Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovams,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. M., A. M., J. M., D. M., J. G. pareiškimą dėl pastato - kiaulidės valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1998 m. sausio 14 d. materialinių vertybių perdavimo - priėmimo akto Nr. 86 pagrindu, ŽŪB ‘‘(duomenys neskelbtini)” likvidacinė komisija pareiškėjams M. A., M. A. ir kitiems pajininkams M. J., G. A., perdavė kiaulidę (prie kelio), kurios inventorinis Nr. 4, 673 Lt vertės. Įgijus pastatą - kiaulides pradėjo šiuo pastatu naudotis bei disponuoti. Buvusiose kiaulidėse laikė žemės ūkio techniką, pašarus, padargus ir kitus žemės ūkio reikmenis.Po kurio laiko žemės ūkio bendrovė “ (duomenys neskelbtini)” buvo išregistruota. Kaip teisėti savininkai netrukdomai naudojosi įgytu pastatu.

Pajininkė A. G. yra mirusi, todėl į bylą įtraukti jos įpėdiniai-J. G. ir S. B.. Visiems nurodytiems pajininkams, turtas buvo perduotas už pajus : M. J. - 134 litų vertės, M. A. - 134 litų vertės, M. A.- 135 litų vertės, M. D.- 135 litų vertės, G. A. -135 litų vertės .

Atitinkamai pajininkams perduota ir priklauso šios dalys turto t.y, M. J. - 134/673 dalys , M. A. - 134/673 dalys , M. A.- 135/673dalys , M. D.- 135/673dalys , G. A. -135/673 dalys (po 1/5 dalį).

2018 m. gruodžio 04 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į pastatą – kiaulidę, tačiau VĮ Registrų centras prašymo netenkino, nurodė, kad iš mūsų pateiktų duomenų nebuvo galima padaryti vienareikšmės išvados dėl nekilnojamojo daikto bei identifikuoti jį įgijusio asmens.

Statinio - kiaulidės valdymo nepertraukiamumą, jų priklausymą pareiškėjams, patvirtina pateikti dokumentai: statinio - kiaulidės: Varėnos rajono „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės 1997 m. gegužės 21 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 2 ir 1998-01-14 materialinių vertybių perdavimo - priėmimo aktas Nr. 86.

Laikytina, statinį - kiaulides, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai valdė daugiau kaip 20 metų. Mūsų valdymas buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi pastatais ar jo valdymo ( CK 4.70 str.). Pastatu - kiaulide pradėjo naudotis ir valdyti iškart po kai jis buvo perduotas, t.y. 1998 m. Minėta, kad šiame pastate laikė žemės ūkio techniką, įvairius rakandus, pašarus, pasėlius ir kitus žemės ūkio reikmenis. Šiuo pastatu naudojosi visą laiką nuo valdymo pradžios ir naudojasi ir šiandien. Nuo pat statinio - kiaulidžių valdymo pradžios juo rūpinosi, atliko einamuosius remontus, kitus būtinus priežiūros darbus, tvarkė aplinką. Minėta, kad niekeno netrukdomi naudojosi ir prižiūrėjo įgytus pastatus, niekas jokių pretenzijų nereiškė.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija neprieštaravo dėl daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. kad , M. J. priklauso - 134/673 dalys , M. A.- 134/673 dalys, M. A.- 135/673dalys, M. D.- 135/673dalys , G. A. -135/673 dalys statinio - kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1Ž1 p, paskirtis (fermų), plotas 423,08 kv. m., statybos metai 1978, esantį (duomenys neskelbtini), įgyjant jį valdant įgyjamąja senatimi, nurodant, kad šis daiktas nėra įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašą ir į juos daiktinių teisių neturi.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaravo dėl daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. kad , M. J. priklauso - 134/673 dalys , M. A.- 134/673 dalys, M. A.- 135/673dalys, M. D.- 135/673dalys , G. A. -135/673 dalys statinio - kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1Ž1 p, paskirtis (fermų), plotas 423,08 kv. m., statybos metai 1978, esantį (duomenys neskelbtini) įgyjant jį valdant įgyjamąja senatimi.

Suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjai A. M., A. M., D. M., J. G., suinteresuotas asmuo S. B. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į statinį - kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1Ž1 p, paskirtis (fermų), plotas 423,08 kv. m., statybos metai 1978, esantį (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Pažymėtina, jog įgyti nuosavybės teisę į statinį ar statinio dalį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. LAT 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 1997 m. gegužės 21 d. bendrovės "(duomenys neskelbtini)” visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuriama yra duomenys apie bendrovei priklausančio turto perdavimo po bendrovės likvidacijos. Buvo pritarta dėl ŽŪB “ (duomenys neskelbtini)” likvidacijos, išrinkta likvidacinė komisija, nurodyta kad pajininkai turi teisę rašyti pareiškimus dėl bendrovei priklausančio turto išpirkimo; 1998 m. sausio 14 d. materialinių vertybių perdavimo - priėmimo akte Nr. 86, nurodyta, kad ŽŪB ‘‘(duomenys neskelbtini)” likvidacinė komisija pareiškėjams M. A., M. A. ir kitiems pajininkams M. J., G. A., perdavė kiaulidę (prie kelio), kurios inventorinis Nr. 4, 673 Lt vertės.

Teismo posėdyje liudytojai M. Š., E. V. patvirtino aplinkybes dėl buvusios žemės ūkio bendrovės turto – kiaulidės perdavimo pareiškėjams už turėtus pajus.

Byloje esantys aptarti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą – statinį (fermų paskirties) įgijo ir valdė sąžiningai nuo 1998-01-14, t.y. daugiau kaip 21 metus.. Faktui, kad pareiškėjai teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą – statinį (fermų paskirties) neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, S. B..

Teismo vertinimu, išanalizavus konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, visiškai pakanka duomenų, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktas, nes tokiam faktui konstatuoti pakanka duomenų įrodančių, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo šį daiktą bei sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė ne mažiau kaip dešimt metų.

CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Konstatuotina, kad pareiškėjai neturėjo teisinio pagrindo pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto objekto įgyti nuosavybės teisės į daiktą kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti.

Visi aukščiau minimi dokumentai bei išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai faktiškai minimą statinį turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo.

CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuris reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Suformuota Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Faktas, kad pareiškėjai teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjų nurodomą nekilnojamąjį daiktą - įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjai šiuo metu nėra daikto savininkai, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

A. G. yra mirusi, jos paveldėtojai (teisių perėmėjai) yra pareiškėjas J. G. ir suinteresuotas asmuo S. B.. Reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo nekilnojamojo turto registre yra pareiškęs tik J. G..

Byloje jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie neįtraukti byloje suinteresuotais asmenimis, nesikreipė į teismą bei neginčijo pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai. Teismas konstatuoja, kad valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas (CPK 533 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjų pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad pareiškėjas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo 135/673 dalis, statinio - kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1Ž1 p, paskirtis (fermų), plotas 423,08 kv. m., statybos metai 1978, esantis (duomenys neskelbtini); pareiškėja A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo 134/673 dalis, statinio - kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1Ž1 p, paskirtis (fermų), plotas 423,08 kv. m., statybos metai 1978, esantis (duomenys neskelbtini); pareiškėjas D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo 135/673 dalis, statinio - kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1Ž1 p, paskirtis (fermų), plotas 423,08 kv. m., statybos metai 1978, esantis (duomenys neskelbtini); pareiškėjas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo 134/673 dalis, statinio - kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1Ž1 p, paskirtis (fermų), plotas 423,08 kv. m., statybos metai 1978, esantis (duomenys neskelbtini); J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo 135/673 dalis, statinio - kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1Ž1 p, paskirtis (fermų), plotas 423,08 kv. m., statybos metai 1978, esantis (duomenys neskelbtini), įgytą valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.