Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-947-287/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-28
Bylos Nr.: 1-947-287/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Civilinis ieškovas: A. M., M. M.
Kaltinamasis: B. K., G. Š.
Advokatai: Naina Lanzbergienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-947-287/2020 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49829-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.4; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:prokurorei Almai Mikalauskienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. M. ir M. M., jų atstovui advokatui V. P.,kaltinamajam B. K. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,kaltinamajam G. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2018-04-17 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) 2018-04-20 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2018-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2018-09-05 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, 2018-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams pakeista į 90 ( devyniasdešimties) parų areštą, 2019-01-22 paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2018-04-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) 2019-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8, 10 punktus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant tęsti mokslą, o baigus mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio),

3) 2020-06-30 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktus, 3 dalį, 4 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir 5 (penkis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji B. K. ir G. Š., veikdami bendrai, 2019 m. lapkričio 22 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, po žodinio konflikto, tyčia griebdami nukentėjusiam M. M. už rūbų ir G. Š. sudavus du smūgius į veidą, bandė nukentėjusįjį M. M. ištraukti iš automobilio, tačiau nepavykus ir M. M. pačiam išlipus iš automobilio, B. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus M. M. į veidą bei spyrus du kartus į šoną, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis B. K. 2019 m. lapkričio 22 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, po žodinio konflikto su A. M., įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams, tyčia kumščiu smogė vieną kartą jam į veidą, o nukentėjusiajam A. M. pargriuvus ant asfalto, kumščiais ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam A. M. poodinę kraujosruvą dešinės blauzdos - pėdos srityje, odos nubrozdinimą kaktoje, dešinius išorinius ir vidinius kulkšnių lūžius, dešiniojo šokikaulio panirimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kulkšnių lūžių ir šokikaulio panirimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, kaltinamasis G. Š. 2019 m. lapkričio 22 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, po žodinio konflikto su M. M. ir A. M., įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams, tyčia kumščiu vieną kartą smogė M. M. į pakaušį, o nugriuvusiam ant žemės 4 kartus spyrė į šoną, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, matant aplinkiniams, po B. K. suduotų smūgių A. M. gulinčiam ant asfalto, tyčia kumščiu ne mažiau dviejų smūgių sudavė jam į nugaros sritį, taip sukėlė nukentėjusiesiems M. M. ir A. M. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis B. K. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą su G. Š., būnant (duomenys neskelbtini), pamatė pažįstamus ir nuėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo M. M. su draugais, pasisveikino su M.. Su M. pradėjo juokauti, kad ištemps į lauką, susiginčijo, susikeikė ir su G. Š. vaidino, jog M. tempia iš automobilio lauk. M. pats išlipo iš automobilio ir tada jis M. sudavė smūgį. Po to su Š. nuėjo į kultūros namų salę, gal po pusvalandžio išėjus iš salės koridoriuje sutiko M. ir A. A. užsipuolė ir pradėjo klausinėti, įžeidinėti, kodėl lenda prie jo brolio M. Po to išėjus į lauką jis susistumdė su A., o ką tuo metu darė Š. su M. nematė. Jis A. sudavė smūgį ir šiam nukritus, gulinčiam sudavė smūgius. Po to draugai jį atitraukė nuo A.