Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-517/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-10-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
1-24-517/2011
Teisminio proceso Nr.
1-88-2-00009-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
J. K.
Kaltinamasis
G. K.
Baudž. byla Nr. 1-24-517/2011m.
(Proceso Nr. 1-88-2-00009-2010-1)
Bylos kategorija Nr. 4.1
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.1 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2011m. spalio 10d.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis,sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui G. Vaičiūnui,gynėjui V. Kersnauskui,nukentėjusiajam J. K.,specialistui-teismo medicinos ekspertui R. L.,vertėjai K. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), sukirpėjos pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. K. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2003m. gegužės 23d., apie 19⁰⁰ val., vakare, kaltinamoji G. K. Ukmergės mieste, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto tarp jos ir buvusio sutuoktinio-pil. J. K. metu tyčia vieną kartą su peiliu dūrė savo buvusiam sutuoktiniui-nukentėjusiajam J. K. į krūtinės sritį, tuo nukentėjusiajam J. K. padarydama durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairiojo šono viršutinėje dalyje, kas komplikavosi kraujo ir oro susitelkimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kairiojo plaučio apatinės skilties atelektaze, ko pasekoje dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos nukentėjusiajam J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji G. K. kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, jos buvęs sutuoktinis J. K. kaip visada grįžo į namus, būdamas neblaivus. Ką tą vakarą ji veikė virtuvėje, jau nebeprisimena, galbūt skuto bulves. J. K. atsigulė į lovą. Apie 20³⁰ val. į namus grįžo vaikai, kurie žaidė kieme. Kada J. K. buvo nuėjęs į tualetą, išgirdo bildesį. Rado J. K. nugriuvusį ant grindų. Jis buvo išbalęs. Padėjo nueiti iki lovos. Paklausus kas atsitiko, J. K. pasakė, kad kažkas jį buvo užpuolęs prie upės ir perdūrė su peiliu. Parodžius žaizdą, matėsi nedidelė skylutė, kraujo buvo nedaug. Ji pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, bet J. K. jautėsi neblogai ir neleido to daryti, sakydamas, kad dėl girtumo jis negaus nedarbingumo. Tada ji telefonu skambino J. K. seseriai, viską jai papasakojo ir klausė patarimo, ką daryti. Jai buvo pasakyta elgtis pagal situaciją. Ji nemiegojo ir visą laiką budėjo prie J. K.. Naktį J. K. pasidarė bloga, jis ėmė dusti, po ko buvo iškviesta greitoji pagalba. Tuo metu šeimoje buvo įtempti, konfliktiški santykiai, nes J. K. pastoviai girtaudavo, vyko nuolatiniai barniai šeimoje, nuo ko ji ir jos vaikai visą laiką kentėjo. Kada toks gyvenimas tapo nebepakenčiamas, ji ryžosi kreiptis į teismą dėl J. K. iškeldinimo. Jos buvęs sutuoktinis J. K. visiškai nepagrįstai ją kaltina dėl neva jo sužalojimo peiliu, nes jokio nusikaltimo ji nėra padariusi. Kai šeimoje vykdavo konfliktai dėl J. K. netinkamo gyenimo būdo, ji savo buvusiam sutuoktiniui yra sakiusi, kad jis bus iškeldintas iš namų, į ką šis visą laiką grasinosi visiems pasakyti, kad neva ji sužalojusi jį peiliu. Dėl ko J. K. taip kalbėjo, ji negali paaiškinti, kas, jos manymu, yra tik jos buvusio sutuoktinio kerštas.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji G. K. neprisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., jos kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo J. K. parodymais, liudytojų V. M. ir A.P. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 21) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 22), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 26-28) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną jis grįžo iš darbo į namus, buvo išgėręs alaus, dėl ko iš buvusios sutuoktinės G. K. vėl sulaukė priekaištų. Konfliktas įvyko virtuvėje, kurio metu G. K. buvo nepatenkinta, kad jis čia maišosi, sakė, kad jis ilgai čia nevaikščios ir kad jis buvo iškeldintas iš namų. Kada jis ėjo iš virtuvės į miegamąjį, jam praeinant pro G. K., pajuto šilumą krūtinėje. Prieš tai matė, kad G. K. kažką virtuvėje pjaustė su peiliu, tačiau paties to momento, kai jam peiliu buvo suduotas smūgis, jis nematė. Pamačiusi, ką padarė, G. K. labai išsigando ir, verkdama, ėmė jo maldauti, kad jis niekam nesakytų, kas įvyko, o sakytų, kad neva jis buvo sužalotas pakeliui į namus. Buvusi sutuoktinė žadėjo jo neiškeldinti iš savo namų. Jam pagailo G. K. ir savo vaikų, todėl jis, nenorėdamas iškelti į viešumą to, kas įvyko šeimoje, visiems nurodė išgalvotas jo sužalojimo aplinkybes. Ir tik po to, kai G. K. kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo, jis nutarė netylėti ir pasakyti visą tiesą dėl jo sužalojimo aplinkybių.

