Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-149-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-10-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
1A-205-149-2012
Teisminio proceso Nr.
1-88-2-00009-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gurevičienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Artūras Pažarskis
Nuteistasis
G. K.
Kategorijos
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-205-149/2012

Teisėjas R.Adamonis Teisminio proceso Nr. 1-88-2-00009-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Artūro Pažarskio, Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,nuteistosios gynėjui Valdui Kersnauskui,nuteistajai G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., ir, pritaikius LR BK 54 str. 3d., nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau dirbti, be teismo sutikimo nekeičiant darbo vietos, o praradus darbą, užsiregistruoti darbo biržoje, ir b) privalomai jai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, LR BK 67 str. 2d. 7p. pagrindu kaltinamajai paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Taip pat šiuo nuosprendžiu, iš G. K. Valstybinės ligonių kasos, naudai priteista 6.500,22 Lt (šeši tūkstančiai penki šimtai litų ir 22 ct.) turėtoms išlaidoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent:

ji 2003m. gegužės 23d., apie 19.00 val., vakare, savo namuose, esančiuose Kauno gatvėje Nr. 84/2, Ukmergėje, kilusio šeimyninio konflikto tarp jos ir buvusio sutuoktinio J. K. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo buvusiam sutuoktiniui-nukentėjusiajam J. K. į krūtinės sritį, tuo nukentėjusiajam J. K. padarydama durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairiojo šono viršutinėje dalyje, kas komplikavosi kraujo ir oro susitelkimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kairiojo plaučio apatinės skilties atelektaze, ko pasėkoje dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos nukentėjusiajam J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. K. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendį, panaikinti, priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimą nuo pat pradžių tendencingai siekė patvirtinti tik ją kaltinančius įrodymus. Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė liudytojų J. K., D. K., N. T. ir B. S. parodymus, kurie, apeliantės manymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs, patvirtinantys jos duotus parodymus. Teigia, kad jos parodymai, priešingai nei paties nukentėjusiojo, visą laiką buvo nuoseklūs, teismas visiškai nepagrįstai juos vertino kritiškai, remdamasis prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų V. M. ir A. P. parodymais. Teigia, kad šių liudytojų parodymai yra išvestinai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad būtent ji (G. K.) padarė J. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teigia, kad teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusysis kiekvieną kartą vis kitaip aiškina savo sužalojimo aplinkybes, todėl, atsižvelgiant į tai, kad J. K. sužalojimai buvo padaryti kelių veiksmų pasėkoje, teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo išsiaiškinti visus padarytus sužalojimus ir šių sužalojimų padarymo aplinkybes, kadangi iš paties nukentėjusiojo aiškinamų aplinkybių matyti, kad visi sužalojimai jam galėjo būti padaryti užpuolus jį nepažįstamam asmeniui arba jam parkritus pakeliui namo.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino subjektyviai ir vienpusiškai, ir, jos atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis prielaidomis, o ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. K. skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl nuteistosios skundo argumentų

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vadovaudamasis prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo J. K. ir liudytojų V. M. ir A. P. parodymais, nepagrįstai atmetė liudytojų J. K., D. K., N. T. ir B. S. parodymus, kurie, apeliantės manymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs, patvirtinantys nuteistosios G. K. duotus parodymus.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tarp nuteistosios G. K. ir nukentėjusiojo J. K. dėl pastarojo nuolatinio girtavimo ir smurtavimo šeimoje susiklostė įtemti konfliktinio pobūdžio santykiai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tą aplinkybę, kad nukentėjusysis J. K., norėdamas gyventi su šeima, nenorėjo skirtis su G. K., taip pat nenorėjo būti iškeldintas iš namo, esančio Kauno g. 84, Ukmergėje.

Liudytojas B. S. parodė, kad J. K. nenorėjo išeiti iš namų, sakė sieks, kad jo iš namų neišvarytų (b.l. 167).

Liudytoja J. K. parodė, kad jos tėvas J. K. šaukdavo ant motinos dėl skyrybų, nes nenorėjo skirtis, norėjo gyventi kartu (b.l. 135).

Liudytoja N. T. parodė, kad nuteistoji yra jos pusseserė, apie J. K. sužalojimą ji sužinojo iš savo pusseserės ir papasakojo apie tai savo draugui B. S.. Nuo 2003 m. matė, kaip J. K. mušdavo G. K. taip pat kentėjo ir vaikai, ji 6 metus gynė savo pusseserę, drąsino ją skirtis su J. K. dėl vaikų, pastarasis skyrybų nenorėjo, grasino padegsiąs namus (154-155).