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis B. K. parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo M., nes jie su Š. norėjo tik pasisveikinti su M., nuėjo draugiškai, jokios minties neturėjo, kad pyktis. Pasisveikinę, bejuokaudami su M. susikivirčijo. M. buvo išgėręs, pradėjo juos įžeidinėti ir tada abu su Š. bejuokaudami norėjo M. ištempti iš automobilio. Iš automobilio M. bandė ištempti už rūbų, nepavyko ištraukti, M. iš automobilio išlipo pats ir tada jis vieną kartą kumščiu sudavė M. į veidą bei spyrė du kartus į šoną. Viskas prasidėjo nuo paties M., jie norėjo tik pajuokauti, o viskas gavosi rimtai. Jis buvo išgėręs vieną skardinę alaus, nesijautė girtu, girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo. Sutinka su kaltinime nurodyta įvykio data, laiku. Jiems išėjus iš salės į lauką, A. M. bandė suduoti, lyg stumti, bet nepavyko. Konfliktas įvyko neplanuotai, negalvojo, kad diskotekoje sutiks M., sutiko neplanuotai. Matė, kad konflikto metu buvo žmonių, o kas jie tokie nematė, nes viskas įvyko staiga, nespėjo nei sureaguoti. Pripažįsta abu konfliktus, pripažįsta konfliktą su A. Pripažįsta, kad pirmiausia A. su kumščiu sudavė į veidą, jam pargriuvus ant asfalto kumščiais ir kojomis sudavė kokius keturis smūgius. Nematė, kad būtų padaryti kažkokie sužalojimai. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo jam padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. pažinojo nuo mokyklos, o A. nepažinojo. Po įvykio kalbėjosi, tarėsi dėl žalos, pradėjo mokėti žalą. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Į diskoteką jis atėjo vienas ir prie kultūros namų aikštelėje sutiko Š., su kuriuo nuėjo į kultūros namų salę. Išėjus iš salės lauke pamatė stovintį automobilį, kuriame sėdėjo M. su draugais ant galinės sėdynės, M. sėdėjo viduryje, o jo draugai jam iš šonų. Jiems priėjus prie automobilio, gerai nebepamena, ar G. pirmas pradėjo konfliktuoti, gal jis kokį žodį pasakė. M. buvo stipriai išgėręs ir pats žodžiais pradėjo ant jų keiktis. Automobilyje M. rankose laikė butelį, gėrė. Konflikto metu jis buvo iš vienos automobilio pusės, o G. iš kitos pusės ir bandė M. ištraukti, jis nesmūgiavo, gal su rankomis griebė, norėdamas pagąsdinti, kad ištrauks iš automobilio, neturėjo tikslo mušti, pripažįsta, kad rankomis bandė M. ištraukti iš automobilio. Iš automobilio M. išlipo pats ir tada jis sudavė, tvojo nesmarkiai, fizinį skausmą galėjo kažkiek jausti. Įvykio vieta buvo netoli kultūros namų, vaikščiojo žmonių, vieta vieša, apšviesta. Ką tuo metu darė Š. neatkreipė dėmesio, nematė, kad Š. būtų trenkęs M. dar esant automobilyje, bet galėjo trinktelti. Su A. jie susitiko salėje ir A. išvadino juos keiksmažodžiais. Išėjo į lauką, pradėjo šnekėtis, susistumdė ir jis pirmas A. sutrenkė, nuo smūgio A. nugriuvo ant asfalto, griuvo ant šaligatvio bortelio, galėjo griūdamas susilaužyti koją, pripažįsta. Draugai pamatę, kad A. guli, jį atitraukė nuo A. Jis matė, kad tuo metu prie A. buvo pribėgęs Š., o ar jis ką nors darė nematė, nes nusisuko. Tuo metu, kai jis su A. ginčijosi, nematė, kur buvo Š. ir M., nes jis su A. buvo ant šaligatvio, netoli durų. A. yra atlyginęs 100 eurų žalos, kitą savaitę gaus atlyginimą ir vėl atlygins dalį žalos. Prašo civilinius ieškinius priteisti iš jų abiejų su G. Š.. Jeigu koja A. lūžo ne nuo Š. veiksmų, tada žalą teks atlyginti jam vienam. Yra pasiruošęs atlyginti viską. Tą vakarą M. buvo neblaivus, jis kartu alkoholio nevartojo, bet matė, kaip A. sėdėdamas automobilyje vartojo alkoholį, lyg brendį. Kad M. vartojo alkoholį daug kas matė, kas buvo netoliese visi matė. M. išlipęs iš automobilio vos paėjo. Netrukus po to įvykio jis buvo nuvykęs pas M. ir A., jų atsiprašė asmeniškai, norėjo tartis. Savo veiksmus vertina neigiamai, pasimokė iš tos klaidos, stengiasi į tokias vietas nebeiti, kur gali įvykti žodiniai konfliktai, ar dar kažkas, dėl to labai gailisi. Nuo tokios aplinkos nori būti kuo toliau. Dirba, nori, kad viskas užsimirštų, nebesikartotų. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes nori dirbti, sieti gyvenimą su drauge, paskirtas žalas sumokės laiku, žada toliau mokytis. Prašo ligonių kasos ieškinį padalinti pusiau su Š.

