- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-364-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „TELE2“
- Ieškovas
- J.
- Advokatai
- Edgaras Mikalonis, Deividas Kursevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
išvadą teikiančios institucijos LR Ryšių reguliavimo tarnybos atstovei Tatjanai Lukoševičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „TELE2“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8342-656/2009 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui UAB „TELE2“ dėl be pagrindo sumokėtų pinigų grąžinimo, išvadą teikianti institucija LR Ryšių reguliavimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. S. 2009-03-09 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 3500 Lt už nesuteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas teikia mobiliojo išankstinio apmokėjimo telefono ryšio paslaugas. Pagal atsakovo patvirtintas UAB „TELE2“ elektorinių ryšių paslaugų teikimo taisykles sutartis su klientu gali būti sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas turi įsigijęs penkias atsakovo mobiliojo išankstinio apmokėjimo telefono ryšio PILDYK SIM korteles. Ieškovas 2007-06-04 mokėjimo pavedimais papildė penkias mobiliojo telefono išankstinio apmokėjimo PILDYK SIM korteles, kurioms priskirti numeriai (duomenys neskelbtini). Kiekviena kortelė papildyta po 700 Lt suma, nes ieškovas norėjo pasinaudoti atsakovo paskelbta akcija. Pagal akcijos sąlygas atsakovas įsipareigojo prie sumos, kuria papildyta PILDYK SIM kortelė, pridėti 30 procentų nuo papildytos sumos. Papildžius 700 Lt suma, atsakovas įsipareigojo suteikti paslaugų už 910 Lt. Atsakovas nesuteikė iš anksto apmokėtų paslaugų. 2008 m. rugsėjo mėnesį ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą. Atsakovo patvirtintose taisyklėse dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo nebuvo nustatyta kompensavimo ir grąžinamų sumų už negautas ar nekokybiškas paslaugas nustatymo ir jų išmokėjimo tvarka, kai ne dėl savo kaltės abonentas negalėjo naudotis paslaugomis tuo atveju, kai sutartis tarp atsakovo ir kliento sudaroma konkliudentiniais veiksmais klientui įsigyjant išankstinio apmokėjimo telefono ryšio paslaugas ir už paslaugas yra sumokama avansu prieš suteikiant paslaugas. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ir apribojamos ieškovo, kaip vartotojo, teisės ir teisėti interesai ginti savo pažeistas teises. Atsakovas, nesuteikdamas ieškovui mobiliojo ryšio paslaugų, už kurias ieškovas buvo sumokėjęs iš anksto, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui visą 3500 Lt sumą už nesuteiktas paslaugas (CK 6.350 str. 2 d., LR Elektroninių ryšių įstatymo 34 str. 1 d., LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 str. 2 d., 2005-12-23 LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 5 p., 6.8 p., 19 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „TELE2“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Elektroninių ryšių įstatymą ryšio duomenys yra saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Ieškovas SIM korteles papildė dar 2007-06-04, o į atsakovą dėl nesuteiktų paslaugų kreipėsi praėjus daugiau kaip 15 mėnesių nuo ginčijamos situacijos atsiradimo – 2008-09-17. Šiuo metu nėra galimybės patikrinti ginčijamų paslaugų suteikimo ar nesuteikimo fakto. Nėra galimybės patikrinti, ar ieškovas žodžiu kreipėsi į atsakovą (klientų aptarnavimo padalinį) iki 2008 m. rugsėjo mėnesio, nes ši informacija nesaugoma. PILDYK SIM kortelių ir jų numerių galiojimo laikas yra 300 dienų po paskutiniojo kortelių papildymo (yra galimybė priimti skambutį). Sąskaita galioja 100 dienų nuo papildymo (vartotojas turi galimybę skambinti). PILDYK SIM vartotojo instrukcijoje 5 d. yra nurodytas sąskaitos ir numerio galiojimo laikas. Šiuo metu kortelės neaktyvios, o nurodyti numeriai priskirti kitoms SIM kortelėms. Ieškovas paslauga pradėjo naudotis 2007-06-04, todėl srauto duomenys turėjo būti saugomi ne daugiau kaip 6 mėnesius nuo šio datos. Ieškovas nėra nei abonentas, nei paslaugos vartotojas. Ieškovas buvo nerūpestingas, nesąžiningas, nes, sumokėjęs neįprastai didelį avansą, daugiau nei 15 mėnesių nesirūpino dėl jam nesuteiktos paslaugos ir per tą laiką ir ieškovas, ir atsakovas prarado galimybę išsiaiškinti ieškovo nurodytas aplinkybes ir išspręsti ginčą. Remiantis įstatymų žinojimo prezumpcija, ieškovas negalėjo nežinoti, kad pagal teisės aktų reikalavimus ryšio duomenys saugomi ne ilgiau nei 6 mėnesius. Ieškovas pats įtakojo žalos atsiradimą (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.253 str. 5 d., LR Elektroninių ryšių įstatymo 66 str.).
