Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji M. A. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2018 metų birželio mėnesį, bute, esančiame Pakruojo r., P. k., veikdama vieninga tyčia, bausdama savo mažametį sūnų K. A. už neklausymą, mušdama, du kartus trenkdama savo mažamečiui sūnui K. A. per veidą, be to, veikdama vieninga tyčia, nuo 2017 metų birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, ne mažiau kaip du kartus tempdama už ausies K. A., sukėlė nukentėjusiajam K. A. fizinį skausmą.

Kaltinamoji M. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, vaiko niekada nebaudė taip, kad jam sukelti skausmą. Būdavo, kad susipyksta, tuomet nubausdavo jį kažko neduodama, neleisdama pažaisti žaidimo, o jis labai jautrus, labai įsižeisdavo. Sakydavo, „va, mama, tu mane muši psichologiškai“. Tempimo už ausies atvejo tikrai neprisimena, gali būti, kad galbūt ir buvo vienkartinis atvejis, kuris jam užsifiksavo. O dėl to, kad jam trenkė per veidą, tai nežino kaip jis įsivaizduoja tą „trenkiau“. Jis pasakė keiksmažodį, o ji jam per veiduką „brūkštelėjo“ ir pasakė, kad taip negalima sakyti. Jis labai išsigando ir pradėjo verkti. Klausė kodėl jį muša, ji atsakė, kad taip kalbėti negalima. Toks vienintelis kartas ir buvo, kad jis įsižeidė. Būdavo, kad susipyksta, bet niekada neskriaudė, per daug myli savo sūnų, kad jam galėtų sukelti fizinį skausmą. Neigia tai kas parašyta kaltinamajame akte. Nežino, ką vaikas pasakė ir kaip jis tą įsivaizduoja, jis net laikrodžio dar nepažįsta, dienų tikrai neprisimins. Ji ir pati neprisimena kad, tai galėjo įvykti, vienas kartas gal ir buvo, bet tikrai neužfiksavo, kad tai būtų įvykę. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas nukentėjusysis K. A., ji nedalyvavo, dalyvavo vaiko tėtis. Žinojo, kad vyks apklausa. Santykiai su mama J. Z. yra geri, tik tiek, kad kai gyveno pas mamą namuose apie 3 metus, tai būdavo trintis. Ji, kaip mama, K. labiau pabardavo, o ji, kaip močiutė, jį „užgindavo“. Vaiko su močiute santykiai geri. 2018 m. birželio mėnesį gyveno su mama. K. tuo metu mokėsi pagrindinėje mokykloje. „Brūkštelėdama“ vaikui per veidą, nesukėlė jam fizinio skausmo, jis verkė, nes ji jo niekada nemušdavo, fizinės jėgos nenaudodavo ir jis galbūt išsigando, netikėta jam buvo. Jie labai greit susitaikė, pradėjo šnekėtis, jis pamiršo ir nebekalbėjo apie tai. Nežino, ar jis apie tai kažkam pasakojo. Neprašė K. kažko nesakyti ar nepasakoti teismui. Jam tik pasakė, kad negali matytis, nes iškelta byla, nežino, kaip jis tą suprato. Negirdėjo, ar to prašė močiutė. Tuo metu kai „brūkštelėjo“ K. per veidą, namuose buvo mama, brolis, daug žmonių, buvo chaosas, ji buvo kambaryje ir K. kažko nepaklausė, močiutė jį kvietė. Ji atsistojo nuo lovos ir pasiėmė jį už rankytės, įvedė į kambarį ir jis pasakė kažkokį keiksmažodį. Ji tada „brūkštelėjo“ jam ir kaip tik tuo metu buvo atsisukusi mama, gal jai pasirodė, kad iš tikrųjų jam užtvojo, bet to nebuvo. K. turi robotą, nėra pataikęs jai į veidą. Su sese K. Š. bendrauja gerai, retai matosi, bet ji turi savo gyvenimą. K. neskriaudžia, nežino kodėl jis taip nurodo. Jis nori būti su ja, ją myli, jų santykiai „žiauriai“ geri. Ir jos mama sakė, kad kai kažkas paskambina į duris, K. vis sako, kad gal mama atėjo. K. mėgsta pafantazuoti, pameluoti. Po to Kajus prisipažino, kad pamelavo. Iš mokyklos nusiskundimų dėl melavimų neturėjo. K. yra sakęs, kad jam patempė už ausies, bet ji to tikrai nepamena, ji neneigia, galbūt toks kartas ir buvo. Jis yra labai nedrausmingas vaikas, ji galbūt nesusivaldė, bet jai toks atvejis neužsifiksavęs. Kai K. buvo mažesnis, jo tėtis jam smarkiai tempė už ausies, galbūt vaikas maišosi, vietoj tėčio sako, kad tai padarė ji.