Kaltinamasis G. Š. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad su B. K. parodymais pusiau sutinka. Su B jie išėjo iš kultūros namų salės ir pamatė aikštelėje stovintį automobilį, kuriame sėdėjo draugai. Priėjus prie automobilio ir pradėjus kalbėtis tarp jų ir draugų įvyko žodinis konfliktas, ko pasekmėje iš automobilio jie bandė ištraukti M., todėl galėjo M. netyčia suduoti du smūgius. M. pačiam išlipus iš automobilio, jis nuėjo į kultūros namų salę. M. brolis ieškojo jų, todėl jie išėjo iš salės į lauką pasikalbėti. Lauke susistumdė su M., sudavė smūgius, o po to pribėgęs prie A. sudavė porą smūgių į nugaros sritį. Po to išėjo į namus. Tai įvyko praeitų metų lapkričio 22 dieną, apie 21 valandą 30 minučių. Kartu su B. K. buvo (duomenys neskelbtini) diskotekoje. Aikštelėje prie kultūros namų pamatė automobilyje su draugais sėdintį M. M.. Nuėjo prie automobilio ir pradėjo su M. kalbėtis, nesipyko, M. pasakė ant jų blogų žodžių, jie ant M. pasakė, susikivirčijo, todėl taip ir gavosi. Tyčia griebdami ir bandydami M. ištraukti iš automobilio, jis galėjo suduoti smūgius į veidą. Kaltę pripažįsta. Dėl kaltinimo A. M. atžvilgiu sutinka visiškai, vieną kartą su kumščiu smogė į pakaušį, o jam nugriuvus ant žemės spyrė keturis kartus į šoną ir du kartus su kumščiu į nugaros sritį. Pripažįsta visus smūgius tiek suduotus M., tiek suduotus A. Pripažįsta viską.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis G. Š. parodė, kad pripažįsta, jog norėdami M. ištraukti iš automobilio, tyčiniais veiksmais sugriebdamas traukė, todėl galėjo suduoti smūgius M. Iš pradžių nepripažino kaltės, nes bijojo pripažinti. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiems galėjo sukelti fizinį skausmą. Nuo jo spyrių negalėjo A. sužaloti kojos, nes nespyrė į koją, o spyrė į nugarą. Į nugarą A. spyrė dėl to, nes buvo įsižeidęs dėl jo pasakytų necenzūrinių žodžių, kai išėjo iš salės į lauką. Jie irgi pasakė negražiai. Konflikto galėjo nebūti, mano, kad dėl konflikto kalti yra jie su B., viskas įvyko be reikalo, be reikalo M. traukė iš automobilio. Jis dirba (duomenys neskelbtini), dirba pagal verslo liudijimą prie kapų tvarkymo, prie paminklų statymo. Dirbs iki rudens, nes darbas yra sezoninis, o rudenį eis dirbti kitur. Įvykio metu buvo truputį išgėręs, jo veiksmams išgėrimas įtakos neturėjo, būnant blaiviam gal tas pats būtų įvykę. Savo veiksmus vertina labai blogai, labai gailisi. Civilinį ieškinį dėl M. pripažįsta, o dėl A. ne. Dėl A. kažkiek pripažįsta, bet dėl kojos gydymo išlaidų priteisimo nesutinka, o dėl neturtinės žalos galėtų atlyginti 200 eurų. Dėl A. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti sutiktų atlyginti 200 eurų. Mano, kad A. dėl kojos sužalojimo jaučia nepatogumus, galėjo pablogėti bendravimas. Mano, kad dėl kojos lūžio atsakingas turėtų būti gal B. Po to įvykio buvo nuvykę ir bendravo su A., bandė atsiprašyti, tartis dėl žalos atlyginimo. Dar neatlygino žalos nė kiek, penktadienį gaus atlyginimą ir bandys atlyginti dalį žalos. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės ir leisti dirbti, paskirstyti civilinius ieškinius.

Po kaltinamųjų B. K. ir G. Š. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus patiems kaltinamiesiems, prokurorei ir kaltinamojo B. K. gynėjai, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų B. K. ir G. Š. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta jų pačių visišku prisipažinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: nukentėjusiųjų M. M. ir A. M. parodymais, liudytojų D. E., T. P., L. P., K. K., D. L., E. G., A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis ir kitais įrodymais.