Išvadą teikianti institucija LR Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė išvadą, kad atsakovo ir ieškovo, kaip elektroninių ryšių paslaugų teikėjo, ir ieškovo, kaip galutinio paslaugų gavėjo, teisinius santykius dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo reglamentuoja CK nuostatos (atlygintinų paslaugų teikimas) kaip bendrosios normos ir LR Elektroninių ryšių įstatymas ir šio įstatymo pagrindu Tarnybos patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės kaip specialios normos. Elektroninių ryšių įstatymo 64 str. 2 d. redakcija, galiojusia 2007-06-04 (pinigų pervedimo dieną), gali būti tvarkomi tik tokie srauto duomenys, kurie būtini abonento naudojamų paslaugų apskaitai ir atsiskaitymui už elektroninių ryšių tinklų sujungimą atlikti. Srauto duomenys Elektroninių ryšių įstatymo 2 str. 52 dalyje apibrėžiami kaip duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai, apima duomenis apie abonento įeinančius/išeinančius pokalbius, jų laiką, trukmę, apimtį, perdavimo kelią, abonento galinio įrenginio vietą, išsiųstus pranešimus ir t.t. Minėtų duomenų tvarkymas leidžia nustatyti teikiamos paslaugos pobūdį, paslaugos sutiekimo ar nesuteikimo faktą. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 64 str. 2 dalį srauto duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sąskaitos išrašymo dienos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti. Šia nuostata siekiama apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises – teisę į privatumą, teisę į susirašinėjimo slaptumą ir kt. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 64 str.1 d., kai viešųjų elektorinių ryšių paslaugų teikėjo tvarkomi ir saugomi su abonentu susiję srauto duomenys nebėra reikalingi informacijai perduoti, jie turi būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybę, išskyrus nustatytas išimtis. Kadangi ieškovas į atsakovą su pareiškimu dėl nesuteiktų paslaugų kreipėsi tik 2008-09-17, t.y. praėjus daugiau kaip 15 mėn. nuo ginčijamos situacijos atsiradimo dienos nėra galimybės nustatyti viešųjų judriojo telefono ryšių paslaugų suteikimo ar nesuteikimo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-11 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti ieškovo J. S. naudai iš atsakovo UAB „TELE2“ 3500 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-03-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 105 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „TELE2“ 38 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog šalis siejo telekomunikacijų paslaugų santykiai. Teismas nustatė, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė vartojimo sutartį dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo. Šalių santykius reglamentuoja bendrosios CK XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ nuostatos. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti duomenų apskaitą taip, kad galėtų klientui pateikti duomenis apie paslaugos suteikimą. Atsižvelgiant į paslaugos specifiką, kad technines galimybes kaupti įrodymus apie paslaugos teikimą turi tik telekomunikacijų paslaugas teikianti bendrovė, todėl teismas konstatavo, kad ieškovui iš anksto sumokėjus pinigus už paslaugą, atsakovui tenka paslaugų suteikimo fakto įrodinėjimo pareiga.
