- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- II-229-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00245-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Slengių k., Sendvario sen., Klaipėdos raj. sav., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir Institucija) 2021 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 31-ANR N-1398-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. vasario 8 d. nutarimu L. S. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį padarymą paskirta 170,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 16 d., 16.00 val., Šilutės pl., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiuojantis iš trečios eismo juostos į antrąją eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę, kurią aplenkęs staiga keisdamas kryptį, rikiavosi vėl į trečiąją eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, privertė kitą transporto priemonę staiga stabdyti, taip keldamas grėsmę eismo saugumui. Šiais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, taip pat grėsmę eismo saugumui, sau ar kitiems eismo dalyviams. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. S. skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. vasario 8 d., nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 mėnesiams, paskiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesiui, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutarimas buvo priimtas visiškai neįsigilinus į šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis, administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nutarime nurodyta, kad „lengvinančių aplinkybių nenustatyta“, nors L. S. nuoširdžiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad gailisi), teisminio reguliavimo turinį bei praktiką analogiškose bylose. Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. skubėjo namo iš darbo, nes jam paskambino pradinukė dukra (amžius 9 metai), ir pasakė, kad jai baisu eiti iš mokyklos namo, nes gatvėje prie mokyklos pamatė gaują šūkaujančių paauglių. Kadangi jo dukra lanko Klaipėdos Sendvario progimnaziją, o visai Klaipėdai, ir, be abejo, Klaipėdos policijos pareigūnams, žinoma situacija, kai praėjusių metų rudenį Sendvario progimnaziją terorizavo paauglių gauja, verždavosi į mokyklos patalpas, puldinėjo mokytojus mokyklos patalpose, sekdavo mokinius iki namų, juos apiplėšdavo ir sumušdavo, grasindavo net vaikį tėvams susidorojimu, vaikai bijodavo eiti į mokyklą, mamos taip pat bijodavo vesti vaikus į mokyklą ir t. t. Nurodo, kad šis nepilnamečių siautėjimas Sendvario mokyklos prieigose truko beveik pusę metų, tačiau nei policija, nei apsaugos įmonės ilgą laiką negalėjo niekaip pagauti minėtų nepilnamečių, o pagavę turėdavo nedelsiant paleisti, nes siautėjantys nepilnamečiai nebuvo sulaukę įstatymo nustatyto amžiaus taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Tik į šią situaciją įsikišus Klaipėdos merui, bei generaliniam policijos komisarui, Sendvario mokykloje buvo paskirti budėti policijos pareigūnai. Norėdamas kuo greičiau nuvažiuoti pas savo išsigandusią dukrą, kuriai buvo kilęs realus pavojus būti apiplėštai ar net sužalotai, persirikiavo pakankamai staigiai į trečia eilę. Kaip matyti iš video medžiagos, jis galimai nesilaikydamas pakankamai saugaus atstumo, apvažiavęs automobilį Opel Corsa, pamatęs raudoną šviesoforo signalą, per stipriai nuspaudė stabdžių pedalą, norėdamas sulėtinti automobilį užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Kadangi su šiuo automobiliu važinėjo labai retai, (juo daugiausia naudojasi jo žmona), tai neįvertino stabdymo jėgos, dėl ko Opel Corsa, važiuodama paskui, turėjo gana greitai stabdyti. Neatmeta galimybės, kad stabdžio pedalą paspaudė per stipriai ir dėl to, kad buvo labai išsigandęs dėl realios grėsmės savo dukros sveikatai. Tyčia šito veiksmo neatliko, taip gavosi tik dėl to, kad yra neįpratęs vairuoti šio automobilio. Staigiai pristabdydamas niekam nenorėjo sukelti nepatogumų ar pavojaus, labai gailisi, kad taip gavosi. Atkreipia dėmesį, kad ši galimai kiek neatsargi situacija susiklostė neabejotinai esant būtinajam reikalingumui, kuomet, kaip tėvas skubėjo pas realiai pavojingoje situacijoje atsidūrusią savo dukrą. Pamini, kad tą dieną pasiimant dukrą iš mokyklos, pakeliui prasilenkė su 5-6 neblaivių nepilnamečių paauglių gauja, kurie garsiai keikėsi bei nešėsi atidarytus alkoholio butelius. Dukrai vėl buvo grįžusi baimė eiti į mokyklą bei grįžti iš jos pačiai, todėl laikotarpiu 2020 m. rugsėjo - lapkričio mėn. kiekvieną dieną dukrą parsiveždavo iš mokyklos. Darbovietė jam sudaro galimybę pradėti dirbti nuo 5.30 val. ryto, kad baigęs darbą, galėtų parvežti dukrą namo.
Skunde nurodoma, kad L. S. prisipažino padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, pažeidimas nesukėlė absoliučiai jokių nei turtinių, nei ne turtinio pobūdžio pasekmių, laikant kad šis pažeidimas buvo padarytas esant būtinojo reikalingumo aplinkybėms, šis pažeidimas padarytas pirmą kartą, (per paskutinius bemaž 15 metų L. S. nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) jis charakterizuojamas teigiamai. Tai parodo, kad L. S. nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o šis nusižengimas buvo tik atsitiktinio pobūdžio. L. S. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį. Pažymi, kad aktuali teismų praktika, prie analogiškų aplinkybių taiko specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo laikotarpio sutrumpinimą. Taip pat mano, kad skyrus L. S. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, jis greičiausiai prarastų darbą, nes jo darbas prasideda 5 val. 30 min. ryte, darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o jis gyvena Klaipėdos raj. sav. Sendvario sen. Stengiu k. Pietryčių 10, tad kitu būdu nuvykti į darbą nei automobiliu, nėra galimybės. Darbo praradimas šiuo ypatingai sunkiu pasaulinės Covid-19 pandemijos metu neigiamai paveiktų L. S. šeimą, todėl tokia nuobauda – atimant teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams – yra akivaizdžiai neproporcinga tiek pažeidimo padarymo aplinkybėms, tiek pažeidimo sunkumui, bei savo objektyviai neigiamomis pasekmėmis L. S. bei jo šeimai, kurioje auga mažametis vaikas. Pažymi, kad ir 170 eurų bauda, bei net šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas L. S. tikrai yra pakankama ir reikšminga administracinio poveikio priemonė, nes jis ypatingai laikosi kelių eismo taisyklių bei gerbia kitus eismo dalyvius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog su L. S. skundu nesutinka. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, pranešėjo pateikta informacija ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Vadovaujantis ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Aptariamuoju atveju, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, patvirtinančių apie nusižengimo padarymo metu egzistavusią realią grėsmę bei iškilusį pavojų pačiam pareiškėjui ar kitiems asmenims. Nusižengimo padarymo metu nebuvo susiklosčiusių jokių išskirtinių aplinkybių, privertusių pavojingai manevruoti ir paeiliui daryti grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Nekyla abejonių, kad pareiškėjo dukrai galimai gresiantis pavojus, t. y. žala sveikatai, galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis (pvz.: vaikui laukiant tėvų mokyklos patalpose, būnant pedagogų žinioje ir pan.), todėl, įvertinus situacijos aplinkybes, nagrinėjamas atvejis nepriskirtinas būtinajam reikalingumui. Be to, pareiškėjas sąmoningai suvokdamas, kad yra išsigandęs, sutrikęs ir negalės saugiai vairuoti transporto priemonės, kurios vairuoti tvirtina esąs nepratęs, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau elgėsi priešingai. Pažymi, kad L. S., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. L. S. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje L. S. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pakeisti nutarimą. Paaiškino, kad įvykio metu jam buvo didelis stresas, nes prie Sendvario progimnazijos siautė paauglių gauja, todėl jo dukra buvo labai išsigandusi. Supranta, jog pasielgė negerai, tačiau būti be teisių 3 mėnesius yra neįmanoma. Netekęs specialiosios teisės tokiam ilgam laikotarpiui, netektų darbo, kadangi neturėtų galimybės į jį nuvykti, nes važiuoja tik du miesto autobusai, tačiau netinkamu laiku. Nors jo žmona vairuoja, tačiau nesutampa jų darbo valandos – jis dirba nuo 6 val., o žmona – nuo 8 val. Į Slengius mokyklinis autobusas neužsuka, be to, dukra lanko aerobinę gimnastiką, yra čempionė, dalyvauja varžybose, todėl netekęs specialiosios teisės tokiam ilgam laikotarpiui, negalėtų vežioti dukros į mokyklą ir treniruotę, varžybas. Prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 mėnesio.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu Institucija prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. L. S. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – L. S. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. vietoj 3 mėnesių taikant šios teisės atėmimą 1 mėnesiui, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis). Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Nors nutarime nurodoma, kad nėra L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau kaip matyti iš jo 2020 m. gruodžio 25 d. paaiškinimo (b. l. 23-24), jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, dėl savo poelgio gailėjosi. Taigi, pastarosios aplinkybės turėjo būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. S. už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, apskritai tik vieną kartą baustas už ne itin didelį leistino greičio viršijimą (2017 m. gruodžio 19 d.) (b. l. 31-34). Todėl L. S. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus. L. S. dirba, jo darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį charakterizuoja teigiamai, vertina kaip darbštų, kruopštų, komunikabilų, imlų naujovėms ir pasiūlymams darbuotoją. Nurodoma, kas darbą atlieka preciziškai, operatyviai, nėra baustas drausmine tvarka, į darbą visada atvyksta laiku. Tvirtinama, kad be vairuotojo pažymėjimo jis negalės pilnaverčiai atlikti savo tiesioginių pareigų, darbo funkcijų atlikimas bus apsunkintas (b. l. 10). Dėl padaryto nusižengimo turtinių ir ne turtinio pobūdžio pasekmių nekilo, žala nebuvo padaryta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. skunde bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad nusižengimą padarė, nes skubėjo į mokyklą pasiimti dukros po pamokų, kadangi ji, išsigandusi, pranešė, jog prie Sendvario progimnazijos, kurioje ji mokosi, pamatė gaują šūkaujančių paauglių, o praėjusių metų rudenį Sendvario progimnaziją terorizavo paauglių gauja, t. y., veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).
Viešai prieinama informacija patvirtina, kad 2019 metais Sendvario progimnazijos bendruomenė kentėjo nuo siautėjančių 14-16 metų amžiaus paauglių (pvz. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/klaipedoje-siauteja-paaugliu-gauja-59-1210286?copied; https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2020/02/27/news/po-paaugliu-gaujos-siautejimo-klaipedoje-skelbia-apie-atejusi-gala-kancioms-ir-siaubui-13801583/).
Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl to, kad jis buvo išsigandęs dėl dukros saugumo, todėl itin skubėjo į mokyklą jos paimti, paneigiančių aplinkybių nenustatyta. Vis tik, pažymėtina, kad viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Suprantama, kad pradinukas vaikas, matydamas agresyviai besielgiančius vyresnius už jį paauglius, gali jaustis nesaugiai, bijoti, ypač jeigu pats ar jo draugai/pažįstami buvo su jais susidūrę, nukentėję. Tačiau vis tik, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju realiai buvo kilusi tokia grėsmė dukros saugumui, sveikatai, gyvybei, t. y., buvo susidariusi situacija, dėl kurios jis turėjo elgtis ypač operatyviai, neatidėliotinai, nepaisant nieko, imtis priemonių grėsmei sustabdyti, pagalbai suteikti, net jei dėl jo poelgio bus padarytas teisės pažeidimas. Be to, dukra buvo mokykloje, todėl jos saugumas galėjo būti užtikrintas ir kitomis priemonėmis, pvz. pedagogų, mokyklos darbuotojų pagalba. Taip pat, nėra ir duomenų, paneigiančių, kad dukros iš mokyklos negalėjo pasiimti jos motina S. S.. Todėl negalima daryti išvados, jog susidariusi situacija negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis.
Kita vertus, vaizdo įrašas patvirtina, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas ypač skubėjo, jam nebuvo jokio neišvengiamo poreikio, aplenkus trečiąja eismo juostą važiavusį automobilį „Opel Corsa“, staigiai stabdyti, nes iki šviesoforo buvo dar pakankamai didelis atstumas, o eismo juosta iki jo buvo laisva. Be to, pareiškėjas automobilį prieš šviesoforą ne staigiai, o pakankamai švelniai, iš anksto mažindamas greitį. Taigi, negalima sutikti su pareiškėju, kad jis pažeidimą padarė dėl neatsargumo, o ne veikdamas sąmoningai, suprasdamas pavojingą veikos pobūdį, numatydamas, kad jo veika keliama grėsmė eismo saugumui, sau ar kitiems eismo dalyviams, ir norėdamas taip elgtis. To nepaneigia ir ta aplinkybė, kad jis vairavo sutuoktinei priklausantį automobilį ir prie jo nebuvo įpratęs. Priešingai, jeigu jis vairuodamas automobilį, jautėsi neužtikrintas savo gebėjimais jį valdyti, turėjo būti ypač atsargus ir atidus, kad nekeltų grėsmės savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, bet ne daryti pavojingus manevrus.
Teismo vertinimu, aptariamu atveju skunde nurodyta administracinio nusižengimo padarymo priežastis neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.
Tačiau, įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 mėnesio.
Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusiam asmeniui darbinių funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemonės, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad skundą padavusiam asmeniui netekus teisės vairuoti transporto priemones, ne tik jam, bet ir jo mažametei dukrai kiltų neadekvačios pasekmės – jai tektų iš mokymo įstaigos, į treniruotes ir iš jų, vykti visuomeniniu transportu. Atsižvelgiant į tai, kad šeima gyvena Klaipėdos rajone, Slengių k., o Klaipėdos Sendvario pagrindinė mokykla yra Tilžės g. 39, Klaipėdoje, tai būtų gana sudėtinga, nes, kaip nurodo pareiškėjas, mokyklinis automobilis nevažiuoja, visuomeninis transportas vyksta nepatogiu grafiku, dažnai būtina ir persėsti, kas tokio amžiaus vaikui būtų ne tik nepatogu, bet ir ne saugu, ypač atsižvelgiant į kriminalinę situaciją mokyklos rajone. Be to, įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (žala nebuvo padaryta, pasekmių nesukelta), į tai, kad L. S. padarytas administracinis nusižengimas labiau atsitiktinio pobūdžio, į pareiškėją charakteristiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, jog netgi minimalaus termino sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas būtų neteisingas ir neproporcingas. Ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti nustatant L. S. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus terminas.
Dėl šių priežasčių skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamas nutarimas ne naikinamas, o keičiama jo dalis, kuria L. S. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 31-ANR N-1398-2021 ir L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.