Kaltinamųjų B. K. ir G. Š. padarytos veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, kadangi jie viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodami smūgius nukentėjusiesiems M. M. ir A. M. ir sukeldami jiems fizinį skausmą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, bei kaltinamojo B. K. veika dar ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis suduodamas smūgius kumščiu ir spirdamas kojomis nukentėjusiajam A. M., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamųjų B. K. ir G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino nusikalstamas veikas padarę ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamųjų B. K. ir G. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas jie padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdami recidyvistai, ir pirmame epizode veiką padarė bendrininkų grupėje. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ir 13 punktas)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis B. K. teistas du kartus, nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui (t. 2, b. l. 39-42, 44-63), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 64-66), padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 69), dirba, šeimos neturi, (duomenys neskelbtini) dėl jo netinkamo elgesio iš gyventojų skundų negavo (t. 2, b. l. 72, 73), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 136), atlygino dalį žalos teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam A. M. bei sutinka atlyginti likusią priteistą žalą (t. 3, b. l. 153-154; t. 4, b. l. 3, 4, 5, 6, 7), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl įvertinus visumą išdėstytų kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių bei bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis B. K. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo B. K. asmenybę, į jo dar labai jauną amžių, galimybę dirbti ir norą atlyginti padarytą žalą, į jo socialinius ryšius (iš jo žodžių sieja ateitį su drauge), turi pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam B. K. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 23 d., 19.00 val. iki 2019 m. lapkričio 24 d., 12.00 val., tai yra, viena para. (t. 2, b. l. 78-79, 96-97)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam B. K. paliktina galioti nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 2, b. l. 93-95)

Kaltinamasis G. Š. teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas du kartus, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 117-122, 123-127; t. 4, b. l. 10-17), metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, baudą sumokėjęs (t. 2, b. l. 128-129), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 132), šeimos neturi, gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) dėl jo netinkamo elgesio skundų iš gyventojų nėra gavusi (t. 2, b. l. 135), iš Sodros duomenų dirba pagal verslo liudijimą (t. 2, b. l. 136), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems A. M. ir M. M. (t. 4, b. l. 8, 9), sutinka atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems ir ligonių kasai iš dalies. Įvertinus visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo G. Š. asmenybę, jo dar labai jauną amžių, galimybę dirbti ir norą atlyginti padarytą žalą, į jo socialinius ryšius (gyvena su tėvais), turi pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam G. Š. subendrintina su neatliktos bausmės, paskirtos 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam G. Š. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 23 d., 11.50 val. iki 2019 m. lapkričio 24 d., 11.20 val., tai yra, viena para. (t. 2, b. l. 139-140; t. 3, b. l. 17-19)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam G. Š. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 3, b. l. 14-16)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 650,08 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis M. M. pareiškė 300,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. M. pareikštas 650,08 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas ir priteistinas iš kaltinamųjų, nes yra įrodytas pateiktais dokumentais (pirkimo kvitais, medicinos dokumentų išrašais/siuntimais, stacionaro epikrize, PVM sąskaita-faktūra) (t. 1, b. l. 78-84; t. 3, b. l. 107-112; t. 4, b. l. 1,2) ir turtinė žala jam atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.). Kadangi kaltinamasis B. K. dalį šio ieškinio – 200,00 eurų nukentėjusiajam A. M. atlygino (t. 4, b. l. 3, 4, 6,7), todėl procesas dėl 200,00 (dviejų šimtų) eurų nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktinas. (BPK 107 straipsnis) Likusi neatlyginta civilinio ieškinio dalis 450,08 eurų iš kaltinamųjų priteistina konkrečiomis dalimis, kadangi kaltinamasis G. Š. šios žalos neatlygino nė kiek, o kaltinamasis B. K. atlygino 200,00 eurų, tai yra, nukentėjusiajam A. M. priteistina turtinės žalos iš kaltinamojo B. K. – 125,08 eurų, ir iš kaltinamojo G. Š. – 325,00 eurai.

