Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei,

dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams advokatui Tadui Dumbliauskui, advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Bieltransa“ dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ nekeičia. Papildomai paaiškino, kad 2012-12-03 ieškovas teikė paklausimą atsakovui dėl eismo įvykio aplinkybių paaiškinimo, kuriame buvo užduoti 6 klausimai – smulkiai aprašyti įvykio aplinkybes, kokie sugadinimai buvo padaryti UAB „Bieltransa“ automobiliui, nurodyti, kas žinoma apie kitus eismo dalyvius, kokie kiti automobilio sugadinimai buvo padaryti, prašymas nubrėžti įvykio schemą bei nurodyti kitus kontaktus. Atsakovo pozicija dėl vilkiko draudimo Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“ ieškovui buvo žinoma – ieškovas gavo atsakymą, kad įvykio metu vilkikas draustas nebuvo. Draudimo išmoką ieškovas išmokėjo remdamasis nacionalinės teisės normomis, pagal kurias už eismo įvykio metu velkančios ir velkamos transporto priemonių junginio padarytą žalą atlygina velkančiosios transporto priemonės draudikas, ir ieškovas, būdamas priekabos draudiku turėjo atlyginti visą žalą. Nėra nustatyta, kokią žalą padarė vilkikas, kokią - priekaba, žalos dydis neginčytas, nes, ieškovo manymu, žala buvo apskaičiuota pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2012-08-07 tarp draudėjo UAB „Bieltransa“ ir draudiko AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta krovininio automobilio priekabos „Kaessbohrer Variotrans“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią 2012-09-16 – 2013-09-15 laikotarpiu ieškovas buvo apdraudęs priekabos „Kaessbohrer Variotrans“ valdytojų civilinę atsakomybę. 2012-10-11 Vokietijoje Ž. G. sukėlė eismo įvykį, kurio metu vilkiko „Scania P380“, v/n (duomenys neskelbtini), ir priekabos „Kaessbohrer Variotrans“ junginys sugadino lengvąjį automobilį BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį R. H.. 2013-01-23 sprendimu dėl draudimo išmokos ieškovas kompensavo R. H. patirtą žalą ir jos atstovui išmokėjo 20030,04 Lt (5801,10 Eur) žalos atlyginimo. 2012-12-03 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos, susijusios su 2012-08-24 eismo įvykiu Vokietijoje, pateikimo (b. l. 134), UAB „Bieltransa“ darbuotojas Ž. G. pateikė raštišką paaiškinimą dėl įvykusio eismo įvykio. 2013-03-01 ir 2015-02-13 pretenzijomis ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu apmokėti minėtą sumą, kadangi atsakovo valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2015-03-12 atsakovas informavo ieškovą, kad atsakovo įmonei priklausantis vilkikas „Scania“, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdraustas tarptautiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“ (b. l. 43-44). 2013-03-20 UAB „Skolų rizikos sprendimai“, atstovaudama ieškovą, pateikė prašymą Rusijos draudimo bendrovei „Rosgosstrakh“ sumokėti 5801,10 Eur sumą ieškovui (b. l. 48). Pagal 2013-04-11 bendrovės „Rosgosstrakh“ atstovės M. O. elektroninį laišką (b. l. 51) atsakant į prašymą išmokėti draudimo išmoką pasiūlyta persiųsti prašymą išmokėti draudimo kompensaciją InterEurope AG European Law Service – Vokietijoje esančiai korespondentinei įmonei. 2013-04-12 ieškovą atstovaujanti UAB „Skolų rizikos sprendimai“ pateikė prašymą InterEurope AG European Law Service padengti minėtą sumą (b. l. 54). Iš 2013-09-17 InterEurope AG European Law Service atstovo T. A. elektroninio laiško matyti, kad bendrovė „Rosgosstrakh“, atstovaujama InterEurope AG European Law Service, atsisakė sumokėti kompensaciją už transporto priemonę, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Iš 2013-04-11 ir 2015-02-09 susirašinėjimų tarp ieškovą atstovaujančios UAB „Skolų sprendimai“ ir Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrakh“ atstovės O. M., tarp ieškovo ir InterEurope AG European Law Service matyti, kad transporto priemonė, v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrakh“ (b. l. 32-37). Atsakovo atstovo paaiškinimu, UADBB „Draukeda“ vykdė draudimo tarpininko funkcijas sudarant vilkiko draudimo sutartį. Pagal UAB „Nemokumo sprendimai“ pranešimą (b. l. 126-128) BUADBB „Draukeda“ savo veiklą vykdė iki 2011 m., 2011-02-08 LR Draudimo priežiūros komisijos nutarimu panaikintas licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimas; UAB „Nemokumo sprendimai“ duomenų apie 2012-09-19 (18) draudimo sutarties sudarymą tarp atsakovo ir bendrovės „Rosgosstrakh“, kurios sudarymo metu tarpininkas buvo UADBB „Draukeda“, neturi.