Tai, kad J. K. ilgą laiką nesikreipė į policiją dėl jam padaryto sužalojimo tik patvirtina, aplinkybę jog tarp jo ir G. K. buvo žodinis susitarimas, kad jis nesikreips į policiją, jeigu G. K. jam leis gyventi kartu ir jo neiškeldins. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, turėdamas tikslą išvengti apkalbų, kad nepakenkti šeimos interesams. Būtent todėl jis paaiškino savo kaimynui A. P., kad jį užpuolė nepažįstami vyrai ir smogė su lenta, kurioje buvo vinis. Susitarimo tarp J. K. ir G. K. faktinę aplinkybę tiesiogiai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis J. K., apkaltindamas savo buvusią sutuoktinę – G. K. sunkaus kūno sužalojimu, į Ukmergės raj. apyl. prokuratūrą kreipėsi tik 2009 m. spalio 8 d., t.y. praėjus 6 metams nuo įvykio, ir tik po to, kai teisme pagal kaltinamosios G. K. 2009 m. rugsėjo 2 d. paduotą ieškinį buvo užvesta civilinė byla dėl J. K. iškeldinimo (b.l. 3, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungta civilinė byla Nr. 2-103-675/2010). Pažymėtina, jog, civilinį ginčą išsprendus taikos sutarties sudarymu, kaltinamasis J. K. 2010-05-25 pareiškime, adresuotame Ukmergės raj. PK viršininkui, nurodė, jog jis savo buvusiai sutuoktinei G. K. dėl 2003m. gegužės 23 d. jam padaryto kūno sužalojimo jokių pretenzijų neturi (b.l. 29, 122-123).

Nuteistosios G. K. gynybinė versija, kad J. K. 2003-05-23 apie 19.00 val. į namus, adresu Kauno g,. 84, Ukmergėje, sugrįžo sužalotas peiliu nežinomų asmenų, paneigta nukentėjusiojo J. K., liudytojų V. M. ir A. P. parodymais, 2010-05-04 specialisto išvada Nr. G 108/10 (14), specialisto paaiškinimais, kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną po darbo jis grįžo į namus išgėręs alaus, dėl ko iš buvusios sutuoktinės sulaukė priekaištų. Konfliktas tarp jo ir G. K. įvyko virtuvėje. G. K. buvo nepatenkinta, kad jis čia maišosi, sakė, kad jis ilgai čia nevaikščios ir kad jis bus iškeldintas iš namų. Kada jis ėjo iš virtuvės į miegamąjį, jam praeinant pro G. K., pajuto šilumą krūtinėje. Prieš tai matė, kad G. K. kažką virtuvėje pjaustė peiliu, tačiau paties momento, kai jam peiliu buvo suduotas smūgis, jis nematė. Pamačiusi, ką padarė, G. K. labai išsigando ir verkdama ėmė maldauti, kad jis niekam nesakytų apie tai, kas įvyko, o sakytų, kad neva jis buvo sužalotas pakeliui į namus. Buvusi sutuoktinė žadėjo jo neiškeldinti iš namų. Prašė sakyti, kad jį sužalojo nepažįstami žmonės ties užupiu. Tuomet jam pagailo G. K. ir savo vaikų, todėl jis, nenorėdamas iškelti į viešumą to, kas įvyko šeimoje, visiems nurodė išgalvotas jo sužalojimo aplinkybes. Jis pasitikėjo buvusia savo sutuoktine, manė kad ši neišvarys jo iš namų. Tik po to, kai G. K. kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo, jis nutarė netylėti ir pasakyti visą tiesą dėl jo sužalojimo aplinkybių.

Liudytoja V. M. parodė, kad tikslios datos neatsimena, jau buvo pavakarys, kai jai, telefonu paskambinęs brolis J. K., pasakė, kad jį peiliu sužalojo žmona. Vėliau telefoninio pokalbio su G. K. metu pastaroji prisipažino, kad J. K. ji sužalojo peiliu, „dūrė kaip į agurką“. Pasakė, kad kraujas nebėga ir J. K. nuėjo miegoti. Kitą dieną, jai atvažiavus į Ukmergę aplankyti ligoninėje gulinčio savo brolio, J. K. pasakė, kad jam pagailo G. K., jis dėl savo mažų vaikų nenori sakyti tiesos apie tai, kas iš tikrųjų įvyko jų namuose. Po operacijos pasakė, kad atleido G. K. dėl jų mažų vaikų.

Liudytojas Alf.Pranckevičius parodė, kad jis su J. K. bendravo kaip kaimynai, kartais susiskambindavo telefonu. Sužinojęs, kad J. K. guli ligoninėje, nuėjo jo aplankyti. Paklaustas, kas atsitiko, J. K. iš pradžių aiškino, kad buvo užpultas nepažįstamų vyrų, smogusių jam su lenta su vinimis. Sakė, kad sužalotas buvo vakare, o greitąją pagalbą iškvietė naktį. J. K. nurodytos sužalojimo aplinkybės jam sukėlė abejonių. Tik vėliau nukentėjusysis J. K. jam pasakė, kad buvo sužalotas savo namuose buitinio konflikto metu, kai jo žmona G. K. jam dūrė peiliu į krūtinę. Nurodė, kad policijoje pamelavo, nes nenorėjo į viešumą kelti šeimyninių aplinkybių ir tokiu būdu pakenkti šeimai.