Nukentėjusiojo A. M. 5000,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas iš dalies (t. 3, b. l. 107-112; t. 4, b. l. 1,2), nukentėjusiojo M. M. 300,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas visiškai (t. 1, b. l. 50, 51-57), priteisiant ieškinius iš kaltinamųjų B. K. ir G. Š., kadangi neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais veiksmais. (CK 6.263, 6.250 straipsniai) Kadangi kaltinamasis G. Š. dalį neturtinės žalos – po 50,00 eurų kiekvienam iš nukentėjusiųjų atlygino, todėl procesas dėl 50,00 eurų nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir dėl 50,00 eurų nukentėjusiojo M. M. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nutrauktinas. (BPK 107 straipsnis)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamųjų B. K. ir G. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. M. patyrė neturtinę žalą – įvykio metu dėl sumušimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas, o dėl kaltinamojo B. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kulkšnių lūžių ir šokikaulio panirimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusysis A. M. gydosi iki šiol, buvo sužalotas bei patyrė fizinį skausmą bei pažeminimą viešoje vietoje, draugų ir pažįstamų akivaizdoje. Nukentėjusysis M. M. taip pat patyrė neturtinę žalą, nes įvykio metu dėl sumušimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jis jautė kelias savaites, jautė pažeminimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi buvo sumuštas draugų akivaizdoje, matėsi sužalojimų žymės, kurios buvo nustatytos asmens apžiūros metu. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamųjų B. K. ir G. Š. veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, pasireiškė spontaniškai, po įvykusių žodinių konfliktų su nukentėjusiaisiais A. ir M. M., kurie iš dalies ir patys kalti dėl to, kas įvyko, nes ėjo aiškintis su kaltinamaisiais, kas turėjo įtakos tokiam kaltinamųjų elgesiui. Be to, yra svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamieji B. K. ir G. Š. yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, neturintys sveikatos sutrikimų, tačiau jų gaunamos pajamos nėra didelės, todėl jų galimybės atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą yra realios, bet ribotos.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje už šio pobūdžio nusikaltimais padarytą žalą priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį, sprendžia, kad nukentėjusiojo A. M. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 5000,00 eurų yra per didelis, ir nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusio patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 2500,00 eurų suma, kuri ir priteistina nukentėjusiajam A. M. iš kaltinamųjų B. K. ir G. Š. konkrečiomis dalimis, kadangi kaltinamasis G. Š. atlygino 50,00 eurų, o kaltinamasis B. K. neatlygino nė kiek, tai yra, nukentėjusiajam A. M. priteistina neturtinės žalos iš kaltinamojo B. K. – 1250,00 eurų, ir iš kaltinamojo G. Š. – 1200,00 eurų. Nukentėjusiajam M. M. iš kaltinamųjų priteistina 250,00 eurų neturtinė žala taip pat konkrečiomis dalimis, kadangi kaltinamasis G. Š. atlygino 50,00 eurų, o kaltinamasis B. K. neatlygino nė kiek, tai yra, nukentėjusiajam M. M. priteistina neturtinės žalos iš kaltinamojo B. K. – 150,00 eurų, ir iš kaltinamojo G. Š. – 100,00 eurų.

Likusi nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo 2500,00 eurų atmestina.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 1217,03 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. M. gydymą yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo ir jis buvo konsultuojamas bei gydomas dėl abiejų kulkšnių, blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio ir dėl čiurnos. Dėl nukentėjusiajam A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį sukėlė kulkšnių lūžiai ir šokikaulio panirimas, kaltinamas ir pripažintas kaltu kaltinamasis B. K., todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas, priteisiant jį iš kaltinamojo B. K., sumažinus ieškinį 50 eurų, kadangi šią sumą kaltinamasis B. K. atlygino (t. 1, b. l. 103-110; t. 3, b. l. 153-154; t. 4, b. l. 5; CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai)

Procesas dėl dalies – 50 (penkiasdešimt) eurų Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi kaltinamasis B. K. šią civilinio ieškinio dalį atlygino.

Nukentėjusieji A. M. ir M. M. bylos nagrinėjimo metu pagal susitarimą buvo atstovaujami advokato V. P. bei patyrė advokato atstovavimo išlaidas, kurios yra pagrįstos pateiktais dokumentais (advokato orderiais, pinigų priėmimo kvitais) ir kurias nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamųjų B. K. ir G. Š. (t. 1, b. l. 72, 73; t. 3, b. l. 98, 107-109, 113, 114, 137, 138). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti už A. M. atstovavimą 450,00 eurų ir už M. M. atstovavimą 100,00 eurų priteistinos iš kaltinamųjų B. K. ir G. Š. po lygiai.