Liudytoja V. M. parodė, kad tikslios datos neatsimena, jau buvo pavakarys, kai jai telefonu paskambino brolis J. K. ir pasakė, kad jį su peiliu perdūrė žmona G. K.. Vėliau vykusio telefoninio pokalbio su G. K. metu ši prisipažino, kad J. K. sužalojo su peiliu, sakydama, kad „ dūrė kaip į agurką “. G. K. sakė, kad kraujas nebėga ir jos brolis nuėjo miegoti. Kitą dieną ji atvažiavo į Ukmergę aplankyti ligoninėje gulinčio savo brolio J. K., kuris pasakė, kad jam pagailo G. K. ir jis dėl savo mažų vaikų nenori sakyti teisybės apie tai, kas iš tikrųjų įvyko namuose.

Liudytojas A.P. parodė, kad jis su J. K. bendravo kaip kaimynai, kartais susiskambindavo telefonu. Sužinojęs, kad J. K. guli ligoninėje, nuėjo jo aplankyti. Paklausus, kas atsitiko, iš pradžių J. K. jam aiškino, kad buvo užpultas nepažįstamų vyrų, smogusių jam su lenta, ant kurios buvo vinys. Sakė, kad sužalotas buvo vakare, o greitąją pagalbą iškvietė naktį. Pagal sužalojimų sunkumą jam sukėlė abejonių J. K. aiškintos jo sužalojimo aplinkybės. Tik vėliau nukentėjusysis J. K. jam pasakęs, kad namuose vykusio šeimyninio konflikto metu buvo sužalotas savo žmonos G. K., kuri jam dūrė peiliu į krūtinę. Nurodė, kad nenorėjo į viešumą kelti šeimyninių aplinkybių.

Parodymų patikrinimo vietoje, atlikto 2010m. birželio 18d., metu nukentėjusyis J. K. parodė vietą virtuvėje bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur įvykusio šeimyninio konflikto metu, jam praeinant pro savo buvusią sutuoktinę-kaltinamąją G. K., pastaroji su peiliu jam dūrė į kairę krūtinės pusę, po pažastimi, tačiau kaip buvo suduotas smūgis ir kaip kaltinamoji G. K. laikė peilį, nukentėjusysis J. K. paaiškinti negalėjo(b.l. 21-22). Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas sužalojimo peiliu aplinkybes nukentėjusysis J. K. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam J. K. buvo konstatuoti du sužalojimai, iš kurių kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, o durtinė-pjautinė žaizda-duriančiu-pjaunančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2003m. gegužės 23d. mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate. Nukentėjusiajam J. K. dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003m. gegužės 23d. buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis J. K.. Pagal pateiktus medicininius dokumentus atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis J. K. buvo sužalotas peiliu(b.l. 26-28). Pasak paties nukentėjusiojo A. K., po santuokos nutraukimo pagal žodinį susitarimą su buvusia sutuoktine-kaltinamąja G. K. jis liko gyventi namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), kuri, kaip asmeninė nuosavybė, yra registruota jo buvusios sutuoktinės-kaltinamosios G. K. vardu(b.l. 121, 147, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-103-675/2010m. b.l. 3-5, 7-10, 12-13, 57). Ir toliau gyvenant kartu, buvusių sutuoktinių K. šeimoje vyravo įtempti tarpusavio santykiai, kildavo nuolatiniai konfliktai, nes vyko pastovūs ginčai dėl gyvenamojo būsto, kuriame jie gyveno, priklausomybės, nukentėjusiajam buvo priekaištaujama dėl jo vedamo amoralaus gyvenimo būdo, t.y. girtavimo. Įtampa vyravo šeimoje ir keletą dienų prieš 2003m. gegužės 23d. Nukentėjusiojo J. K. žodžiais, tą dieną jis grįžo iš darbo į namus, buvo išgėręs alaus, dėl ko iš buvusios sutuoktinės-kaltinamosios G. K. jis vėl sulaukė priekaištų. Konfliktas įvyko virtuvėje, kurio metu, nukentėjusiojo teigimu, jo buvusi sutuoktinė-kaltinamoji G. K. buvo nepatenkinta, kad jis čia maišosi, sakė, kad jis ilgai čia nevaikščios ir kad jis buvo iškeldintas iš namų, ir vienu metu, jam praeinant pro buvusią sutuoktinę-kaltinamąją G. K., pajuto šilumą krūtinėje. Prieš tai matė, kad jo buvusi sutuoktinė-kaltinamoji G. K. kažką virtuvėje pjaustė su peiliu, tačiau paties to momento, kai jam peiliu buvo suduotas smūgis, jis nematė. Pamačiusi, ką padarė, jo buvusi sutuoktinė-kaltinamoji G. K. labai išsigando ir, verkdama, ėmė jo(nukentėjusiojo J. K.) maldauti, kad jis niekam nesakytų, kas įvyko, o sakytų, kad neva jis buvo sužalotas pakeliui į