Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami 1) priteisti ieškovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (biudžetinės įstaigos kodas 288603320) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (biudžetinės įstaigos kodas 288697120) solidariai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti ieškovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (biudžetinės įstaigos kodas 288603320) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (biudžetinės įstaigos kodas 288697120) solidariai 352,25 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir dvidešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (biudžetinės įstaigos kodas 288603320) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (biudžetinės įstaigos kodas 288697120) solidariai 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (biudžetinės įstaigos kodas 288603320) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (biudžetinės įstaigos kodas 288697120) solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos eigoje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus; 5) priteisti ieškovo T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (biudžetinės įstaigos kodas 288603320) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (biudžetinės įstaigos kodas 288697120) solidariai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti ieškovo T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (biudžetinės įstaigos kodas 288603320) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (biudžetinės įstaigos kodas 288697120) solidariai 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti ieškovo T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (biudžetinės įstaigos kodas 288603320) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (biudžetinės įstaigos kodas 288697120) solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos eigoje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovų teigimu, jiems įtarimai dėl inkriminuotų veikų buvo pareikšti nepagrįstai. Įrodymai, kuriais rėmėsi teisėsaugos pareigūnai ir prokurorė, pareikšdami atitinkamai pranešimus apie įtarimus, perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu (teisminio proceso Nr. 1-03-2-00074-22-3) (toliau – ir Baudžiamoji byla), kuriuo kaltinimai reiškiami T. Č. ir P. S., į pirmosios instancijos teismą, teikiant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, buvo dviejų liudytojų (nuteistųjų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę), t.y. L. V. ir D. M., parodymai. Ne tik teismai (kurių sprendimai buvo visiškai pagrįsti), tačiau ir prokurorė bei ikiteisminio tyrimo pareigūnė turėjo pareigą ir privalėjo įvertinti bei patikrinti, ar yra bent menkiausių objektyvių duomenų, kad L. V. ir D. M. parodymai yra patikimi, ir juos patvirtina objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga. Tačiau būtent objektyvios informacijos šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta. Taigi, nebuvo jokio pagrindo suvaržyti ieškovų teisių, pareiškiant jiems įtarimus, ir toliau vykdant jų atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą. Tai, jog baudžiamojoje byloje apart L. V. ir D. M. vienas kitam prieštaraujančių parodymų nebuvo jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtino ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų argumentai. Nepaisydama aiškiai pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų, bei nepateikdama jokių naujų objektyvių įrodymų prokurorė vis tiek toliau tęsė ieškovų baudžiamąjį persekiojimą, teikdama apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas nutartyje taip pat nurodė aiškius motyvus, kurie rodo nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo ir visiškai neatsakingai atliktą ieškovų baudžiamąjį persekiojimą (išdėstyta ieškinio 53-63 punktuose). Visi aukštesnės kompetencijos teismo motyvai aiškiai parodo, kad jokių objektyvių duomenų šioje byloje ieškovų atžvilgiu nebuvo surinkta. L. V. ir D. M. parodymams prieštaraujantys objektyvūs įrodymai (slapta daryti garso įrašai, (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, DNR pėdsakai) buvo surinkti dar ikiteisminio tyrimo metu. Visi objektyvūs duomenys galėjo būti patikrinti prieš pradedant ieškovų nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą. Jau tuomet buvo aišku, kad nebuvo jokio pagrindo ieškovams reikšti įtarimų. Visi minėti duomenys būtent ir paneigė tuometinius L. V. ir D. M. parodymus. Negana to, prokurorės apeliacinį skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas pažymėjo ir tai, kad simpatijos ar antipatijos negali lemti baudžiamosios atsakomybės taikymo konkretaus asmens atžvilgiu, nenustačius jokių asmens neteisėtus veiksmus jam vykdant tarnybines pareigas patvirtinančių duomenų. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnė ir prokurorė matė ir suvokė kokiais paviršutiniškais, ir tendencingais duomenimis renkami duomenys byloje ir tai negalėjo būti joks pagrindas reikšti įtarimą nei T. Č. nei P. S. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ yra patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos). Prieš priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, pirminius nurodytus faktus galima patikrinti atlikus aplinkybių patikslinimą. Patikslinimo metu gali būti atliekami su procesinėmis prievartos priemonėmis nesusiję BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso veiksmai. Kokie konkretūs veiksmai gali būti atliekami patikslinimo metu nustatyta Rekomendacijų 42 punkte. Rekomendacijų 3.4 punkte nustatyta, kad patikslinimas – prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekami su procesinėmis prievartos priemonėmis nesusiję proceso veiksmai, kuriais siekiama patikslinti skunde, pareiškime ar pranešime nurodytas faktines veikos aplinkybes, t. y. įvykio vietos apžiūra, liudytojų apklausa, duomenų ar dokumentų pareikalavimas iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas pareiškimas, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas pareiškimas, apklausa. Atsakovės atstovių atsakingi pareigūnai, dirbę su byla, privalėjo surinkti bent menkiausius duomenis ir tik tuomet pareikšti įtarimus ieškovams, o šių duomenų nesant įtarimų nereikšti, bei neatlikti kitų, visas ieškovų teises varžančių baudžiamojo persekiojimo veiksmų. Visiškai nepagrįstai pasirinkta taktika apsiriboti vien tik L. V. ir D. M. parodymais ir jais pasitikint, neturint jokių kitų duomenų, net neapklausiant ieškovų dar prieš įtarimų paskelbimą jiems ir neduodant galimybės atsakyti bei atsikirsti į L. V. ir D. M. teiginius. Nepagrįstų įtarimų pagrindu vienam iš ieškovų P. S. buvo atliekamos asmens, automobilio, gyvenamosios vietos kratos. P. S. buvo laikinai sulaikytas. Apribota jo nuosavybės teisė į asmeninius daiktus. Galiausiai P. S. buvo paskirta kardomoji priemonė, kuri taip pat apribojo judėjimo laisvę, bendravimo galimybes. Manytina, jog nebuvo išnaudotos kitos galimos priemonės, o būtent – aplinkybių patikslinimas, kuris nebūtų sukėlęs tokių neigiamų padarinių, kaip nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovų atžvilgiu. Jei nagrinėjamoje situacijoje būtų buvęs atliktas aplinkybių patikslinimas, jau tuo metu būtų pakakę duomenų, kad veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra. Todėl laikytina, jog ikiteisminis tyrimas tiek P. S., tiek T. Č. atžvilgiu buvo pradėtas skubotai. Akivaizdu, jog išvados, kurios padarytos nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, galėjo būti padarytos ir nepareiškus įtarimų ieškovams ir juo labiau nepradėjus kaltinti jų kaltinamuoju aktu teismuose. P. S. buvo persekiojamas baudžiamąja tvarka daugiau nei 3 metus ir 2 mėnesius, o T. Č. daugiau nei 2 metus ir 5 mėnesius. Viso šio baudžiamojo persekiojimo net nebūtų buvę, jeigu nebūtų pareikšti ieškovams įtarimai, byla su kaltinamuoju aktu nebūtų perduota teismui, galiausiai dar ir pateikiant prokuratūros apeliacinį skundą. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas. Po 2024 m. balandžio 20 d. internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ pasirodžiusio žurnalisto D. S. publikacijos: „(duomenys neskelbtini)“ paaiškėjo, kad ieškovų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas galėjo būti suplanuotas pačių Lietuvos Respublikos valstybės vardu veikusių teisėsaugos pareigūnų. Kartu su šiuo straipsniu buvo pateiktas ir minėto žurnalisto interviu, kurio metu pagrindinis kaltinimo liudytojas L. V. nurodė, kad visą pasakojimą su išgalvotomis aplinkybėmis tiek jis, tiek D. M. išdėstė būtent teisėsaugos pareigūnų prašymu ir žinia. Pagal BPK 316 straipsnį apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Šiuo gi konkrečiu atveju prokuratūra toliau atliko ieškovų baudžiamąjį persekiojimą, nepaisant pasirodžiusio publicistinio straipsnio su L. V. pasakojimu ir vėliau jo parodymais Kauno apygardos teisme. Negana to, turimais duomenimis, netgi buvo teikiamas ir prokuratūros kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurį atrankos teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 12 nutartimi buvo atsisakyta priimti. Kaip matyti iš abiejų instancijų teismų motyvų, būtent L. V. ir D. M. parodymai buvo vieninteliai, kuriais viso baudžiamojo proceso metu buvo grindžiamas ieškovų baudžiamasis persekiojimas. Tokia pasirinkta ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokuratūros taktika jokiu būdu negali reikšti stropaus ir rūpestingo ikiteisminio tyrimo atlikimo. Jokie kiti byloje surinkti duomenys nepatvirtino šių liudytojų parodymų, o vėliau apeliacinės instancijos teisme atsiradę L. V. parodymai leidžia daryti labiau tikėtiną ir pagrįstą išvadą, jog Ieškovų baudžiamasis persekiojimas apskritai buvo pradėtas siekiant kitų tikslų, nei jie numatyti BPK 1 str. ir 2 straipsniuose. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybės, jog teisėsaugos institucijos L. V. ir D. M. parodymų net nevertino kritiškai, nebandė juos patikrinti objektyviais duomenis, prieš pradedant neteisėtą ieškovų baudžiamąjį persekiojimą. Esant tokioms paaiškėjusioms aplinkybėms, kai atlikti baudžiamąjį persekiojimą Ieškovų atžvilgiu pakako tik L. V. ir D. M. parodymų, kurie galimai buvo išgauti neteisėtu būdu (galbūt ir nusikalstamu) – visa tai yra neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinyje nurodoma, kad P. S. neturtinė žala pasireiškė tuo, kad nepagrįstai jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pareiškus nepagrįstą pranešimą apie įtarimą buvo sutrikdytas jo įprastinis gyvenimas, sugadinta reputacija, pasikeitė vadovybės, kolegų požiūris į jį. Dėl P. S. laikino sulaikymo, buvo apribota jo konstitucinė teisė į laisvę. Atlikus kratas iš P. S. buvo paimti asmeninio pobūdžio daiktai, kuriais ieškovas ilgai negalėjo naudotis, patyrė nepatogumus, buvo tiriami asmeniniai privatūs P. S. duomenys. Atsiradus neigiamam požiūriui į jį, buvo apribotos bendravimo galimybės, nes pažįstami asmenys vengė bendrauti. Buvo pažemintas jo autoritetas ir šeimos narių, giminaičių akyse. Jiems taip pat teko iškęsti nepatogumus. Dėl to suprastėjo santykiai šeimoje. P. S. buvo laikinai nušalintas nuo valstybės tarnybos ir į ją grįžo tik po 2024 m. spalio 31d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo. Ieškovui teko patirti stresą ieškantis kito teisėto pajamų šalutinio visą šį laikotarpį, t.y. naujo darbo. Visa tai ieškovui P. S. sukėlė didelius nepatogumus, sąlygojo neigiamus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nepagrįstai uždelsus baudžiamąjį procesą, ilgą laiką būdamas įtariamuoju, o po to taip pat ilgą laiką kaltinamuoju P. S. išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė P. S. emocinę būklę, savijautą, pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų P. S. pažįstančių žmonių akyse. Dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo P. S. buvo priverstas kreiptis netgi į kvalifikuoto psichologo pagalbą. Būtent nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo pagrindu, publicistinėje spaudoje pasirodę žurnalistiniai straipsniai su jo nuotrauka, vardu ir pavarde, pažemino jo garbę ir orumą visos visuomenės akivaizdoje. Tokia ieškovo P. S. padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo ir visiškai neatsakingai palaikyto kaltinimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu. Be to, P. S. dėl ilgai trukusio jo atžvilgiu baudžiamojo proceso (apklausų, teismo posėdžių) privalėjo gaišti savo laiką, ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo procesuose