Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio T. S., gim. (duomenys neskelbtini) d. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu T. S. buvo nuteistas už Imigracijos įstatymo § 108 trečiojo skirsnio raidės e, žr. 124 pirmojo skirsnio pažeidimą ir baudžiamojo įstatymo (2005) § 361, pirmojo skirsnio raidės b pažeidimą 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis anksčiau nei 2017 m. lapkričio 28 d. grįžo į Norvegiją, nepaisydamas to, kad 2014 m. sausio 28 d. Imigracijos direktorato sprendimu jis buvo visam laikui deportuotas iš Norvegijos bei už tai, kad 2017 m. lapkričio 28 d., 22.00 val. adresu Schweigaards gate 14, Oslo, jis pateikė muitinės pareigūnei Carina Nilsen visiškai suklastotą Lietuvos Respublikos tapatybės kortelę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Į bausmės laiką įskaitytos 25 areštinėje praleistos dienos iki nuosprendžio priėmimo ir 1 diena po nuosprendžio priėmimo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad T. S. buvo suimtas Norvegijoje 2017 m. lapkričio 28 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2014-03-20 įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (toliau – ir Susitarimas) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui minėto Susitarimo pagrindu iš Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato gautą prašymą bei dokumentus dėl Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio T. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti arba kreiptis į Norvegiją dėl nuosprendžio patikslinimo, kadangi už Imigracijos įstatymo pažeidimą Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta, o Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje nėra nurodyta konkreti bausmė, kuri buvo paskirta būtent už suklastoto dokumento panaudojimą.

Nuteistojo gynėjas pritarė prokurorui ir prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio nuteistojo T. S. pareiškimo matyti, kad jis nesutinka būti perkeltas iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui, kadangi pagal Norvegijos Karalystės įstatymus jam už suklastoto dokumento pateikimą buvo paskirta tik 45 parų laisvės atėmimo bausmė, o likusi bausmė paskirta už Imigracijos įstatymo pažeidimą, už kurį Lietuvos Respublikos įstatymai laisvės atėmimo bausmės nenumato. Kadangi šiuo metu jis yra sulaikytas ir laikomas daugiau kaip 45 dienas, todėl, jo manymu, jis Lietuvoje negali atlikinėti Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) pagrindu Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratas perdavė Lietuvos Respublikai nuosprendį, kuriuo T. S. nuteistas 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, liudijimą pripažinti ir bausmei vykdyti. Susipažinus su bylos duomenimis, nustatyta, kad nuteistasis nesutinka atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Duomenų, kad nuteistojo perdavimas Lietuvos Respublikai tolesniam bausmės vykdymui keltų grėsmę jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai ar saugumui, byloje nėra. Taip pat nėra nustatyta kitų sąlygų, dėl kurių Norvegijos Karalystės nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje būtų negalimas.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atvejai, kuomet nuteistojo sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, iš kurių vienas – nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Iš Norvegijos Karalystės pateiktų duomenų matyti, jog T. S. Imigracijos direktorato 2014 m. sausio 28 d. sprendimu buvo deportuotas iš Norvegijos Karalystės, uždraudžiant visam laikui atvykti į šalį, ir 2014 m. kovo 21 d. išsiųstas į savo tėvynę, tačiau nepaisydamas to, jis anksčiau nei 2017 m. lapkričio 28 d. grįžo į Norvegiją ir 2017 m. lapkričio 28 d., 22.00 val. adresu Schweigaards gate 14, Oslo, pateikė muitinės pareigūnei C. N. visiškai suklastotą Lietuvos Respublikos tapatybės kortelę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Taigi vienas iš nusikaltimų, už kurį jis yra nuteistas ir dėl kurio pripažinimo ir vykdymo šiuo atveju buvo kreiptasi yra būtent tai, kad jis panaudojo suklastotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Atsižvelgus į tai, kad T. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvoje, Kėdainių rajono savivaldybėje, ir Norvegijos Karalystėje jis buvo nelegaliai, akivaizdu, kad jo sutikimas dėl bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, kadangi jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta laikytina Lietuvos Respublikoje.