Kadangi iš kaltinamojo B. K. šiuo teismo nuosprendžiu priteistini civiliniai ieškiniai: nukentėjusiajam A. M. – 1250,00 eurų neturtinės žalos, 125,08 eurų turtinės žalos, nukentėjusiajam M. M. – 150,00 eurų neturtinės žalos ir Valstybinei ligonių kasai, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 1167,03 eurų turtinės žalos, iš dalies pakeistinas kaltinamojo B. K. sąskaitai banke „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms jam priklausančioms piniginėms lėšoms 6466,65 eurų sumai, leidžiant B. K. disponuoti iki 300 eurų suma, esančia nurodytoje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2020 m. balandžio 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės nutarimu, pratęstu 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, kuriuo buvo nutarta skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Swedbank AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms jam priklausančioms piniginėms lėšoms 6466,65 eurų sumai, leidžiant B. K. disponuoti iki 300 eurų suma, esančia nurodytoje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, turto saugotoju paskiriant banką „Swedbank“, AB, paliktinas galioti, skiriant apribojimą mažesnei sumai – 2692,11 eurų piniginėms lėšoms, ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos. (t. 1, b. l. 118-121; t. 3, b. l. 119-120, 125-126)

2020 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės nutarimu, pratęstu 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Banko Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant G. Š. disponuoti iki 300 eurų suma, esančia nurodytose banko sąskaitose, kiekvieną mėnesį, turto saugotojais paskiriant banką „Swedbank“, AB, banko Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ir UAB „Paysera LT“, paliktinas galioti nepakeistas ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos. (t. 1, b. l. 136-138, 139; t. 3, b. l. 121-122, 127-128)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

B. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (epizode dėl smurto prieš M. M.) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (epizode dėl smurto prieš A. M.) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis bausmes, paskirtas epizode dėl smurto prieš A. M., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius bausmės, paskirtos epizode dėl smurto prieš M. M., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į paskirtos bausmės laiką B. K. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 23 d., 19.00 val. iki 2019 m. lapkričio 24 d., 12.00 val., tai yra, vieną parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti B. K. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 284 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (epizode dėl smurto prieš M. M.) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (epizode dėl smurto prieš M. M. ir A. M.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatliktos bausmės, paskirtos 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, dalimi, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į paskirtos bausmės laiką G. Š. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 23 d., 11.50 val. iki 2019 m. lapkričio 24 d., 11.20 val., tai yra, vieną parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. Š. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 1167,03 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 03 ct) už nukentėjusiojo A. M. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Procesą dėl dalies – 50 (penkiasdešimt) eurų Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš nuteistojo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinius ieškinius 1250,00 eurų (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 125,08 eurų (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 8 ct) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. M., 150,00 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. M..

Priteisti iš nuteistojo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinius ieškinius 1200,00 eurų (vieną tūkstantį du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 325,00 eurų (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. M., 100,00 eurų (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. M..

Procesą dėl dalies – 200,00 (dviejų šimtų) eurų turtinės žalos ir 50,00 (penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl dalies – 50,00 (penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo M. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo – 2500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų atmesti.

Priteisti iš nuteistojo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam A. M. 225,00 eurus (du šimtus dvidešimt penkis eurus) ir nukentėjusiajam M. M. 50,00 eurų (penkiasdešimt eurų).

Priteisti iš nuteistojo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam A. M. 225,00 eurus (du šimtus dvidešimt penkis eurus) ir nukentėjusiajam M. M. 50,00 eurų (penkiasdešimt eurų).

2020 m. balandžio 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės nutarimu, pratęstu 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms jam priklausančioms piniginėms lėšoms 6466,65 eurų sumai, leidžiant B. K. disponuoti iki 300 eurų suma, esančia nurodytoje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, turto saugotoju paskiriant banką „Swedbank“, AB, palikti galioti, skiriant apribojimą mažesnei 2692,11 eurų sumai, ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

2020 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės nutarimu, pratęstu 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Banko Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant G. Š. disponuoti iki 300 eurų suma, esančia nurodytose banko sąskaitose, kiekvieną mėnesį, turto saugotojais paskiriant banką „Swedbank“, AB, banko Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ir UAB „Paysera LT“, palikti galioti nepakeistą ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė