Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-09 · Civilinė byla Nr. 2A-753-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-09
Bylos Nr.
2A-753-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
V. T., V.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-753-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5; 73.2.6.1; 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant atsakovui V. T. (V. T.),atsakovo atstovui advokatui Algaudui Kiršai,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. T. (V. T.) (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja V. K.),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš atsakovo V. T. (T.) 3217 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2003-06-01 įvyko autoįvykis, kurio metu atsakovo valdoma transporto priemonė FORD ESCORT, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su V. K. (K.) valdoma transporto priemone VW PASSAT, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoavarijos kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kurio civilinė atsakomybė įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl to nukentėjusiajam atsakovo padarytą žalą atlygino UADB „Industrijos garantas“ pagal 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 9 1.1 p., t. y. išmokėjo nukentėjusiajam 3217 Lt draudimo išmoką. Ieškovas vykdydamas minėtą sutartį kompensavo UADB „Industrijos garantas“ išmokėtą 3217 Lt draudimo išmoką, todėl ši suma priteistina iš atsakovo regreso tvarka pagal CK 6.280 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. 1 p.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 3067 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 96,51 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už 3067 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2007-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo valstybei 51,42 Lt pašto išlaidų, netenkino atsakovo prašymo dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo ir sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas nustatė, kad ieškovas subjektyviai suvokė, jog jo teisės buvo pažeistos 2004-01-06, todėl vadovaudamasis CK 1.127 str. 4., 1.125 str. 8 d., konstatavo, jog ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Teismas nustatė, kad 2003-06-01 dėl atsakovo V. T. (T.), vairavusio transporto priemonę FORD ESCORT, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui V. K. (K.) priklausanti transporto priemonė VW PASSAT, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str., 20 str. 2 d. 1 p. atsakovo padarytą žalą, kurią pagal 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartį Nr. 9 nustatė ir 3217 Lt draudimo išmoką išmokėjo UADB „Industrijos garantas“, atlygino ieškovas, t. y. ieškovas pagal minėtos sutarties 2.1.3 p. kompensavo UADB „Industrijos garantas“ išmokėtą draudimo išmoką. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, konstatavo, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo regreso tvarka eismo įvykio metu padarytą ir ieškovo atlygintą žalą. Teismas nurodė, kad atsakovas yra sumokėjęs 150 Lt, todėl priteisė iš atsakovo 3067 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie blogą turtinę padėtį, nerodė iniciatyvos gera valia vykdyti ieškovo reikalavimus, netenkino atsakovo prašymo sumažinti atlygintinos žalos dydį bei išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Šalies argumentai

Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad ieškovas reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą regreso tvarka grindžia 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 9, pasirašyta tarp ieškovo ir UADB „Industrijos garanto“, kuri galiojo iki 2002-12-31, t. y. ieškovas kompensuodamas UADB „Industrijos garantas“ draudimo išmoką negaliojančios sutarties pagrindu neįgijo reikalavimo teisės į jį, todėl teismas turėjo tokį reikalavimą atmesti. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, todėl nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, kadangi UADB „Industrijos garantas“ išmokėdamas trečiajam asmeniui draudimo išmoką veikė ieškovo vardu, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai UADB „Industrijos garantas“ išmokėjo išmoką, o ne nuo tada kai ieškovas kompensavo UADB „Industrijos garantas“ faktiškai išmokėtą draudimo išmoką. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sumažinti atlygintinos žalos dydžio dėl jo blogos turtinės padėties, bylos nagrinėjimo pradžioje jam buvo nustatyta I invalidumo grupė, kuri sveikatai pagerėjus buvo panaikinta, nekilnojamojo turto jis neturi. Teismas nenurodydamas motyvų ir be teisinio pagrindo atmetė jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo CPK 284 str. 1 d. pagrindu.

Atsiliepimas

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad 2003-06-01 eismo įvykio metu tarp jo ir UADB „Industrijos garantas“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 9 negaliojo, kadangi byloje yra pateikti duomenys, jog 2003-01-02 paslaugų teikimo sutartis buvo pakeista ir tapo neterminuota. Teismas teisingai nustatė, jog jis nepraleido sutrumpinto ieškinio senaties termino, nustatyto CK 1.125 str. 8 d., kadangi pagrindinė prievolė buvo įvykdyta 2004-01-06, todėl būtent ši data ir yra ieškinio senaties eigos pradžia. Teismas pagrįstai nesumažino priteistinų nuostolių dydžio, kadangi CK 6.251 str. 2 d. numatyta išimtis, kad nuostolių atlyginimas yra ribojamas draudimo suma, kuria atsakovo civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, t. y. mažintinas nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, o eismo įvykio metu pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str., transporto priemonės FORD ESCORT, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta po 30000 Lt dėl žalos turtui ir dėl žalos asmeniui. Tokią poziciją yra išreiškęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš esmės tenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo V. T. (T.) 3067 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkino atsakovo prašymo sumažinti atlygintinų nuostolių dydį bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Byloje nustatyta, kad 2003-06-01 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo V. T. (T.) vairuojama transporto priemonė FORD ESCORT, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su V. K. (K.) valdoma transporto priemone VW PASSAT, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad kad įvyko autoįvykis, kurio metu atsakovo valdoma transporto priemonė susidūrė su V. K. (K.) valdoma transporto priemone, kad atsakovas pažeisdamas kelių eismo taisykles kirto dvigubą ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu ir abu automobilius apgadino, patvirtina Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2003-12-01 nutarimas administracinėje byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-08-07 nutartimi netenkino V. T. (T.) prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2003-12-01 nutarimo paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-08-19 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-08-07 nutartį paliko nepakeistą (b. l. 45, 46). Byloje taip pat nustatyta, kad 2003-06-01 eismo įvykio metu atsakovo automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Kadangi autoavarijos kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kurio civilinė atsakomybė įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nukentėjusiajam atsakovo padarytą žalą atlygino UADB „Industrijos garantas“ pagal 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 9, sudarytos tarp ieškovo ir UADB „Industrijos garantas“, 1.1 p. (b. l. 4-5). Šiuo sutarties punktu UADB „Industrijos garantas“ įsipareigojo atlikti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šios 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UADB „Industrijos garantas“, pagrindu ieškovas UADB „Industrijos garantas“ kompensuodamas draudimo išmoką neįgijo reikalavimo teisės į jį (apeliantą), kadangi ši sutartis galiojo iki 2002-12-31 pagal 4.1 p. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi su šia paslaugų teikimo sutartimi pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2003-01-02 paslaugų teikimo sutarties Nr. 9 pakeitimas, kuriame nurodyta, kad 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties šalys sutarė pakeisti paslaugų teikimo sutarties 4.1 p. ir jį išdėstyti taip: „4.1 p. Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos“ (b. l. 6). Tai reiškia, jog šiuo pakeitimu 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties šalys susitarė dėl neterminuoto 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 9 galiojimo. UADB „Industrijos garantas“ administravo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro žalos bylą Nr.0402042328, t. y. surašė transporto priemonės VW PASSAT, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros protokolą, nufotografavo, sudarė preliminarią remonto darbų sąmatą pagal apžiūros aktą, suskaičiavo draudimo išmoką, priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką V. K. (K.) ir 2004-01-06 išmokėjo nukentėjusiajam pavedimu 3217 Lt draudimo išmoką (b. l. 7-16). Ieškovas 2004-02-20 kompensavo UADB „Industrijos garantas“ išmokėtą 3217 Lt už V. K. (K.) draudimo išmoką (b. l. 17, 18). Ieškovas 2006-08-10 išsiuntė atsakovui pretenziją 3217 Lt sumai, nurodė šią sumą sumokėti per 15 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos į nurodytą sąskaitą ar per 15 dienų paskambinti nurodytais telefonais, atvykti nurodytu adresu ir aptarti atsiskaitymo reikalus. Pretenzija įteikta atsakovui 2006-08-11 (b. l. 19, 20). 2006-12-07 ieškovas dar kartą išsiuntė pretenziją atsakovui, pretenzija įteikta 2006-12-09 S. T. (b. l. 21,22). Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad UADB „Industrijos garantas“ neteisingai apskaičiavo V. K. (K.) padarytos žalos dydį. Pagal bylos duomenis atsakovas V. T. 2007-01-08 ir 2007-02-02, 2007-03-02 sumokėjo ieškovui po 50 Lt skolinį įsipareigojimą už žalos bylą Nr.0402042328 (b. l. 32, 33, 40). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, ir todėl ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2007-01-08, kai atsakovas atliko veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, t. y. kai atsakovas 2007-01-08 ieškovui sumokėjo 50 Lt (CK 1.130 str. 2 d.).

