Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1677-446/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-05
Bylos Nr.
1-1677-446/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31608-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
G. B., R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1677-446/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31608-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 5 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-31608-18, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

ir

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – K(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį 36 MGL dydžio – 1 355,76 Eur bauda, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota iš R. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1 170 Eur, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji G. B. ir R. B. 2018 m. birželio 28 d., apie 20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės-baro, kieme, įžūliu elgesiu kartu kumščiais sudavė nenustatytą skaičių kartų į kairį šoną V. M., taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltę pripažino visiškai ir parodė (2 t., b. l. 7-8, 21-22), kad 2018 m. birželio 28 d. vakare buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bare. Buvo baro kieme, gėrė alų kartu su R. B.. Matė, kad kieme prie kito lauko staliuko buvo pažįstamas Vaidotas, kurio pavardės nežino, ir gėrė sidrą. Jis su Remigijumi gėrė labai daug alaus ir nelabai prisimena įvykio aplinkybių. Prisimena, kad jam su Remigijumi besėdint prie lauko staliuko, galėjo būti apie 20 val., priėjo Vaidotas ir pradėjo prie Remigijaus žodžiais kabinėtis. Konflikto metu Vaidotas pastūmė stovintį Remigijų ir šis nugriuvo ant žemės. Tada Remigijus atsistojo ir pastūmė Vaidotą, taip abu kartu nugriuvo ant žemės. Matė, kaip jie tarpusavyje mušėsi. Tačiau kiek ir kuris kuriam smūgių sudavė, nepasakys, neįsidėmėjo. Tada jis puolė ginti Remigijaus ir kumščiu sudavė Vaidui kažkur į šoną. Kiek kartų sudavė Vaidotui ir į kurį šoną, neprisimena. Kiek pamena, jis pats nugriuvo ant žemės šonu ir Vaidotas jį užgulė. Jis išsilaisvino iš Vaidoto. Atrodo, kad taip konfliktas baigėsi. Vaidotas nuėjo prie lauko staliuko, o jis su Remigijumi nuėjo prie baro pavėsinės. Vaidotas jo nesužalojo. Ar Vaidotas jam sudavė smūgius, neprisimena, bet jokių sužalojimų nėra. Jis Vaidotui pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, nes neturi už ką. Ar įvykio metu prie baro kieme buvo pašalinių asmenų, neprisimena dėl girtumo. Gailisi dėl padaryto pažeidimo. Papildomai parodė, kad jokia žala jam nepadaryta. Į medikus jis nesikreipė, nesikreips, pas medicinos ekspertus nevyko ir nevyks, nes jokių sužalojimų nepatyrė. Įvyko metu baro kieme buvo kažkas iš pašalinių, bet kas, neprisimena.

Kaltinamasis R. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltę pripažino visiškai ir parodė (1 t., b. l. 114-115, 125-126), kad 2018 m. birželio 28 d. vakare buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) esantį barą-parduotuvę. Šio baro-parduotuvės kieme gėrė alų. Kartu su juo buvo G. B. Matė, kad sidrą kieme gėrė ir pažįstamas V. M.. Kas dar tuo metu buvo kieme, nesakys. Išgėrė apie 2 litrus alaus. Nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, gerai atsimena įvykio aplinkybes. Jam begeriant alų baro-parduotuvės, pavėsinėje, žodžiais pradėjo kabinėti V. M., kuris buvo girtas ir jį vadino „gaidžiu“, grasino, kad jį įsodins į mašiną ir niekas jo neras. Šių grasinimų jis nepriėmė kaip realių, tik priėmė kaip girto Vaidoto pasakymą. Vaidotas tuo metu rankose nieko neturėjo. Tarp jų kilo konfliktas. Jis liepė Vaidotui prie jo nelįsti, pasakė, kad ir jis prie Vaidoto nelįs. Tada Vaidotas pirmas iš priekio jį pastūmė ir jis aukštielninkas nugriuvo ant žemės. Atsistojo ir tada kumščiu sudavė Vaidotui kelis kartus į kairį šoną. Kiek tiksliai kartų sudavė, tiksliai nepasakys. Po to iš priekio V. M. pastūmė ranka ir šis nugriuvo ant žemės. Kaip nugriuvo, neįsidėmėjo. Jis taip pat nugriuvo ant žemės, abu gulėdami ant žemės dar mušėsi, t. y. Vaidotas jį rankomis apglėbė, o jis Vaidotui tu metu kelis kartus, kiek tiksliai kartų, neprisimena, sudavė kumščiu smūgius kažkur į šoną, bet galėjo suduoti ir į kitas kūno vietas. Tada priėjo G. B. ir jis gelbėdamas nuo Vaidoto, kumščiu sudavė Vaidotui kažkur į šoną. Kiek kartų Gediminas sudavė Vaidotui, nepasakys, neskaičiavo. Ar Vaidotas sudavė Gediminui, nematė. Konfliktas truko apie 5 minutes. Po to visi nurimo, jis atsistojo, pasiliko pavėsinėje su Gediminu, o Vaidotas nuėjo prie medžių esančių staliukų. Matė, kaip sėdėdamas ant medinio suoliuko ir vienas gerdamas sidrą, Vaidotas nugriuvo ant žemės. Jam Vaidotas, kai abu gulėdami mušėsi, sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę, tuo metu jis jokio skausmo nejuto. Papildomai parodė, kad kitos dienos ryte juto skausmą krūtinėje, bet sužalojimų nebuvo. 2018 m. liepos 4 d. kreipėsi į medikus, nes jautė skausmą dešinėje alkūnėje, jautėsi gumbas. Apžiūrėję Kelmės ligoninės medikai ir padarę rankos nuotrauką, jam nutraukė vandenis. Dėl kokios priežasties atsirado gumbas, nepasakys, bet mano, kad atsirado 2018 m. birželio 28 d. įvykio metu, kai griuvo ant žemės. Pas medicinos ekspertus nevyko ir nevyks. Dėl įvykio, kurio metu galimai sužalota jo dešinė ranka, rašys pareiškimą policijoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų G. B. ir R. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2018 m. birželio 28 d. apie 20 val., buvo (duomenys neskelbtini), prie ten esančios parduotuvės-baro, lauke. Prie baro buvo atvykęs vienas. Lauke buvo iš matymo pažįstamas R. B. ir kitas asmuo, kurio vardo nežino. Šis buvo smulkaus sudėjimo, jį atpažintų. Nuėjo prie baro, nes norėjo atsisėsti ant suoliuko ir atsigerti alaus. Sėdint ant suoliuko, prie jo priėjo R. B. ir su juo buvęs asmuo. Jie pradėjo prie jo kabinėtis, R. B. draugas kabinėjosi žodžiais, lindo į akis, norėjo prisėsti šalia, jis juos varė nuo savęs. Pastūmė R. B. draugą, kad šis nebelįstų. Paskui jį parvertė ant žemės, kad nelįstų. Kai tai padarė, pribėgo R. B. ir iš rankos trenkė į kairį šoną. Nepamena, kas paskui vyko, tačiau R. B. pradėjo trankyti į šoną. Nežino, ar iš rankų, ar iš kojų. Taip pat šoną pradėjo trankyti ir R. B. draugas. Jis abu juos parsivertė ant žemės, kad jo nebetrankytų. Kai prispaudė prie žemės, jie apsiramino. Jis jokių smūgių nesudavė. Po to R. B. ir jo draugas nuėjo toliau ir daugiau nebekonfliktavo. Įvykio metu prie parduotuvės-baro buvo ir daugiau žmonių, 5 ar 6 asmenys, kurių nepažįsta, jų vardų ir pavardžių nurodyti negali. Matė, kaip vienas asmuo telefonu filmavo muštynes. Po konflikto stipriai pradėjo skaudėti kairį šoną. Atvykusi GMP jį išsivežė į Kelmės ligoninę. Ligoninėje apžiūrėję medikai, jį išvežė į Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurginį skyrių. Ten jam buvo nustatytas stiprus sumušimas. Papildomai apklaustas parodė, kad Šiaulių ligoninėje gydėsi iki 2018 m. liepos 2 d. Vykti pas medicinos ekspertus nenori. Patikslino, kad įvykio metu jis vienas sėdėjo prie staliuko, prie jo priėjo R. B. su draugu G. B.. G. B. pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis ir lįsti į akis. Jam liepė eiti, kuo toliau. Jie nuėjo. Bet jie abu sugrįžo po 15 min ir G. B. vėl priėjęs prie jo arčiau, pradėjo kabinėtis, norėjo prie jo prisėsti, klausė, jo ko jis bijo. Jis pakartojo, kad eitų nuo jo kuo toliau. Tačiau G. B. nėjo, artėjo prie jo. Nors užsimojęs nebuvo, bet jis įtarė, kad gali būti blogai, nes G. B. atrodė agresyvus ir jis Gediminą nuo savęs pastūmė. G. B. nenugriuvo, tik jam įsikabino iš priekio į rūbus. Tada jis atsistojęs iš priekio Gediminą pavertė ant žemės. Tuomet prišoko R. B. ir jam kumščiu sudavė 1-2 smūgius į kairį šoną. Kiek tiksliai kartų, nepasakys. Dėl to, jis iš priekio sugriebė R. B. ir jį parvertė ant žemės. Tuo metu atsistojęs G. B. kumščiu jam sudavė 1-2 kartus į kairį šoną. Kiek tiksliai kartų, nepasakys. Dėl to skausmo nejuto. Jis Gediminą vėl sugriebęs iš priekio pargriovė ant žemės ir pats nugriuvo. Gulint ant žemės, kažkuris iš jų pradėjo jam kumščiais duoti į kairį šoną. Mano, kad mušė G. B.. Sudavė ne mažiau 2 kartus. Jam užgulus G. B., R. B. pradėjo kumščiu duoti į kairį šoną, sudavė 2-3 kartus. Jis paleidęs Gediminą, prie krūtinės prispaudė R. B.. Vienu metu laikė ir R. B., ir G. B.. Šiems aprimus, juos paleido, atsistojęs nuėjo prie suoliuko norėjo atsisėsti ir įkvėpti, nes trūko oro. Atsisėdęs, nors sužalojimų nebuvo, juto didelį skausmą kairiame šone, todėl išsikvietė medikus. Įvykio metu prie parduotuvės-baro buvo daug žmonių. Iš jų vienas buvo jam pažįstamas parduotuvės-baro savininkas, kurio vardo ir pavardės nežino. Kitų žmonių jis nepažinojo. Pareigūnams jis sakė, kad jam nepažįstamas žmogus telefonu filmavo įvykį. Kiek suprato, pareigūnai išsiaiškino, kad tas žmogus visą medžiagą ištrynė. Įvykio metu jis niekam negrasino. Buvo išgėręs alkoholio, šiek tiek apsvaigęs, tačiau įvykio aplinkybes prisimena gerai. Dėl įvykio reikš civilinį ieškinį. Papildomai V. M. parodė, kad konflikto metu jis nei R. B., nei G. B. negrasino nei žodžiais, nei veiksmais. Prieš juos jokio fizinio smurto nenaudojo, jų nemušė, jokių smūgių jiems nesudavė. Nei G. B., nei R. B. jo neatsiprašė ir nesitarė dėl žalos atlyginimo. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad jokio civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos nebereikš. Tačiau nori, kad asmenys būtų nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir gautų bausmę – areštą (1 t., b. l. 52-53, 70-71, 73-74, 81-82, 92).

Liudytojas K. U. parodė, kad 2018 m. birželio 28 d., vakare, apie 19 val., ėjo į parduotuvę-barą, esantį (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje-bare gėrė sidrą. Matė, kad lauke, prie parduotuvės-baro pavėsinės buvo R. B., G. B.. Buvo ir pažįstamas V. M., bet jis vienas sėdėjo prie parduotuvės-baro kieme esančio staliuko. Jis nusipirkęs butelį sidro nuėjo ir atsisėdo prie Vaidoto, nes šis pasikvietė atsisėsti. Vaidotas gėrė sidrą. Pabuvęs apie 15-20 minučių išėjo iki namų. Prieš jam išeinant matė, kad R. B., G. B. ir V. M. žodžiais koliojosi, bet jokių muštynių nebuvo. Pabuvęs namuose apie 15 minučių, vėl ėjo link parduotuvės-baro. Girdėjo nuo tos pusės kažkokį triukšmą, tačiau į tai nereagavo. Atėjęs į parduotuvės-baro kiemą, pamatė ant žemės, prie suoliuko gulintį V. M.. Priėjęs pamatė, kad jis gerokai girtas, šalia jo buvo pamestas mobiliojo ryšio telefonas. V. M. padavė mobiliojo ryšio telefoną, kad jis toliau su kažkuo kalbėtųsi. Paėmęs telefoną suprato, kad Vaidotas išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Telefonu moteris, kaip suprato operatorė, klausė jo, kokia yra gatvė. Jis pasakė adresą, nurodydamas, kad prie Vijurkų kaimo parduotuvės ir dar pasakė, kad yra gulintis žmogus. V. M. sakė, kad skauda, tačiau kas skauda, nepasakė. Jokių sužalojimų ant Vaidoto nematė. Vaidotas nieko nepasakojo, kas įvyko. Netrukus atvyko policija, po kiek laiko – greitoji medicinos pagalba. Kas ir kaip įvyko, pačio įvykio nematė ir negali papasakoti. Tuo metu, kas dar buvo iš pašalinių žmonių, neįsidėmėjo. Tik matė, kad buvo R. B. ir G. B.. Ant jų sužalojimų taip pat nematė (1 t., b. l. 94-95).

Liudytojas E. M. parodė, kad dirba uždarajai akcinei bendrovei „Gordai“, priklausančioje parduotuvėje-bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavėju-direktoriumi. R. B., G. B. ir V. M. pažįsta kaip parduotuvės klientus. Parduotuvėje-bare vaizdo kamerų nėra nei parduotuvėje, nei kieme. Prisimena, kad baigęs darbą, apie 20 val., išėjęs į kiemą, prie suoliukų, priklausančių parduotuvei-barui, matė, kad sėdėjo V. M. ir gėrė sidrą. Nepamena, ar jis vienas sėdėjo, ar ne. Prie pavėsinės, taip pat priklausančios parduotuvei-barui, matė R. B. ir G. B.. Neįsidėmėjo, ar jie sėdėjo, ar stovėjo. Kažkuriuo metu pastebėjo prie suoliukų gulintį V. M.. Jį gulintį matė nebe pirmą kartą, yra matęs gulintį ir anksčiau, tai prie jo ir nėjo. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir iš jų sužinojo, kad kažkas įvyko prie parduotuvės-baro. Kas įvyko, pareigūnai jam nepasakojo ir jis neklausinėjo. Atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Ar V. M. buvo sužalotas ar susižalojęs, nematė, nėjo prie jo. Kadangi įvykio nematė, tai nieko daugiau ir nepaaiškino (1 t., b. l. 97-98).

Liudytojas R. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 28 d., vakare, apie 20 val., vedžiojo savo šunį. Buvo atėjęs iki parduotuvės-baro, tačiau jau buvo uždaryta. Pamatė prie parduotuvės-baro kieme esančių staliukų, 20-30 metrų atstumu ant žemės gulintį V. M.. Prie jo arčiau nepriėjo, manė, kad jis girtas guli ir tiek. Nuėjo prie parduotuvės-baro kieme esančios pavėsinės. Prie pavėsinės buvo R. B., vaikštinėjo G. B. ir dar atėjo K. U.. Jis buvo blaivus, o Remigijus, Gediminas ir Karolis buvo išgėrę alkoholio, bent jau taip atrodė. Girčiausias buvo Gediminas. Jam atėjus jokių konfliktų nebuvo, muštynių nematė. Nematė ir kad Karolis, Gediminas ar Remigijus būtų buvę sužaloti. Atėjus jie jokio alkoholio negėrė. Jam bebūnant atvyko policija, pradėjo aiškintis dėl kažkokio įvykio, kurio jis nematė (1 t., b. l. 100-101).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 9-12) ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 13-14) matyti, kad V. M., 2018 m. birželio 28 d. 21 val. 12 min, paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu, nurodė, kad prieš 5 min du nepažįstami vyrai spardė pranešėją, vyrų neapibūdino, kur pabėgo nesakė, daugiau informacijos nesuteikė. Pranešėjas guli netoli parduotuvės (apie 50 m), šalia kelio, skauda pilvą, 35 metų. Vėliau iš Kelmės ligoninės gautas telefoninis pranešimas, kad GMP atvežė V. M., kuriam diagnozuotas blužnies sužalojimas, jis išvežamas į Šiaulių ligoninę. Iš Šiaulių ligoninės gautas telefoninis pranešimas, kad V. M. diagnozuotas pilvo sumušimas, nustatytas girtumas, paguldytas į chirurginį skyrių stebėjimui. Policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą nurodytu adresu, prie suoliuko, ant žemės rastas gulintis asmuo. V. M. nustatytas 2,24 promilių girtumas. Su medikais jį apžiūrėjus jokių smurto žymių nesimatė, asmuo kalbėjo nerišliai keitė aplinkybes, neaiškiai nurodė, kas įvyko, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas įvykio aplinkybėms patikslinti. Buvo asmenų, kurie matė, kaip asmuo nugriuvo nuo suoliuko, asmenys apklausti žodžiu.

2018 m. liepos 3 d. protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 15) pareiškėjas V. M. kreipėsi į policiją, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka nubausti R. B. ir dar vieną asmenį, jo nepažįsta, tačiau jis buvo kartu su R. B., kurie 2018 m. birželio 28 d., apie 20 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), prie ten esančios parduotuvės-baro, matant kitiems asmenims, viešoje vietoje, jam sudavė keletą smūgių į kairį šoną, dėl ko juto fizinį skausmą ir gydėsi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (1 t., b. l. 19, 21-22) užfiksuota įvykio vietos – pavėsinės prie parduotuvės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Aplink stalus ir teritoriją esančią prie parduotuvės grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 988/2018(04) (1 t., b. l. 36) nurodyta, kad V. M. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota. Nustatytas pilvo sienos sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes žodis ,,sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus.

Akistatos tarp kaltinamojo R. B. ir nukentėjusiojo V. M. metu (1 t., b. l. 89-90) kaltinamasis nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų ir paaiškino, kad konflikto metu V. M. pirmas priėjęs prie jo pradėjo konfliktuoti, išvadino necenzūriniais žodžiais, jį pastūmė, dėl ko jis nugriuvo ant žemės ir susitrenkė dešinės rankos alkūnę. V. M. buvo prispaudęs jam rankomis krūtinę, dėl ko juto skausmą, smūgių į krūtinę nesudavė.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, t. y., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chu­li­ga­niš­kų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinę jėgą, smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Iš aptartų duomenų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji R. B. ir G. B. viešoje vietoje – prie parduotuvės-baro, kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, kumščiais sudavė nenustatytą skaičių kartų į kairį šoną V. M.. Nors iš kalinamųjų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jie neturėjo tikslo trikdyti viešosios tvarkos, tačiau fizinio smur­to panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmo­nių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie kaltinamųjų veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi, nurodyti kaltinamųjų G. B. ir R. B. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Kaltinamųjų G. B. ir R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė apsvaigę nuo alkoholio (nors byloje neblaivumą patvirtinančių duomenų nėra, tačiau tai patvirtino patys kaltinamieji apklausų metu), nes apsvaigimas turėjo įtakos jų nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamieji G. B. ir R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 67, 69, 71, 73, 75-77).

Kaltinamasis G. B. teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 28-31), baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas pasibaigęs (2 t., b. l. 38), niekur nedirba (2 t., b. l. 40), neregistruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 42).

Kaltinamasis R. B. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 131-133), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 149-151), niekur nedirba (1 t., b. l. 153), registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 155).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes – kaltinamieji nukentėjusiajam be jokios priežasties viešoje vietoje – prie parduotuvės-baro, kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių į šoną, tuo sukeldami V. M. fizinį skausmą (nes sveikatos sutrikdymas nepatvirtintas specialisto išvada – 1 t., b. l. 36), tuo metu jie visi buvo girti, nukentėjusysis kaltinamiesiems pretenzijų neturi, civilinis ieškinys nepareikštas. Atsižvelgiant į nustatytas kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nebuvimą jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kitą byloje surinktą kaltinamuosius G. B. ir R. B. charakterizuojančią medžiagą, pripažįstama tikslingu skirti jiems prokurorės siūlomos rūšies ir maksimalios trukmės bausmę – 90 parų areštą (BK 49 straipsnio 1-3 dalys).

G. B. ir R. B. prisipažįsta esantys kalti, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirtos bausmės jiems sumažinamos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirtos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ornandos Viržintaitės-Metrikienės 2018 m. liepos 4 d. nutarimais ( 1 t., b. l. 127-128; 2 t., b. l. 23-24) kaltinamiesiems G. B. ir R. B. paliktinos ir panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti areštu 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. B. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti areštu 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. B. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti G. B. ir R. B., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jie turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jie šia teise nepasinaudoja teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė