį dokumentą bei jos dalyvavimą teismo posėdžiuose turi būti atlyginta. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pripažino ieškinio pagrįstumą, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų G. U. ir A. U. veiksmų (neveikimo), todėl būtent jiems tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už advokato padėjėjos teiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. balandžio 21 d. sąskaitą Nr. 20220421 sumokėjo 880,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio bei atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas mano, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovų priteistina 880,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 124,00 Eur žyminis mokestis bei 33,36 Eur išlaidos, patirtos renkant duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Testamentų registro (CPK 88 straipsnio 10 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovų taip pat priteistinos 47,03 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį.
Nustatyti, kad O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios.
Nustatyti, kad O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso:
1) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2) ½ dalis lėšų, buvusių 2011 m. liepos 15 d. V. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB „Swedbank“;
3) ½ dalis lėšų, esančių O. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 037,36 Eur, t. y. iš kiekvieno po 518,68 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 47,03 Eur, t. y. iš kiekvieno po 23,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.