Šie įrodymai, kartu su kitais byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, sudaro loginę grandinę, ir neginčijamai patvirtina, kad, būtent, G. K. tyčiniais veiksmais peiliu sužalojo J. K., padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl nuteistosios skunde nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios pusės liudytojų parodymus vertindamas kritiškai, taip pat turėjo kritiškai įvertinti ir liudytojų V. M. ir A. P. parodymus, pažymėtina, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Atlikdami įrodymų tyrimą, visus byloje esančius duomenis teisėjai vertina kritiškai – arba pripažindami juos įrodymais, arba pagrįstai juos atmesdami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius bent vieną reikšmingą bylai aplinkybę, padarė pagrįstą išvadą, kad G. K. pateikta gynybinė pozicija, remiasi jos pačios sukurta versija. Šią versiją patvirtina jos vaikai D. K. ir J. K., kurie įvykio metu buvo mažamečiai (D. K. – 12 m, J. K. – 8 m) ir, priešingai nei teigia nuteistoji ir jos gynėjas, nebuvo tiesioginiai nusikaltimo liudininkai: tą vakarą D. K. ir J. K. grįžę namo, rado motiną, sėdinčią prie televizoriaus, o tėvą gulintį lovoje (b.l. 133-135), D. K. taip pat parodė, kad pats tėvas neaiškino, kas jį sužalojo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jų parodymus, kaip siekį padėti jų motinai G. K. išvengti gresiančios bausmės, pagrįstai atsisakė jais remtis. Be to, iš D. K. ir J. K. parodymų matyti, kad jie nemėgo savo tėvo: liudytoja J. K. parodė, kad dėmesio į tėvą nekreipė, nes grįždavo visada girtas, rėkaudavo, trukdydavo ruošti pamokas (b.l.135); liudytojas D. K. parodė, kad tėvas (J. K.) jam neegzistuoja, nes jis yra niekas, sugadino jam gyvenimą (b.l. 134). Kiti du nuteistosios pusės liudytojai N. T. ir B. S. taip pat nebuvo tiesioginiai padaryto nusikaltimo liudininkai, jų parodymai nėra informatyvūs, nes jie tik patvirtina tai, ką jiems buvo sakiusi nuteistoji, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai jais nesivadovavo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad J. K. be durtinės-pjautinės žaizdos, nustatyta ir kraujosruva, išklausęs teismo posėdyje specialisto-teismo medicinos eksperto paaiškinimus apie sužalojimų pobūdį, kur jis nurodė, kad labai skiriasi nukentėjusiajam J. K. konstatuotų kūno sužalojimų trauminis poveikis ir jų lokalizacija, nes kraujosruva buvo ties apatiniais šonkauliais, daugiau į kūno nugarinę pusę, o durtinė-pjautinė žaizda-daugiau į kūno priekį, taip pat įvertinęs tai, kad pats nukentėjusysis J. K. negalėjo teismui tiksliai nurodyti kraujosruvos atsiradimo aplinkybių, padarė išvadą kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp kaltinamosios G. K. padarytų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam J. K. konstatuoto šio kūno sužalojimo, t.y. kraujosruvos krūtinės ląstos kairiojo šono apatinėje dalyje, buvimą, todėl iš kaltinimo kaltinamosios G. K. atžvilgiu pagrįstai pašalino kraujosruvos krūtinės ląstos kairiojo šono apatinėje dalyje padarymo nukentėjusiajam J. K. aplinkybę.

Apeliantės teiginį, kad teismas nenustatė, iš kur atsirado kraujosruva krūtinės ląstos kairiojo šono apatinėje dalyje, kolegija atmeta, kaip nepagrįstą. Nors pats nukentėjusysis kraujosruvos atsiradimo paaiškinti negali, tačiau pati apeliantė teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą nukentėjusiajam nuėjus į tualetą, ji išgirdo triukšmą, atėjusi, rado J. K. nugriuvusį tualete.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. K. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, bei tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ji teisiama pirmą kartą, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, viena augina nepilnametę dukrą, slaugo neįgalią motiną, nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir pritaikęs BK 54 str. 3 d., G. K. paskyrė švelnesnę negu Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, – laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kolegija mano, jog paskirta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus ir yra aiškiai ne per griežta.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistosios G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Viktoras DovidaitisArtūras PažarskisNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė