Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-07-18 · Civilinė byla Nr. e2-2618-637/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
e2-2618-637/2024
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-02135-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Hadrovska
Ieškovas
Omega Invest Ou
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „TF bankas“
Atsakovas
Y. P.
Advokatai
Andrejus Mokšinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2618-637/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02135-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,dalyvaujant ieškovės Omega Invest Ou atstovui advokato padėjėjui Andrejui Mokšinui,trečiojo asmens akcinės bendrovės „TF bankas“ atstovei M. S.-T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest Ou ieškinį atsakovui Y. P. dėl skolos ir netesybų išieškojimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „TF Bank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. pagal kreditorės Omega Invest Ou pareiškimą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-10032-633/2023 ir 2023 m. lapkričio 27 d. išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko Y. P. 4 261,68 Eur negrąžintos paskolos, 46,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 6 d.), 71,22 Eur nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) nuo negrąžintos paskolos dalies už laikotarpį iki 2023 m. lapkričio 24 d., 115,50 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, 383,55 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d., 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 148,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės Omega Invest Ou naudai.

2. 2024 m. sausio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo gauti ir priimti skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo civilinėje byloje. Pateiktuose prieštaravimuose skolininkas nurodė, kad pripažįsta susidariusi įsiskolinimą AB „TF Bank“, bet nesutinka su tuo, kad buvo nutraukta sutartis ir priskaičiuoti tokie dideli delspinigiai. Nurodė, kad buvo su kreditoriumi sutaręs, kad iškilus problemoms su finansais, sumokėjus tam tikrą įmoką ar palūkanas, jam bus suteiktos paskolos grąžinimo „atostogos“. Ir kaip buvo sutarta, jam jos buvo suteiktos, įmokų mokėjimas atidėtas 3 mėn., kol pagerės jo finansinė situacija ir susiras naują darbą. Apie tai, kad susiras darbą ir skolą toliau grąžins dalimis, jis informavo AB „TF Bankas“, bet ten atsiliepdavo vis kita darbuotoja, priimdavo informaciją, su situacija sutikdavo, bet turbūt kam reikia nepranešdavo.

Šalies argumentai

3. 2024 m. sausio 18 d. kreditorė Omega Invest Ou pateikė ieškinį skolininkui dėl tų pačių reikalavimų ir primokėjo reikiamą dalį žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2024 m. sausio 22 d. nutartimi ieškinį priėmė, teismo įsakymą panaikino ir bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

4. Ieškovė pareikštame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 4941,74 Eur skolos, kurią sudaro: 4 261,68 Eur panaudoto kredito suma, 46,11 Eur mokėjimo palūkanos, 99,83 Eur negautos pajamos, bei 418,62 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanos ir 115,50 Eur administravimo mokestis, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškinyje nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas ir AB „TF Bank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 712118740 (toliau –Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditas. Sutartis buvo pasirašyta atsakovo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kredito grąžinimo terminas (paskutinė kredito termino diena) – 2024 m. vasario 20 d., metinė Kredito palūkanų norma - 5%, bendra vartojimo paskolos kainos metinė norma (BVKKMN) - 18,32 %. Paskolos sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2023 m. liepos 24 d. dėl atsakovo neatsiskaitymo, apie ką jis buvo informuotas Sutartyje numatyta tvarka. Pagal 2022 m. lapkričio 28 d. periodinę Reikalavimų perleidimo sutartį ieškovas Omega Invest OU 2023 m. liepos 24 d. įsigijo iš pradinio kreditoriaus AB „ТF Bank“ reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 712118740.

6. Atsakovas Y. P. atsiliepimo į ieškinį neteikė.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo AB „ТF Bank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė civilinę bylą nagrinėti AB „ТF Bank“ atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Andrejus Mokšinas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

9. Trečiojo asmens AB „TF Bank“ atstovė M. S.-T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas ir AB „TF Bank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditas. 2023 m. gegužės mėn. atsakovas kreipėsi į kreditorių dėl skolos mokėjimo atidėjimo, tačiau po šio pokalbio daugiau su klientu nepavyko susisiekti, taip pat klientui jau buvo išrašytos dvi sąskaitos, kurias jis vėlavo apmokėti, o pagal kredito įstaigos taisykles, atidėjimas yra galimas tik tada, kai yra išrašyta viena sąskaita. Taigi, nepavykus susisiekti su klientu, jam buvo išrašyta ketvirta sąskaita, ko pasėkoje, suėjus 95 vėlavimo dienoms, sutartis su klientu buvo vienašališkai nutraukta. Nurodė, kad pilna apimtimi palaiko ieškinio reikalavimus,

10. Atsakovas Y. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, t. y. tiek paties atsakovo patvirtint el. paštu, tiek per EPP sistemą (ja naudojantis buvo teikti prieštaravimai dėl teismo įsakymo), neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „TF Bank“ (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovas Y. P. 2022 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 712118740, kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui 7 000 Eur vartojimo kreditą 18 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas - 2024 m. vasario 20 d.), metinė palūkanų norma 5 proc., bendra vartojimo paskolos kainos metinė norma (BVKKMN) – 18,32 proc., mėnesinis administravimo mokestis - 38,50 Eur per mėn., įsipareigojimų nevykdymo palūkanos - 0,05 proc. nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius suteikė atsakovui 7000 Eur kreditą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų, todėl pradinis kreditorius sutartį 2023 m. liepos 24 d. vienašališkai nutraukė.

12. Nustatyta, kad tarp pradiniaus kreditoriaus AB ,,TF Bank“ ir ieškovės užsienio bendrovės Omega Invest OU 2022 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta Reikalavimų perleidimo sutartis, o 2023 m. liepos 24 d. buvo pasirašytas priedas prie šios sutarties, kurio pagrindu Omega Invest OU perėmė reikalavimo teises į atsakovą, kylančią iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 712118740.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsižvelgiant į tai, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio kopiją, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pastarojo pagal Sutartį neįvykdytas prievoles.

14. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 4 261,68 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 46,11 Eur mokėjimo palūkanų, 99,83 Eur negautų pajamų, 418,62 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir 115,50 Eur administravimo mokesčio, iš viso 4 941,74 Eur.

15. Iš teismui pateiktų prieštaravimų matyti, kad atsakovas pripažino susidariusį įsiskolinimą pradiniam kreditoriui AB „TF Bank“, tačiau nesutiko su tuo, kad buvo nutraukta sutartis ir priskaičiuoti tokie dideli delspinigiai. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų, dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą pagal kredito sutartį, taip pat nėra ginčo dėl likusio negrąžinto kredito dydžio bei už kokį konkretų laikotarpį susidarė įsiskolinimas. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl pradinio kreditoriaus paskaičiuotų palūkanų (delspinigių) dydžio.

Dėl negrąžinto kredito ir administravimo mokesčio priteisimo

16. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir išklausius teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

17. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

18. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 4 261,68 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs negrąžinto kredito dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovui suteikto kredito grąžinimo terminas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 4 261,68 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

19. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 115,50 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 24 d.).

20. Šalių sudarytos Sutarties Specialiosiose sąlygose bei mokėjimo grafike numatytas Sutarties administravimo mokestis yra išdėstytas fiksuota 38,50 Eur suma per mėnesį visam Sutarties laikotarpiui ir įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui.

21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Taigi, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi nutraukus sutartį, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020).

22. Šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti administravimo mokesčio suma, t. y. 115,50 Eur, yra apskaičiuota už laikotarpį (už 3 mėnesius) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtą 115,50 Eur administravimo mokestį tenkintinas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

23. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 46,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 24 d.).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

26. Pažymėtina, jog ankščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

27. Nagrinėjamu atveju pagal tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024 m. vasario 20 d. Sutartį nutraukus nuo 2023 m. liepos 24 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 46,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 24 d.). Atsižvelgiant į ankščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, bei vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties mokėjimo grafiku, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas priteisti 46,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2023 m. liepos 24 d.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 418,62 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. sausio 11 d., taikant 0,05 proc. per dieną palūkanų normą.

29. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.6 punkte jos šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas pagal sutarties sąlygas laiku nesumoka įmokos, kredito gavėjas už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo mokėti specialiose sąlygose nustatyto dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį, skaičiuojamą kiekvienam pradelstam mokėjimui atskirai pradedant nuo atitinkamos mokėjimo pradelsimo dienos.

30. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

31. Įvertinus vartojimo kredito sutartyje apibrėžtą įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sąvoką, konstatuotina, kad šios palūkanos atitinka kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų esant sutarties pažeidimui, apibrėžimą, todėl apskaičiuojant šių palūkanų maksimalų dydį taikytini Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyti apribojimai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, paskaičiuotas už 171 dienas (už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. sausio 11 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas tenkintinas – jai iš atsakovo priteistina 418,62 Eur šių palūkanų, paskaičiuotų už 171 dienų laikotarpį.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

32. Taip pat ieškovė prašo priteisti 99,83 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 25 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2024 m. sausio 11 d. (kreipimosi į teismą dienos), taikant 5 procentų dydžio metines palūkanas.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

34. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

35. Šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai, trečiojo asmens atstovės paaiškinimai, yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Kita vertus, kaip buvo nurodyta anksčiau, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tiek įsipareigojimų nevykdymo palūkanas (kompensuojamąsias palūkanas), tiek nuostolius (negautas pajamas), todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, prašoma priteisti negautų pajamų suma, t. y. 99,83 Eur, įskaitytina į teismo priteistą 418,62 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumą ir atskirai nepriteistina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

38. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 4841,91 Eur (4 261,68 Eur + 46,11 Eur + 115,50 Eur + 418,62 Eur)) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 432 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 111 Eur žyminis mokestis ir 320 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Ieškovė nurodo, kad prašomas priteisti išlaidas už teisines paslaugas sudaro 200 Eur už ieškinio parengimą ir 120 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą civilinėje byloje Nr. eL2-10032-633/2023. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bendrą 4 941,74 Eur sumą. Teismas tenkino ieškinio reikalavimų dalį – priteisė ieškovei iš atsakovo 4 841,91 Eur sumą, taigi tenkinta 98 proc. ieškovės pareikštų reikalavimų (4 841,91 Eur x 100 proc. / 4 941,74 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 423,36 Eur (432 Eur x 98 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

41. Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui ir, kad buvo tenkinta 98 proc. ieškovės pareikštų reikalavimų, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ( redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovės užsienio bendrovės Omega Invest OU ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Omega Invest Ou iš atsakovo Y. P. 4 261,68 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 68 ct) negrąžinto kredito, 46,11 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 11 ct) mokėjimo palūkanų, 115,50 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 50 ct) administravimo mokesčio, 418,62 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 62 ct) įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 841,91 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno euro 91 cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 423,36 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitos ieškinio reikalavimų dalies netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo Y. P. 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Audra Hadrovska