Atsakovas V. T. apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad jo turtinė padėtis yra bloga, nekilnojamojo turto neturi, bylos nagrinėjimo pradžioje jam buvo nustatytas neįgalumas, kuris buvo panaikintas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino atlygintinos žalos dydžio. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0092425 matyti, kad atsakovui nuo 2005-09-14 iki 2006-09-30 buvo nustatytas 20 proc. darbingumas (b. l. 43). VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pateikė pažymą, kad V. T. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2004-06-01 iki 2004-06-25, nuo 2004-09-16 iki 2004-10-01, nuo 2005-04-04 iki 2005-10-05, nuo 2005-10-25 iki 2005-12-21 (b. l. 50). Pirmosios instancijos teismas negalėjo sumažinti ieškovo patirtų nuostolių dėl atsakovo turtinės padėties, nes CK 6.251 str. 2 d. numato, kad sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. 2003-06-01 atsakovas privalėjo būti apsidraudęs civilinę atsakomybę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t. y. 30000 Lt dėl žalos turtui ir 30000 Lt dėl žalos asmeniui, tačiau to nebuvo padaręs.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė išdėstyti skolos išmokėjimą, jei yra galimybė (b. l. 134). Pirmosios instancijos teismas netenkino šio prašymo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodydamas motyvų atmetė jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo CPK 284 str. 1 d. pagrindu. Šie argumentai nepripažinti pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, dėl kurių netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, t. y. nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie blogą turtinę padėtį, nuo 2007 m. sausio mėn. turėjo pakankami laiko gera valia atsiskaitinėti su ieškovu, tačiau to nepadarė. CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Teismas turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 str.). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas su abiejų šalių interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Atsakovo atstovas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nenurodė, kaip turėtų būti išdėstytas sprendimo vykdymas, kokias pinigų sumas ir kada atsakovas galėtų mokėti ieškovui, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo negalėjo būti patenkintas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus dokumentus apie atsakovo sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2005-12-21, į tai, kad atsakovo sveikatos būklė yra pagerėjusi, į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-12-08 sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodytą atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas 2007-01-08 pradėjo mokėti skolą, šiuo metu neturi nuolatinių pajamų, įvertinusi skolos dydį ir ieškovo interesus ir teisėtus lūkesčius, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atidėti sprendimo vykdymą iki 2011-03-01, kad atsakovas galėtų pasirūpinti pajamomis ir galėtų įvykdyti teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo valstybei 51,42 Lt pašto išlaidų. Ši sprendimo dalis pašalintina iš sprendimo rezoliucinės dalies, nes minėtos išlaidos yra priskirtinos CPK 88 str. 1 d. 3 p. numatytoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, nuo kurių pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d. atsakovas V. T. yra atleistas (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2007-03-30 sprendimu Nr. S-(1.7)-434-365-07 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovui V. T. (T.) nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmokant 100 proc.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą, kad iš atsakovo V. T. (V. T.) valstybei priteista 51,42 Lt pašto išlaidų.

Atidėti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo vykdymą iki 2011 m. kovo 1 d.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėAndžej Maciejevski