Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

7. Skundas yra nagrinėjamas neišeinant už jo ribų. Pareiškėjas skunde neprašo įpareigoti Departamentą jį priimti į vidaus tarnybą, o prašomą priteisti žalą kildina tik iš Departamento (jo pareigūnų) veiksmų sudarant ir vykdant Sutartį. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., 2008-09-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).

8. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

9. Remiantis šioje byloje ir VAAT administracinėje byloje Nr. eI-5205-643/2015 surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: V. U. 2014-06-12 prašymu kreipėsi į Vilniaus valdybą, prašė išduoti siuntimą į Mokyklą profesinio mokymo kursams baigti; Vilniaus valdyba 2014-06-13 Vilniaus AVPK surašė reikalavimus Nr. 3-5-2350 ir Nr. 3-5-2351 dėl pareiškėjo patikrinimo, o 2014-06-19 išdavė pareiškėjui siuntimą Nr. 3-5-2426 į įvadinio mokymo kursus Mokykloje; Vilniaus AVPK 2014-06-23 nerekomendavo priimti pareiškėjo į tarnybą Vilniaus valdyboje; Departamentas, Mokykla ir pareiškėjas 2014-06-23 sudarė trišalę Sutartį, kurios 1.1 punktu Departamentas įsipareigojo užtikrinti, kad baigęs Mokyklą pareiškėjas bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas Departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje; V. U. 2014-08-19 išduotas pažymėjimas Nr. 2159, kuriuo suteikta teisė dirbti ugniagesiu gelbėtoju valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje; pareiškėjas 2014-08-20 prašymu kreipėsi į Departamentą, prašė grąžinti jį į vidaus tarnybą bei priimti į Vilniaus valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; Vilniaus valdybos viršininkas 2014-08-20 patvirtino specialaus patikrinimo išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo specialus patikrinimas buvo atliktas Informatikos ir ryšių departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus AVPK ir Trakų rajono policijos komisariate, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra nerekomenduojamas Vilniaus AVPK, daugiau tikrinto asmens atžvilgiu kompromituojančių duomenų negauta, todėl Vilniaus valdyba V. U. pasiūlė priimti į vidaus tarnybą; Vilniaus valdyba 2014-08-20 surašė išvadą Nr. 34-5-95, kurioje siūlė V. U. grąžinti į vidaus tarnybą ir paskirti į Vilniaus valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; Departamento grąžinimo į vidaus tarnybą komisija 2014-09-09 posėdyje (protokolo Nr. 26-6) minėtam siūlymui nepritarė, taip pat rekomendavo Vilniaus valdybos viršininkui atlikti patikrinimą dėl neatliktų funkcijų, formuojant pareigūno bylą; Vilniaus valdyba 2014-10-09 raštu Nr. 3-5-3751(3.7-5) informavo Departamentą, kad pareiškėjas, remiantis Departamento grąžinimo į vidaus tarnybą komisijos sprendimu, nesiūlomas grąžinti į tarnybą, nes neatitinka Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir yra 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, nes yra asmenį kompromituojančių duomenų; Departamentas 2014-10-22 raštu Nr. 9.4-2425(3.46) pareiškėjui pranešė, kad Sutartis nutraukiama pagal jos 10.2 punktą; VAAT 2015-05-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5205-643/2015 Departamento 2014-10-22 sprendimą Nr. 9.4-2425(3.46) panaikino, šis VAAT sprendimas įsiteisėjo 2015-05-26.

10. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Departamentas atsisako vykdyti Sutarties 1.1 punkte įtvirtintą įsipareigojimą dėl to, kad pareiškėjas neatitinka Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. dėl to, kad Vilniaus AVPK nerekomenduoja pareiškėjo priimti į vidaus tarnybą. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šios aplinkybės, tačiau pareiškėjas teigia, kad informacija iš Vilniaus AVPK buvo gauta dar iki Sutarties pasirašymo, todėl pasirašydamas Sutartį pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad į šią aplinkybę buvo atsižvelgta, o pareiškėjas įvertintas, kaip atitinkantis Statuto keliamus reikalavimus ir tinkamas vidaus tarnybai. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti, ar Departamentas, prieš pasirašydamas Sutartį, veikė kaip atidus ir rūpestingas viešojo administravimo subjektas ir atliko visas jam teisės aktuose įtvirtintas funkcijas bei tinkamai įvertino visas pareiškėjo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. ar laikėsi gero administravimo principo. Nustačius, kad Departamentas (jo pareigūnai), pasirašydamas Sutartį, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, būtina nustatyti, ar yra kitos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimui būtinos sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė jo grąžinimo į vidaus tarnybą, pasirašant stojimo į vidaus tarnybą sutartį dėl įvadinio mokymo. Taigi ginčo teisinius santykius reglamentuoja aktualios redakcijos Statutas (2013-12-17 įstatymo Nr. XII-685 redakcija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-28 įsakymu Nr. 1V-321 patvirtintos Asmenų, kuriems gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas švietimo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklės (2012-03-23 įsakymo Nr. 1V-256 redakcija) (toliau – Siuntimo taisyklės).

11.1. Statute (2013-12-17 įstatymo Nr. XII-685 redakcija) nustatyta, kad: pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo, be kita ko, turi būti nepriekaištingos reputacijos, o asmuo laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, jei nėra šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 2–4, 6 punktuose ir 2 dalyje nurodytų aplinkybių (6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą) dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą (7 straipsnio 1 dalis). Asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, tikrinimas apima jo tikrinamą vidaus reikalų įstaigų informacinėse sistemose ir registruose (jeigu būtina, – kitų kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose), kuris atliekamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (7 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas (7 straipsnio 4 dalis). Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą (7 straipsnio 5 dalis). Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimami asmenys, pateikę vidaus reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą (8 straipsnio 1 dalis). Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jeigu jis neatitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų reikalavimų ir yra šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos aplinkybės (8 straipsnio 4 dalis). Stojimo į vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame Statute ir kituose įstatymuose (9 straipsnio 1 dalis). Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas (11 straipsnio 2 dalis).

11.2. Siuntimo taisyklėse (2012-03-23 įsakymo Nr. 1V-256 redakcija) įtvirtinta, kad asmenys, kurie pageidauja mokytis profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi atitikti Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktų reikalavimus ir neturi būti 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių (2 punktas). Nustačius, kad asmuo, pageidaujantis mokytis profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, atitinka Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus ir nėra Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punkte nustatytų aplinkybių, vidaus reikalų įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išduoda asmeniui siuntimą į profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus (6 punktas). Vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba asmens, kuriam išduotas siuntimas į profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, tikrinimo medžiagos ir pateiktų dokumentų pagrindu suformuoja asmens bylą (18 punktas).

12. Nurodytą Statute (2013-12-17 įstatymo Nr. XII-685 redakcija) ir Siuntimo taisyklėse (2012-03-23 įsakymo Nr. 1V-256 redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą įvertinus nagrinėjamos bylos kontekste, darytina, išvada, kad, nors asmeniui stojant į vidaus tarnybą tokio asmens patikrinimą pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas (esant būtinybei – pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas) atlieka vidaus reikalų įstaiga, į kurią asmuo kreipiasi dėl siuntimo į profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus (nagrinėjamu atveju – Vilniaus valdyba), tačiau stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu pasirašo vidaus reikalų centrinė įstaiga (šiuo atveju Departamentas). Taigi teisės aktais Departamentas yra nurodytas kaip asmenų priėmimo į vidaus tarnybą procedūrose dalyvaujantis subjektas, todėl pastarajam taip pat taikytinos teisės aktų nuostatos, susijusios su pareiga įvertinti, ar į vidaus tarnybą priimamas asmuo atitinka Statuto 6 ir 11 straipsnių reikalavimus, įskaitant tai, ar asmuo yra nepriekaištingos reputacijos ir ar nėra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų. Taigi teisės aktais Departamentui, prieš pasirašant stojimo į vidaus tarnybą sutartį ir įsipareigojant užtikrinti, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, yra nustatyta pareiga įsitikinti, kad toks asmuo sutarties pasirašymo metu atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Departamentas negali apsiriboti vien tik formaliu stojimo į vidaus tarnybą sutarties pasirašymu.

13. Nagrinėjamu atveju Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo stojimo į vidaus tarnybą procedūrą vykdė Vilniaus valdyba, kuri, nustačiusi, kad pareiškėjas atitinka Statuto 6 straipsnio reikalavimus, išdavė jam siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Tuo tarpu informacija apie tai, kad 2014-06-23 V. U. nebuvo rekomenduotas priimti į vidaus tarnybą, Sutarties pasirašymo metu nebuvo žinoma, ją Departamentas esą sužinojo tik 2014-09-09, kai grąžinimo į vidaus tarnybą komisija sprendė dėl V. U. grąžinimo į tarnybą. Šie Departamento argumentai vertintini kritiškai, kadangi pagal Statuto 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas asmuo gali būti priimamas į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą tik tuo atveju, kai jam yra išduotas vidaus reikalų įstaigos siuntimas į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ir kai jis atitinka Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 bei 11 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Statuto 8 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinti kriterijai yra fakultatyvūs, t. y. tam, kad asmuo būtų priimtas į vidaus tarnybą (būtų pasirašyta stojimo į vidaus tarnybą sutartis), jis privalo atitikti abu šiuos kriterijus. Atitinkamai, Departamentui, kaip asmens stojimo į vidaus tarnybą sutartį pasirašančiam ir pareigą užtikrinti paskyrimą į asmens išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas prisiimančiam subjektui, kyla prievolė įvertinti, ar asmuo, su kuriuo yra pasirašoma stojimo į vidaus tarnybą sutartis, minėtus fakultatyvius kriterijus atitinka. Kaip minėta, teisės aktais Departamentui nustatyta aktyvi pareiga dalyvauti asmenų priėmimo į vidaus reikalų įstaigas procese, todėl tai, kad pats asmenų, siekiančių siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, atrankos ir patikrinimo vykdymas tiesiogiai yra pavestas vidaus reikalų įtaigai – Vilniaus valdybai, negali būti laikoma aplinkybe, atleidžiančia Departamentą nuo stojimo į vidaus tarnybą sutarties pasirašymo pagrindų įvertinimo. Šių pagrindų (kriterijų) įvertinimas Departamente neturėtų būti suprantamas kaip naujos (papildomos) atrankos organizavimas, tačiau Departamentas, kaip vidaus reikalų centrinė įstaiga, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad asmenį į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą siunčianti jam pavaldi institucija atliko visas Statute ir Siuntimo taisyklėse nustatytas procedūras (įskaitant asmens patikrinimą pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas), kurios yra būtinos stojimo į vidaus tarnybą sutarčiai pasirašyti. Pažymėtina, jog šioms aplinkybėms nustatyti, pakanka įvertinti į vidaus tarnybą stojančio asmens bylą, kuri yra suformuojama tokio asmens tikrinimo medžiagos ir pateiktų dokumentų pagrindu (žr. Siuntimo taisyklių 18 punktą).

19. Pareiškėjas teismo prašo priteisti dėl Departamento neteisėtų veiksmų kilusią neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Nurodo, kad 1 000 Eur neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad vykdydamas Sutartį dėjo maksimalias pastangas, todėl Departamentui neįvykdžius Sutartimi prisiimto įsipareigojimo ir neįdarbinus jo į vidaus tarnybą, jis patyrė dvasinį apmaudą, jo pademonstruota gera fizinė būklė ir psichologinis pasirengimas neturėjo tikslingo tęstinumo. Likusią 4 000 Eur neturtinę žalą jis kildina iš, jo teigimu, patirtų kontrastinių dvasinių išgyvenimų, baimės jausmo, dvasinio apmaudo, pakenkimo reputacijai, padarytų sužinojus, kad su juo sudaryta Sutartis ir po to, ją nutraukus, iki galo neįvardinant konkrečių priežasčių, dėl ko jis nėra tinkamas vidaus tarnybai.