Dėl taikytinos teisės

Draudiko pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką atsiranda ne iš nukentėjusiajam padarytos žalos, bet kyla iš jį ir draudėją siejančios draudimo sutarties. Kadangi draudikas nukentėjusiajam asmeniui išmoka draudimo išmoką remdamasis sutartine prievole, byloje turi būti nustatyta vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartims taikytina teisė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 1 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, įstatymu reglamentuojamiems santykiams taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, kurio 134 straipsnyje nustatyta privalomojo draudimo sutartims taikoma kolizinė taisyklė. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos Sąjungos valstybės narės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Todėl pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nustato Lietuvos Respublikos teisė, todėl tiek vilkiko, tiek priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims nagrinėjamoje byloje taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Kai draudimo sutartis sudaroma trečiojo asmens naudai, įvykus draudiminiam įvykiui draudikas trečiajam asmeniui išmoka draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.987 straipsnis).

CK 1.44 straipsnyje įtvirtinta speciali norma, pagal kurią reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. CK 1.44 straipsnis yra blanketinė norma, visais atvejais nukreipianti į Hagos konvenciją, kai sprendžiamas taikytinos teisės klausimas reikalavimams dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 1.44 straipsniu, Hagos konvencijos nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar konkrečiu atveju yra tenkinamos šios konvencijos 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos. Taigi Hagos konvencijoje įtvirtintos taikytinos teisės nustatymo taisyklės taikomos ir nagrinėjamoje byloje, nors Vokietijos Federacinė Respublika nėra ratifikavusi ar kitaip prisijungusi prie šios konvencijos.

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, (taikoma Lietuvos Respublikos teisė), jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (taikoma Vokietijos teisė).

Žala dėl eismo įvykio atsirado Vokietijoje, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisę draudikas turi pareigą išmokėti išmoką nukentėjusiajam, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, o pagal Vokietijos teisę vilkiko ir priekabos valdytojams kilo bendra civilinė atsakomybė. Byloje nenustatyta įstatyme ar sutartyje įtvirtintų aplinkybių, panaikinančių prievolę sumokėti nukentėjusiajam priklausančią draudimo išmoką. Hagos konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisė, t. y., nagrinėjamos bylos atveju – Vokietijos teisė. Pagal Vokietijos teisę pirmiausiai nustatomas atsakomybės pagrindas ir mastas, taip pat ir bet koks atsakomybės padalijimas (Hagos konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Pagal Vokietijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Kelių eismo įstatymas, Draudimo sutarties įstatymas, Automobilių valdytojų privalomojo draudimo įstatymas, Potvarkis dėl automobilio draudimo nuo atsakomybės už padarytą žalą draudimo apsaugos, kt., Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimas Nr. IV ZR 279/08, b. l. 57-85, 106-112), vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės draudikų atsakomybė bendra, o priekabos atsakomybės draudikas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti atlyginti ½ dalį išmokėtos išmokos iš vilkiko atsakomybės draudiko.

Dėl vilkiko draudimo fakto

Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių atstovų paaiškinimai neįrodo, kad atsakovui priklausantis vilkikas „Scania P380“, v/n (duomenys neskelbtini), 2012-09-19 – 2013-09-18 laikotarpiu buvo apdraustas tarptautiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“. 2013-04-11 susirašinėjimas tarp ieškovą atstovavusios UAB „Skolų sprendimai“ ir „Rosgosstrakh“, 2015-02-09 susirašinėjimas tarp ieškovo ir InterEurope AG European LAw Service, kuri pagal 2013-04-11 „Rosgosstrakh“ atstovės pranešimą yra atsakinga už draudimo kompensacijos išmokėjimą rodo, kad šalys dėl draudimo išmokos kontaktavo – atsakovas nukreipė ieškovą dėl draudimo išmokos kreiptis į kitą draudimo bendrovę, tačiau ieškovo gauti atsakymai rodo, kad atsakovo pateikta informacija buvo neteisinga. Tai įrodo ir byloje esantis draudimo liudijimas „Žalioji kortelė“ (b. l. 15), draudimo premijos (įmokos) gavimo kvitas Nr. 87080431 Serija 7000 (b. l. 84-85), kurie teismo nėra vertinami kaip tinkami rašytiniai įrodymai byloje dėl juose esančios informacijos netikrumo. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo paaiškinimuose nurodytą faktą, kad sudarant draudimo sutartį tarp „Rosgosstrakh“ ir atsakovo tarpininkavo UADBB „Draukeda“ – pagal UAB „Nemokumo sprendimai“ atsakymą teismui (b. l. 126-128) sutarties sudarymo metu ši įmonė apskritai nebevykdė savo veiklos.

CK 6.264 str. 1 d. nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, jog jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Šiame straipsnyje nurodytų palūkanų skaičiavimo pradžia nustatoma įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 str. 1 d.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto kylančiai piniginei prievolei skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo jos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.). Skolininko prievolė mokėti kompensacines palūkanas tampa vykdytina nuo pareikalavimo ją įvykdyti.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kurią vairavo Ž. G., eismo įvykio metu priklausė UAB „Bieltransa“, todėl atsakovas turi atlyginti pusę ieškovo sumokėtos išmokos už 2012-10-11 eismo įvykio metu padarytą žalą, atitinkamai perpus mažinant prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydį.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.)

Ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas patyrė 1021,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas 1016,40 Eur, todėl tenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų iš atsakovo ieškovui priteistina 2,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš ieškovo ir atsakovo valstybei priteistina po 5,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo AB Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, iš atsakovo UAB „Bieltransa“ 2900,55 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų 55 ct) žalos atlyginimo, 291,81 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 81 ct) kompensacinių palūkanų, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2,43 Eur (du eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 5,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Bieltransa“ 5,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.