Liudytoja D. D. parodė, kad yra K. A. mokytoja, dirba pagrindinėje mokykloje. Nelabai ką gali pasakyti, tie įvykai buvę kažkada anksčiau kol K. dar nemokė. Yra K. mokytoja nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. K. mokyklą lanko, priemones turi, pamokoms pasiruošęs, lanko prailgintos dienos grupę. Ji bendrauja su K. močiute, nes K. gyvena su ja. Močiutė rūpinasi juo, dalyvauja susirinkimuose, šventėse, individualiuose pokalbiuose. K. teikiama logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba mokykloje, jis turi kompleksinį ir dėmesio sutrikimą. Kiek vaikai patys pasakojasi, tiek išklauso, džiaugsmais kartais nori pasidalinti. Blogų emocijų, pojūčių nėra jai išsakęs. Jis bendraujantis, gan aktyvus, turintis draugų. K. būna elgesio sunkumų, bet jo elgesys nepiktybinis. Tokių atvejų, kad K. meluotų, kažką kaltintų nėra buvę. Kaip ir vaikai, jie fantazuoja, turi vaizduotę. K. ir mamos santykiai geri, jis džiaugiasi jeigu tenka pabendrauti, jis tokius dalykus pasipasakoja. Šiandien pasakojo, kad vakar buvo su mamyte susitikęs, supranta, kad jis tuo džiaugiasi. Nepastebėjo, kad ant mamos pyktų. K. konfliktai su kitais vaikais daugiausia būna žodiniai, jis nelinkęs į „peštynes“. Jis sprendžia konfliktus be smurto. Į pastabas K. reaguoja įvairiai. Turi dėmesio sutrikimą, reikia pastabą pasakyti karatais kelis kartus. Jam užtenka žodinių pastabų. K. mėgstantis bendrauti, dažnai pastebi, kad jis eina prie „didžiukų“ ir nori su jais pabendrauti.

Liudytoja J. Z. parodė, kad ji, kaip močiutė, visada gynė ir gins savo anūką, jis auga su ja. Du kartus buvo jo globėja tėvų prašymu. Tėvai išvyko į užsienį ir anūkas augo pas ją. Apie 2018 m. birželio mėnesio įvykius gali pasakyti tiek, kad buvo namuose, jos bute P. k., kartu dar buvo sūnus su drauge, jos draugas, dukra, kepė šašlykus. Ji K. apgynė. Jis atlėkė pas ją verkdamas, jį apkabino. Jis gal nepaklausė mamos, bet, kad tarp jo ir mamos kažkas įvyktų, ji nematė. Vaikas tik atlėkė pas ją pasiguosti. Negali pasakyti, kad matė kaip dukra M. dešinės rankos delnu trenkė K., jis verkė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama sakė, kad matė, bet šiandien nenori komentuoti. Apklausoje gal buvo susinervavus. Jai K. sakė, kad jis verkia, nes jam mama trenkė ir jam skauda. Dukros M. ir anūko santykiai geri. Jis dabar auga pas ją, jam labai reikia mamos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus. Abu kartus nurodė, kad matė, kaip dukra M. sudavė anūkui. Įvyko taip, kaip įvyko. Piktumai įvyko. Dukra labai nervuota, emocinga, jos gyvenimas nebuvo „rožėm klotas“. K. išvesdavo mamą iš kantrybės. Jis negirdėdavo ką jam sako, nepaklausydavo. 2018 m. birželio mėn., prieš atbėgant pas ją pasiguosti, K. išdykavo. Buvo nubaustas ir atbėgo pasiguosti. K. linkęs pafantazuoti, kartą paėmė iš jo „planšete“, tai jis sakė pasakys vaikų teisėms, kad ji jį muša. Nebuvo tokio atvejo, kad prašytų K. ko nors nesakyti. Kodėl K. taip sakė, nežino, jis tikrai išsigalvoja. Jai buvo pasakyta, kad K. nurodė, jog ji matė kai M. jam sudavė su delnu. 2018 m. rugpjūčio 14 d. atvykusi į vaikų teisių skyrių nurodė, kad matė, kaip dukra sudavė anūkui, bet iš tikrųjų ji tokio veiksmo nematė. Matė tik kaip dukra už rankos K. nusivedė į kambarį, o paskui jis atbėgo pas ją, kad liestųsi jam prie veido, nematė.

Liudytojas V. Z. parodė, kad kaltinamoji M. A. yra jo dukra. Žino, kad byla teisme nagrinėjama dėl to, kad K. pasakė jog M. jį mušė. Jis apie tai nieko nežino, kiek jie atvažiuodavo, niekada nieko panašaus nebūdavo. Neteko matyti, kad M. jį muštų. K. nėra jam sakęs, kad jį mama muštų.

Liudytojas M. R. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtoju. Vaikas apie tai, kad kartais būdavo mušamas, pasipasakojo paklaustas. Jie visą laiką, paimdami vaikus iš šeimos, paklausia tokių dalykų. Klausti pradeda nuo to, kaip vaikas gyvena, kaip jam sekasi, kaip sutaria su šeimos nariais ir prieina prie to, kad pykstasi ir paklausia kas atsitinka, kai pykstasi. Menančių klausimų neužduoda. K. apie tai, kad pykstasi su mama, pasakojo vežant jį automobiliu į P. Automobilyje buvo jis ir kolegė. Neprisimena, ar nuvežę K. Š. pasakojo, ką K. sakė, kai važiavo automobiliu.

Liudytojas B. A. parodė, kad yra K. tėtis. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jam skambino J., nes reikia vaiko išlaikymui skirtų pinigų, o paskambinus M. sako, kad mama jai tų pinigų neduoda. Nėra matęs, kad M. smurtautų prieš vaiką. Su vaiku bendrauja telefonu, nes gyvena Š. Vaikas jam minėdavo, kad „mamytė pratrūksta, jį muša, patampo už plaukų, už ausies, aprėkia, papurto“. Mėlynių nėra pastebėjęs. Yra matęs, kai M. pakeldavo balsą prieš K., ji klykdavo, vaikas net krūptelėdavo. Tai yra buvę, kai jie dar gyveno kartu, kai kalbėdavosi su vaiku telefonu. Būdavo, kad ji paskambina klykdama į Š., sakydavo pakalbėk su vaiku, nesusitvarkau. Močiutė dažnai užsimindavo, kad M. pratrūkdavo, kad jai „nelaiko nervai“. Jos susipykdavo, o M. pratrūkdavo ant vaiko. Vaikas myli M., jie turi stiprų ryšį, jis su ja jausdavosi gerai. M. lepina jį, myli jį savotiška meile. M. tik nesitvardo.

Liudytoja V. P. parodė, kad buvo K. mokytoja 1 ir 2 klasėje. K. vaikas kaip ir visi vaikai, tik sunkiau jam sekėsi mokslai. Reikėdavo jį paraginti, paskatinti dažniau, paprašyti, pareikalauti griežčiau. Jis greitai pasiduodavo neigiamai įtakai, pritardavo blogam draugų elgesiui ir pats prisijungdavo. K. niekada nesiskundė, kad jį šeimoje skriaudžia. Nematė ir jokių smurto žymių ant K. Jis, kaip vaikas, galbūt linkęs pafantazuoti. Melagysčių didelių nebuvo. Mokslam visas reikiamas priemones turėdavo. Dėl K. dažniausiai bendraudavo su mama, močiutės nepamena, gal buvo atvykusi pasiimti. Jo pasakojimais tikėjo, nebuvo pagrindo juo netikėti.

Liudytoja K. Š. parodė, kad yra kaltinamosios M. sesuo. Kiek bendrauja su M., ji niekada nėra mušus vaiko, yra tik pliaukštelėjus per užpakalį. Ji gyvybę atiduotų už savo vaiką. Ji gyvena P., o M. gyvena P.. Ji dabar susirado darbą ir gyvena P. Kol gyvendavo M. P., jie atvažiuodavo, susitikdavo. Kaltinime nurodytu adresu gyvena mama, tuo metu ji ten nebuvo. Buvo namuose P. ir sulaukė skambučio iš vaiko teisių tarnybos darbuotojo, kuris jai pasakė, kad atveža K. pas ją, nes įvyko konfliktas tarp mamos J. ir sesers M. Ji yra K. krikšto mama. Kai K. atvežė, su juo apie įvykį nieko nekalbėjo. Jis buvo patenkintas, nestresavo, kad yra be mamos. Po įvykio, praėjus maždaug savaitei, jai paskambino iš Pakruojo vaiko teisių skyriaus ir liepė atvykti su K. Nuvykus pas vyriausiąją specialistę, ji prisistatė, pasakė K., kad mes ginam ir saugom vaikus ir paklausė, ar jis prisimena tokį dėdę ir tetą, kurie jį vežė iš P. į P. ir jo paklausė, „ko tavęs paklausė?“. K. tylėjo. Ji vėl paklausė „ar mama tave mušė?“. K. atsakė „taip, mušė“. K. linkęs fantazuoti. Jai atrodo, kad šiuo atveju K. melavo ir jam buvo daromas spaudimas. Atvežęs K. specialistas paaiškino, kad atvežė berniuką, nes susimušė jos mama su seserimi. K. ir mamos santykiai buvo labai geri. Juo rūpinosi mama ir močiutė. Nepamena ar rašė paaiškinimą vaiko teisų apsaugos skyriuje. Rašė tik, kad yra mačiusi, kad M. yra porą kartų jam pliaukštelėjusi, kad M. reikia psichologo pagalbos, nes ji sunkiai išgyveno skyrybas su vyru. Gal prieš du metus, tiksliai laiko neprisimena, paskambinusi sakė, kad M. K. per veidą sudavė.

Specialistė V. Š. parodė, kad dirba Šiaulių apylinkės teisme psichologe. Dalyvavo nepilnamečio K. A. apklausoje. Po apklausos davė specialisto paaiškinimą, tuo metu situaciją žinojo gerai. Atidžiai klausėsi K. Š. paaiškinimų. Vaikai kažkurias detalias iškreipia, tai yra labai natūrali raidos dalis. Ką K. Š. įvardino kaip fantazavimą, tai yra natūralus mažų vaikų raidos bruožas. Labai mažai vaikų, kurie piktybiškai labai stipriai fantazuoja ir ji nemano, kad šiuo atveju vaikas fantazavo. Apklausoje K. nuosekliai išdėstė įvykio detales, aiškiai atsakė į klausimus, įvardijo objektyvias įvykio aplinkybes, mano, kad jo parodymais reikėtų tikėti. Devynerių metų vaikas jau gali pasakyti kas tai padarė, ką padarė, preliminariai pasakyti, kada tai buvo ir kaip jis jautėsi. Visos tos aplinkybės yra užfiksuotos K. apklausos protokole. Nemato priežasčių kodėl būtų galima netikėti vaiko duotais parodymais. Buvo įvardinta, kad K. neišlaiko dėmesio, yra judrus, bet tai labai dažnai neturi įtakos informacijos prisiminimui ir atgaminimui. Tai įtakos turi papasakojimo procesui, kai vaikas greičiau pavargsta, nesukaupia dėmesio, daugiau juda. Jeigu vaiką kažkas nuskriaudė, jo atmintyje lieka emocionalus prisiminimas. K. neturi žymių specialiųjų poreikių, kurie jam trukdytų atgaminti informaciją.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 17 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis K. A., dalyvaujant atstovui pagal įstatymą B. A., įgaliotai atstovei E. K., psichologei V. Š., parodė, kad jo prašė nepasakoti apie mamą močiutė. Gyventi su mama sekėsi gerai. Su mama susipykdavo, nes neklausydavo. Neprisimena, ką darydavo. Mama, kai jis neklausydavo, tempdavo ausį, pasodindavo į kampą, mušdavo, bet be diržo. Mušdavo per veidą nestipriai, per žandą, trenkdavo su ranka, su delnu. Jam „biškį“ skaudėjo, nebuvo mėlynių, nereikėjo gydyti. Du kartus yra trenkusi per veiduką. Pirmą kartą jam trenkė kai jam buvo 8 metai. Antrą kartą trenkė, kai buvo namuose, buvo atėjęs dėdė V. Mama trenkė, nes netyčia su robotu šovė į akį. Jam trenkė į veidą, jis verkė. Pradėjo žagsėti, nes verkė. Pirmą kartą, kai trenkė, matė močiutė J. Močiutė jį gindavo, sakė „nelįsk prie vaiko“, o mama atsakydavo „čia mano vaikas, neaiškink“. Yra pasiguodęs močiutei, kad mama jį mušė. Mama sakė, kad kai eis į Šiaulius, kad nepasakoti, kad taip buvo. Mama jo atsiprašė. Mama yra tempusi ausį tris kartus. Jam skaudėjo. Tempė, nes neklausė. Namie buvo, kai du kartus tempė ausį, kitaip nėra mušusi (1 tomas, b. 1. 80-81).