patirti emocinį stresą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Kaune, P. S. gyvendamas (duomenys neskelbtini), turėjo nepatogumų iš papildomų išlaidų vykstant į Kauno mieste vykusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Ieškovo T. Č. neturtinė žala pasireiškė tuo, kad nepagrįstai jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pareiškus nepagrįstą pranešimą apie įtarimą buvo sutrikdytas jo įprastinis gyvenimas, sugadinta reputacija, pasikeitė vadovybės, kolegų požiūris į jį. T. Č., neatlaikęs didelio psichologinio spaudimo bei matydamas, kokiu būdu yra bandoma su juo neteisėtai susidoroti paliko valstybės tarnybą. T. Č. teko patirti stresą ieškantis naujo darbo. Atsiradus neigiamam požiūriui į jį, buvo apribotos bendravimo galimybės, nes pažįstami asmenys vengė bendrauti. Buvo pažemintas jo autoritetas ir šeimos narių, giminaičių akyse. Jam taip pat teko iškęsti nepatogumus. T. Č. yra turintis aukštąjį išsilavinimą, tačiau po to kai jam buvo pareikšti įtarimai ir kaltinimai, galiausiai būtent tuo pagrindu publicistinėje spaudoje pasirodę žurnalistiniai straipsniai su jo nuotrauka, vardu ir pavarde, pažemino jo garbę ir orumą visos visuomenės akivaizdoje. Dėl to suprastėjo jo asmenimis gyvenimas. Visa tai ieškovui T. Č. sukėlė didelius nepatogumus, sąlygojo neigiamus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nepagrįstai uždelsus baudžiamąjį procesą, viso ikiteisminio tyrimo metu buvus „de facto“ įtariamuoju, o galutinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje ir „de jure“ įtariamuoju, galiausiai, taip pat ilgą laiką kaltinamuoju T. Č. išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė T. Č. emocinę būklę, savijautą, pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų T. Č. pažįstančių žmonių akyse. Tokia ieškovo T. Č. padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo ir visiškai neatsakingai palaikyto kaltinimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu. Be to, T. Č. dėl ilgai trukusio jo atžvilgiu baudžiamojo proceso (apklausų, teismo posėdžių) privalėjo gaišti savo laiką, ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo procesuose patirti emocinį stresą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Kaišiadorių teismo rūmuose, T. Č. gyvendamas (duomenys neskelbtini) mieste, turėjo nepatogumų iš papildomų išlaidų vykstant į Kaišiadorių mieste vykusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tiek ieškovas P. S., tiek ieškovas T. Č., atsižvelgdami į patirtus neigiamus išgyvenimus, pakenkimą reputacijai, emocinės sveikatos pablogėjimą, vertina, kad kiekvienam ieškovui turėtų būti priteisiamas po 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas, kadangi visa tai yra neteisėtai (nepagrįstai) pradėto ir tęsto baudžiamojo persekiojimo prieš juos pasekmė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme metu. Ieškovas P. S. taip pat prašo atlyginti patirtą turtinę. Teigia, kad turtine žala turi būti laikoma jo patirtos išlaidos 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsigyjant mobilaus ryšio telefoną „Samsung SM-A325FZBG Galaxy A32“, kurio viso komplekto vertė 247,25 Eur. Šio pirkinio P. S. neplanavo, tačiau neturėjo kitos išeities, kadangi jo telefonas buvo paimtas kratos metu, o jo grąžinimas buvo akivaizdžiai ir neteisėtai uždelstas. P. S. taip pat teigia, kad turtine žala pripažintinos 2022 m. balandžio gegužės mėn. vykusios psichologės konsultacijas dėl patiriamo streso, susijusio su jo atžvilgiu atliekamu baudžiamuoju persekiojimu. Iš viso jis patyrė 105 Eur turtinę žalą, kurią taip pat sieja su teisėsaugos pareigūnų visiškai nepagrįstai jam pareikštais įtarimais, o vėliau ir kaltinimais. Ieškovų teigimu, ginčo kontekste iš esmės neįmanoma atriboti kiekvienos iš atsakovės atstovių ieškovams padarytos žalos, nes atsakovės atstovių veiksmai susiję su visos žalos, o ne su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl subjektyvaus ir objektyvaus bendrininkavimo, spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovių neteisėti veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip objektyvusis bendrininkavimas padarant žalą ieškovams.