Kaip jau buvo minėta, T. S. Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už baudžiamojo įstatymo (2005) § 361, pirmojo skirsnio raidės b pažeidimą (už neteisėtą suklastoto dokumento panaudojimą), o būtent už tai, kad 2017 m. lapkričio 28 d., 22.00 val. adresu Schweigaards gate 14, Oslo, jis pateikė muitinės pareigūnei C. N. visiškai suklastotą Lietuvos Respublikos tapatybės kortelę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Tokie nuteistojo veiksmai atitinka veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalies, požymius.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki 4 (ketverių) metų. Norvegijos Karalystės paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos maksimalios bausmės, todėl paskirta bausmė nekeistina ir paliktina paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat T. S. Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už Imigracijos įstatymo § 108 trečiojo skirsnio raidės e, žr. 124 pirmojo skirsnio pažeidimą už tai, kad jis anksčiau nei 2017 m. lapkričio 28 d. grįžo į Norvegiją, nepaisydamas to, kad 2014 m. sausio 28 d. Imigracijos direktorato sprendimu jis buvo visam laikui deportuotas iš Norvegijos. Kadangi už T. S. padarytą veiką Lietuvos Respublikoje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, šioje dalyje nuosprendis nepripažintinas ir veika nederinama su atitinkamais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniais.

Kaip matyti iš Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio turinio, T. S. už kiekvieną iš pažeidimų atsakomybė nebuvo diferencijuota, t.y. teismas, prokuratūros prašymu, už abu pažeidimus skyrė 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nenustatant konkrečios bausmės dydžio už kiekvieną iš šių pažeidimų. Todėl T. S. rašytiniame pareiškime nurodyta aplinkybė, kad už suklastoto dokumento panaudojimą jam teismo nuosprendžiu buvo skirta tik 45 parų laisvės atėmimo bausmė, o likusi bausmė paskirta už Imigracijos įstatymo pažeidimą, yra nepagrįsta. Kadangi Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė nei Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta maksimali, todėl tokia bausmė pripažintina ir vykdytina. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškoje situacijoje (sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuosprendžio, kuriuos asmuo buvo nubaustas už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą) yra priimta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 1S-402-1020/2017, kurioje akcentuota būtinybė vykdyti laisvės atėmimo bausmę bei nurodyta, be kita ko , kad tokioje situacijoje pagrįstai ir teisėtai buvo pripažinta bausmė visa apimtimi.

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Taigi nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės atlikimo vietos parinkimui aplinkybes, be kita ko, kad T. S. nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, sprendžia, kad bausmė atliktina pataisos namuose.

Teismui pateiktoje informacijoje nurodyta, kad T. S. buvo sulaikytas 2017 m. lapkričio 28 d. Be to, nurodoma, kad iki 2017 m. lapkričio 30 d., kai jis buvo perkeltas į Kalėjimą Oslo mieste, jis buvo suimtas ir izoliuotas, o pagal Norvegijos įstatymus tokiais atvejais į bausmę turi būti įskaityta daugiau laiko, nei po vieną dieną kiekvienai dienai, praleistai suėmime ar kardomajame kalinime (2005 m. Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 83 paragrafe nurodyta, kad jei kardomajame kalinime prieš bylos nagrinėjimo pradžią asmuo buvo visiškai izoliuotas daugiau nei keturias valandas, į bausmę turi būti papildomai įskaityta po vieną dieną kiekvienam 48 valandų laikotarpiui, kurį asmuo praleido būdamas visiškai izoliuotas). Taigi atsižvelgiant į tokį Norvegijos Karalystės reguliavimą, kuris šiuo aspektu yra palankesnis nuteistiesiems, teismas sprendžia, kad įvertinus, jog T. S. pagal pateiktą informaciją nuo 2017 m. lapkričio 28 iki 30 d. buvo visiškai izoliuotas, todėl be šių dienų, kuriuos įskaičiuotinos į atliktą bausmę, papildomai į bausmės laiką turi būti įskaičiuota dar viena papildoma diena, siekiant nepasunkinti asmens teisinės padėties.

Pagal pateiktą informaciją, T. S. bausmę pradėjo atlikti pagal nuosprendį 2017 m. gruodžio 22 d., 2019 m. balandžio 26 d. T. S. bus visiškai atlikęs bausmę. Pagal Norvegijos Karalystės įstatymus nuteistieji dažniausiai būna paleidžiami į laisvę atlikę 2/3 laisvės atėmimo bausmės, T. S. 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliks 2018 m. lapkričio 6 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, teismas

nutaria:

Iš dalies pripažinti Oslo Tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam T. S., gim. (duomenys neskelbtini), Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 361, pirmojo skirsnio raidės b pažeidimą paskirtą 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalimi, nustatant 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 22 d.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti visą areštinėje ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki bausmės vykdymo pradžios 2017 m. gruodžio 22 d., taip pat papildomai dar vieną dieną, įvertinus Norvegijos Karalystės teisinį reguliavimą, įtvirtintą 2005 metų Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 83 paragrafe.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam T. S., Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam 7 dienų terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.