namus, žadėdama jo neiškeldinti iš savo namų. Pasak nukentėjusiojo G. K., jam pagailo buvusios sutuoktinės-kaltinamosios G. K. ir šeimoje tuo metu augusių dviejų mažamečių vaikų, todėl jis, nenorėdamas iškelti į viešumą to, kas įvyko šeimoje, visiems nurodė išgalvotas jo sužalojimo aplinkybes. Visgi, nežiūrint į tai, pagal byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus matyti, kad nukentėjusiojo J. K. kiekvieną kartą aiškinamos jo sužalojimo aplinkybės yra labai skirtingos, t.y. duoti parodymai policijos pareigūnui ligoninėje(b.l. 10-12), įrašai nukentėjusiojo ligos istorijoje(b.l. 14-15), aiškinamos sužalojimo aplinkybės ligoninėje nukentėjusįjį aplankusiam draugui-teisme apklaustam liudytojui A.P., kas neabejotinai įrodo, kad nukentėjusysis J. K. visą laiką melavo ir nenurodo tikrųjų savo sužalojimo aplinkybių, todėl netikėti nukentėjusiojo J. K. parodymais byloje, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jo paduotą skundą, kuriuos jis patvirtino ir teisminio tardymo metu, teismui nėra jokio pagrindo. Priešingai, nukentėjusiojo J. K. duotus parodymus byloje patvirtino ir teisme apklausti liudytojai V. M. ir A.P. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad tą patį vakarą po sužalojimo nukentėjusysis J. K. telefonu skambino savo seseriai-teisme apklaustai liudytojai V. M., kuriai pasakė, kad jį peiliu perdūrė žmona. Po to įvyko telefoninis pokalbis tarp kaltinamosios G. K. ir teisme apklaustos liudytojos V. M., pasak kurios, kaltinamoji jai prisipažinusi, kad įvykusio šeimyninio konflikto metu peiliu sužalojo savo sutuoktinį-nukentėjusįjį J. K., pasakydama žodžius, kad „ dūrė kaip į agurką “. Savo ruožtu liudytojas A.P. parodė, kad, jam pirmą kartą aplankius nukentėjusįjį J. K. ligoninėje, pagal nukentėjusiojo sužalojimų sunkumą abejonių sukėlė pastarojo aiškintos jo sužalojimo aplinkybės, kuris nurodė, kad buvo užpultas nepažįstamų vyrų, smogusių jam su lenta, ant kurios buvo vinys. Tik vėliau nukentėjusysis J. K. jam pasakęs, kad namuose vykusio šeimyninio konflikto metu buvo sužalotas savo žmonos-kaltinamosios G. K., kuri jam dūrė peiliu į krūtinę. Šių liudytojų parodymai byloje visą laiką yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas taip pat neturi jokio pagrindo, juolab, kad su viena iš jų-liudytoja V. M. kaltinamoji G. K., kaip su giminaite palaikydama normalius tarpusavio santykius, jokių konfliktų anksčiau turėjusi nebuvo. Nežiūrint buvusių tuometinių konfliktiškų tarpusavio santykių nukentėjusiojo J. K. duoti parodymai byloje prieš kaltinamosios G. K. asmenį negali būti vertintini kaip jos apkalbėjimas, nes kaip galima būtų paaiškinti tai, kodėl nukentėjusysis J. K. po sužalojimo tiek metų tylėjo, nuslėpdamas tikrąsias savo sužalojimo aplinkybes, ir nesikreipė į teisėsaugos institucijas, juolab, kad melagingas skundas(pareiškimas), kaltinant asmenį sunkaus nusikaltimo padarymu, pačiam pareiškėjui užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 235 str. 3d. Priešingai, toks nukentėjusiojo J. K. elgesys tik patvirtina pastarojo parodymus apie nenorą pakenkti šeimos interesams ir po patirto sužalojimo buvusį susitarimą su kaltinamąja G. K. dėl jo neiškeldinimo iš gyvenamojo būsto. Šią aplinkybę tiesiogiai patvirtina ir byloje esantys rašyniai įrodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis J. K., apkaltindamas savo buvusią sutuoktinę-kaltinamąją G. K. sunkaus kūno sužalojimu, su skundu kreipėsi į Ukmergės raj. apyl. prokuratūrą tik 2009m. spalio 08d., t.y. tik po to, kai teisme pagal kaltinamosios G. K. 2009m. rugsėjo 02d. paduotą ieškinį buvo užvesta civilinė byla dėl iškeldinimo(b.l. 3, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungta civilinė byla Nr. 2-103-675/2010m.). Nežiūrint į tai, iškilusį civilinį ginčą išsprendus taikos sutarties sudarymu, ir tada kaltinamasis J. K., po bylos užbaigimo tą pačią dieną rašydamas pareiškimą Ukmergės raj. PK viršininko vardu, dar karta patvirtino, kad jis savo buvusiai sutuoktinei-kaltinamajai G. K. jokių pretenzijų dėl 2003m. gegužės 23d. jam padaryto kūno sužalojimo neturi(b.l. 29, 122-123, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungta civilinė byla Nr. 2-103-675/2010m.). Savo ruožtu kaltinamosios G. K. parodymai apie tai, kad jos buvęs sutuoktinis-nukentėjusysis J. K. buvo sužalotas ne namuose, o pakeliui, grįždamas iš darbo į namus, ką neva šis jai pats pasakęs tik po to, kai ji, išgirdusi bildesį tualete, rado savo buvusį sutuoktinį sukniubusį ant grindų, nėra patvirtinti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Priešingai, kaltinamosios G. K. aiškinamos aplinkybės visiškai prieštarauja jos elgesiui ir veiksmams įvykio dieną, nes tokioje situacijoje kiekvienas kitas žmogus, žinodamas apie sužalojimo būdą ir pobūdį, koks buvo padarytas nukentėjusiajam J. K., nepaisant paties sužaloto asmens nuomonės, nedelsdamas kviestų greitąją pagalbą, nes gali grėsti pavojus gyvybei, juolab, kad sužalotas asmuo pagal savo būseną gali neadekvačiai vertinti susidariusią situaciją. Tuo tarpu kaltinamoji G. K. greitąją pagalbą iškvietė tik naktį ir tik po to, kai nukentėjusysis pradėjo dusti ir jam pasidarė bloga, nes, kaltinamosios teigimu, anksčiau kviesti greitosios pagalbos jai neleidęs pats nukentėjusysis, juolab, kad buvo nedidelis kraujavimas ir jos buvęs sutuoktinis-nukentėjusysis vakare jautėsi neblogai. Nežiūrint į tai, kaltinamosios G. K. nemiegojimas ir budėjimas prie sužaloto savo buvusio sutuoktinio-nukentėjusiojo J. K. visą naktį tik parodo jos buvusią tuometinę būseną, išgastį ir baimę, jaučiant kaltę dėl to, ką ji padarė, juolab, kad, pasak kaltinamosios, jos buvęs sutuoktinis-nukentėjusysis J. K., laikydamas telefoną rankose, tą naktį vis grasinosi visiems pasakyti, kas įvyko namuose. Tokiu būdu pačios kaltinamosios G. K., nepripažįstančios savo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, aiškinamos aplinkybės yra vertintinos kritiškai ir laikytinos tik kaip kaltinamosios gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, todėl šiais kaltinamosios parodymais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti. Kritiškai yra vertintini ir teisme apklaustų liudytojų D. K., J. K., N. T. ir B. S. parodymai, iš kurių liudytojai D. K. ir J. K. yra artimi kaltinamosios šeimos nariai, t.y. vaikai, nusikaltimo padarymo metu, dar kaip buvę mažamečiai asmenys, gyvenę kartu su tėvais, tačiau turėję konfliktiškus santykius su nukentėjusiuoju J. K., yra suinteresuoti duoti naudingus parodymus savo motinos-kaltinamosios G. K. naudai, o kiti du liudytojai N. T. ir B. S. nebuvo tiesioginiai padaryto nusikaltimo liudininkai, kuriems nukentėjusiojo J. K. sužalojimo aplinkybė tapo žinomos iš pačios kaltinamosios G. K. pasakojimo.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų byloje surinktų įrodymų ir išaiškintų aplinkybių visumą, kurios buvo patikrintos teisme, ir vertinus bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavusio specialisto-teismo medicinos eksperto duotus paaiškinimus apie tai, kad nukentėjusiajam J. K. konstatuoto sužalojimo, t.y. durtinės-pjautinės žaizdos, padėtis(lokalizacija) galėjo atsirasti tik trauminio poveikio pasekoje, panaudojant tam tikrą jėgą, ko negalima būtų padaryti laisva ranka, t.y. sužalojimas negalėjo būti padarytas dėl neatsargumo, darytina išvada, kad nukentėjusysis J. K. buvo sužalotas tyčia. Kadangi pagal išaiškintas aplinkybes kaltinamoji G. K., dėl asmeninių paskatų tyčia smogdama su peiliu savo buvusiam sutuoktiniui-nukentėjusiajam J. K. į krūtinės sritį, suprato savo veiksmo pavojingumą, o tarp jos suduoto smūgio ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių, t.y. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo tiesioginis priežastinis ryšys, laikytina, kad kaltinamosios G. K. dėl asmeninių paskatų padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., požymius, t.y. sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai G. K. pareikštame kaltinime pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., yra inkriminuojama ir kraujosruvos krūtinės ląstos kairiojo šono apatinėje dalyje padarymo nukentėjusiajam J. K. aplinkybė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal medicininius dokumentus atlikus nukentėjusiajam J. K. padarytų kūno sužalojimų tyrimą, buvo konstatuotas dviejų sužalojimų, t.y. kraujosruvos krūtinės ląstos kairiojo šono apatinėje dalyje ir durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės ląstos kairiojo šono viršutinėje dalyje, buvimas, kurie buvo padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate(b.l. 26-28). Bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavęs specialistas-teismo medicinos ekspertas, duodamas paaiškinimus apie sužalojimų pobūdį, nurodė, kad labai skiriasi nukentėjusiajam J. K. konstatuotų kūno sužalojimų trauminis poveikis ir jų lokalizacija, nes kraujosruva buvo ties apatiniais šonkauliais, daugiau į kūno nugarinę pusę, o durtinė-pjautinė žaizda-daugiau į kūno priekį. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pats nukentėjusysis J. K. negalėjo teismui tiksliai nurodyti kraujosruvos atsiradimo aplinkybių, laikytina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp kaltinamosios G. K. padarytų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam J. K. konstatuoto kūno sužalojimo, t.y. kraujosruvos krūtinės ląstos kairiojo šono apatinėje dalyje, buvimą, juolab, kad pagal bylos aplinkybes nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis, todėl iš kaltinimo kaltinamosios G. K. atžvilgiu yra pašalintina kraujosruvos krūtinės ląstos kairiojo šono apatinėje dalyje padarymo nukentėjusiajam J. K. aplinkybė.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 6.500,22 Lt.(šešių tūkstančių penkių šimtų litų ir 22 ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo J. K. gydymui, atlyginti(b.l. 33-38). Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios G. K. veiksmais, todėl ji, kaip žalą padaręs asmuo, privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo J. K. gydymui bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamosios G. K. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamosios G. K. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji anksčiau bausta administracine tvarka ar teista nebuvo, nusikalto pirmą kartą. Sunkinančių ar legvinančių aplinkybių kaltinamosios G. K. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimą numato tik asmeniui, kuris yra teisiamas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus(LR BK 55 str.). Sistemiškai aiškinant įstatymą, pilnamečiam asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą negali būti taikytinos LR BK 75 str. nuostatos. Kadangi sankcijoje už veiką, numatytą LR BK 135 str. 1d., yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o kaltinamoji G. K., kaip dirbantis ir teigiamai charakterizuojamas asmuo, viena pati augina ir išlaiko dar gimnazijoje besimokančią nepilnametę dukrą, kartu slaugydama ir savo neįgalią motiną-pil. V. Š.(b.l. 111-112, 114-115, 117-120), atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jau praėjusį ilgą laiko tarpą nuo nusikaltimo padarymo, kaltinamajai priteistinos mokėti žalos valstybės turėtoms nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti dydį, laikytina, kad kaltinamajai G. K., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, jai inkriminuojamos veikos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kaltinamajai yra paskirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta sankcijoje už jos padarytą nusikaltimą, t.y. laisvės apribojimas(LR BK 54 str. 3d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios G. K. asmenybę, jos, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 7p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., ir, pritaikius LR BK 54 str. 3d., nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau dirbti, be teismo sutikimo nekeičiant darbo vietos, o praradus darbą, užsiregistruoti darbo biržoje, ir b) privalomai jai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, LR BK 67 str. 2d. 7p. pagrindu kaltinamajai paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamosios G. K. 6.500,22 Lt.(šešių tūkstančių penkių šimtų litų ir 22 ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis