- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2-1447-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-25-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Byla persiųsta pagal teismingumą.
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- B UAB „Pelamidė“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant ieškovės B UAB „Pelamidė“ atstovams administratoriui Č. G., advokatui Ž. S., atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB “Pelamidė” ieškinį atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, permokos grąžininmo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ieškinio, atsiliepimų į ieškinį esmė.
ieškiniu ( b.l. 20-24) ieškovė prašo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Atsiliepimas
2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr.(20.16-06)-331-86428 ir priteisti ieškovės naudai 19 500 Lt . Nurodė, kad ieškovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2009 09 24 nutartimi. 19 500 Lt permoka susidarė dėl leistos vykdyti ūkinės veiklos už laikotarpį 2013 01 01 iki 2013 11 30. Atsakovė ant trečiojo asmens firminio lapo atsiuntė 2013 12 11 sprendimo kopiją. Sprendime nurodoma, kad, atsižvelgus į atsakovės 2013 12 11 išvadą Nr. 3270485, Pridėtinės vertės mokesčio permoka 19 500 Lt nebus gražinama, o bus įskaityta kreditoriniam reikalavimui padengti. Ieškovė su tokiu sprendimu nesutinka. Atsakovė ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad permoka 19 500 Lt yra. Ant trečiojo asmens blanko atsakovė negalėjo priimti sprendimo. B UAB „Pelamidė“ jokių muitinės administruojamų mokesčių skolų neturėjo, todėl nebuvo pagrindo vadovautis MAĮ 87 str. nuostatomis. Atsakovė yra išbraukta iš kreditorių sąrašo, kadangi kreditorinį reikalavimą perdavė VĮ Turto bankas. ĮBĮ 10 str. 7d. 3p. leidžia daryti priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas tik pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčių permokos įskaitymo nuostatas. Šiuo atveju pirkimo PVM permoka susidarė dėl bankrutuojančiai įmonei leistos vykdyti ūkinės veiklos. Visi einamieji mokėjimai savalaikiai buvo įvykdyti ir jokių mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui, juo labiau muitinei nėra. Atsakovė, teikdama teismui tvirtinti finansinį reikalavimą, permokos neįskaitė, o finansinį reikalavimą pateikė tvirtinti ir jis buvo patvirtintas pilna apimtimi.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, patikslino, kad prašo neperduoti bylos nagrinėti administraciniam teismui, kadangi bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 39-43) atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pakeisti ją tinkamu atsakovu, bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ieškinį atmesti ir nurodo, pirma dėl teismingumo: nuo 2011 10 01 pasikeitus teisniam reguliavimui, ĮBĮ 14str. 3d. nustato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Todėl nėra įstatyminio ribojimo, kad bankrutuojančios įmonės mokestinis ginčas būtų išnagrinėtas administraciniame teisme, todėl STK suformavo praktiką, jog ginčai, kilę tarp bankrutuojančios įmonės ir mokesčių administratoriaus dėl jo sprendimų nagrinėtini administraciniame teisme. Todėl byla nagrinėtina Vilniaus administraciniame teisme, nes ginčas kilo tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl jo atlikto mokesčio permokos įskaitymo yra mokestinis ginčas. Dėl ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo. Šis ginčas kilo iš mokestinio teisinio santykio, kurio atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas. MAĮ 145 str. 1d. numatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka. Dėl tinkamo atsakovo. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Ieškovė 2013 11 12 pateikė prašymą grąžinti 19 500 Lt pridėtinės vertės mokesčio permoką. 2013 12 11 atsakovės išvados Nr.3270485 pagrindu, VMI prie FM priėmė sprendimą negrąžinti mokestinės permokos, nes ji bus panaudota padengiant ieškovės mokestinę nepriemoką. Teisines pasekmes ieškovei sukėlė trečiojo asmens sprendimas. Todėl Kauno apskrities VMI yra netinkamas atsakovas ir ieškinys jos atžvilgiu atmestinas. Dėl permokos įskaitymo. Permoka pagrįstai buvo įskaičiuota nepriemokai padengti.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Atsiliepime į ieškinį (b.l. 32-35) trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM nurodo, kad būtina kreiptis į teismingumo kolegiją dėl bylos perdavimo administraciniam teismui. Ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų. Nuo 2011 10 01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, galiojanti ĮBĮ 14str. 3d. nustato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taip buvo pakeistas bylos teritorinis teismingumas. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nei ABTĮ, nei CPK, nei ĮBĮ nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, kad mokestiniai ginčai, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji teismingumo kolegija yra suformavusi praktiką, jog ginčai, kilę tarp bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės ir mokesčių administratoriaus dėl jo sprendimų, nagrinėtini administraciniame teisme, nes nuo 2011 10 01 pasikeitė tokių ginčų teisinis reglamentavimas. Todėl byla perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta grąžinti mokesčio permoką, yra mokestinis ginčas. Antra, trečiojo asmens nuomone, ieškovės skundo priėmimo klausimas administraciniame teisme turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, nustatytą Mokesčių administravimo įstatyme. Mokesčių administravimo įstatymo 145str. 1d. nustatyta, kad mokestiniams ginčams nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka. Tai nebuvo padaryta, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Trečia, mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ar atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Mokesčių administratoriaus mokesčių apskaitos padalinys suformuoja sprendimą grąžinti (ar negrąžinti) mokesčio permoką pagal mokesčių administratoriaus mokestinį tyrimą atlikusio padalinio pateiktą išvadą. Teisines pasekmes mokesčių mokėtojui sukelia sprendimas atsisakyti grąžinti mokesčio permoką. Ieškovė prašymą grąžinti permoką pateikė 2013 11 12. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 12 11 išvados Nr. 3270485 pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą negrąžinti PVM permokos, nes ji bus panaudota padengiant ieškovės mokestinę nepriemoką. Todėl byloje yra netinkamas atsakovas. Ketvirta, vadovaujantis ĮBĮ ir MAĮ nustatyta tvarka permokos suma yra grąžinama, jeigu lieka permokos sumą įskaičius nepriemokai padengti. Priimdama sprendimą negrąžinti PVM permokos VMI veikė ne kaip ieškovės kreditorius, o kaip mokesčių administratorius MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Mokestinės nepriemokos perleidimas VĮ „Turto bankas“ nepanaikina valstybės kreditorinio reikalavimo mokesčių mokėtojui ir atitinkamai jo padengimo mokesčio permoka galimybės, toks perleidimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant mokestinės permokos įskaitymo nepriemokai padengti klausimą, nes valstybė kaip kreditorius išlieka.
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
2013 11 12 ieškovė B UAB „Pelamidė“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydama įskaityti mokestines nepriemokas ir mokesčius, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs (b.l. 45-46).
2013 12 11 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė išvadą Nr. 3270485 negrąžinti mokesčio permokos, nurodydama, kad permoka bus įskaityta nepriemokai apdengti (b.l. 44).
2013 12 11 Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr. (20.16-06)-331-86428 negrąžinti mokesčio permokos, kuri bus įskaityta kreditoriniam reikalavimui padengti.
III. Faktiniai ir teisniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas.
Tarp šalių kilo ginčas, kuriam teismui teisminga ši byla, todėl teismas sprendžia, kad pirma išspręstinas bylos teismingumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog teismas privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės ginčai tesimingi bendrosios kompetencijos teismui. Tai patvirtina LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-158/2013 ir 3K-3-315/2013.
Nuo 2011 10 01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, galiojanti ĮBĮ 14str. 3d. nustato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taigi, buvo pakeistas bylos teritorinis teismingumas. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nei ABTĮ, nei CPK, nei ĮBĮ nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, kad mokestiniai ginčai, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji teismingumo kolegija yra suformavusi praktiką, jog ginčai, kilę tarp bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės ir mokesčių administratoriaus dėl jo sprendimų, nagrinėtini administraciniame teisme, nes nuo 2011 10 01 pasikeitė tokių ginčų teisinis reglamentavimas ( STK 2013 09 02 nutartis byloje Nr. T-102, UAB „Rastakas“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, 2013 02 27 nutartis byloje Nr. T-19, B UAB „Renovacinės statybos“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.). Kaip seka iš bylos duomenų byloje kilo ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta grąžinti mokesčio permoką. Šis ginčas yra mokestinis ginčas, kadangi ieškovė B UAB „Pelamidė“ ginčija 2013 12 11 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (20.16-06)-331-86428 negrąžinti permokos, todėl byla teisminga administraciniam teismui.
Kauno apygardos teismas nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis civilinėse bylose Nr.3K-3-158/2013 ir 3K-3-315/2013, kadangi procesas jose prasidėjo iki teisinio reguliavimo pakeitimo. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-158 sprendimas pirmosios instancijos teisme, Kauno apygardos teisme, buvo priimtas 2011 05 28, o civilinėje byloje Nr.3K-3-315 – sprendimas priimtas 2011 03 17.
Įvertinęs anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas.
Teismui padarius išvadą, jog byla teisminga administraciniam teismui dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, byla perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta grąžinti mokesčio permoką ir kuris yra mokestinis ginčas (CPK 34str. 1d.4p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 34str. 1d. 4p.; 290-292 str., str., teismas
nutaria:
atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.