Teismas, aiškindamas LR Elektroninių ryšių įstatymo normas, taikė sisteminį ir įstatymo tikslo metodus. Teismas, atsižvelgęs į LR Elektroninių ryšių įstatymo normas, bei Tarybos 2002-07-12 direktyvos „Dėl asmeninių duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) normas, nustatė, kad direktyvoje konkretus srauto duomenų saugojimo terminas nenustatytas, tačiau šis terminą nustatytas nacionaliniame teisė akte – Elektroninių ryšių įstatyme. Teismas pažymėjo, jog, jeigu 6 mėnesių terminas yra taikomas visiems abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo duomenims, tokiu atveju šis terminas yra nepagrįstai trumpas ir yra nesuderinamas su kitų teisės aktų reikalavimais, ir tokiu būdu apribojamos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teisės apginti savo pažeistus interesus. Teismas atkreipė dėmesį, jog CK yra numatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas pareikšti ieškiniams dėl be pagrindo paslaugų teikėjui sumokėtų piniginių lėšų išieškojimo. Teismas nustatė, kad pagal LR Dokumentų ir archyvų įstatymą atsakovas privalėjo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Teismas padarė išvadą, kad „įsiskolinimo (apmokėjimo) išieškojimo“ sąvoka, naudojama LR Elektorinių ryšių įstatymo 64 str. 2 d., aiškintina ne tik kaip paslaugos teikėjo garantija turėti duomenis, būtinus paslaugos naudotojo skolai už suteiktas paslaugas išieškoti, bet ir paslaugos gavėjo garantija gauti duomenis apie iš anksto sumokėtas, bet faktiškai nesuteiktas paslaugas ir išieškoti paslaugos teikėjo įsiskolinimą. Teismas pabrėžė, jog atsakovas, turėdamas žymią avansu už būsimas paslaugas sumokėtą pinigų sumą, būdamas profesionalus verslininkas, privalo saugoti duomenis apie tai, ar buvo faktiškai suteikta iš anksto apmokėta paslauga. Teismas pažymėjo, jog asmens privatumo ir konfidencialumo apsaugos įgyvendinimo priemonės negali prieštarauti konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Teismas konstatavo, jog atsakovas, teikdamas PILDYK SIM paslaugą, iš viso neidentifikuoja paslaugos gavėjo asmens. Teismas atkreipė dėmesį, jog neidentifikuoto paslaugos naudotojo asmens konfidencialumo apsaugos tikslas nėra pakankamas pagrindas naikinti visus duomenis apie suteiktą paslaugą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog iki 2009 m. galiojusiose atsakovo generalinio direktoriaus 2006-02-09 įsakymu Nr.V06-01 patvirtintose taisyklėse pinigų grąžinimo tvarka nereglamentuota. Teismas nustatė, jog atsakovo paruoštose paslaugos PILDYK taisyklėse nėra nuostatų apie avansu sumokėtų įmokų grąžinimą ar negrąžinimo tvarką. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo paruoštos standartinės paslaugų teikimo sutarties sąlygos neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovo kaltės dėl pernelyg ilgo laiko iki raštiškos pretenzijos pareiškimo nėra. Teismas, vadovaudamasi CK, nustatė, kad individualiai neaptartos vartojimo sutarties sąlygos:
1) suteikiančios teisę paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nevykdyti sutarties ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia paslaugų sutartį;
2) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo;
3) paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį, pripažįstamos nesąžiningomis. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepaneigė ieškovo teiginio, kad ieškovas po kortelės galiojimo sustabdymo kelis žodžiu ir telefonu kreipėsi į atsakovo salono ir Aptarnavimo skyriaus darbuotojus (tokia tvarka numatyta atsakovo paruoštų paslaugos PILDYK naudojimosi taisyklėse) ir išsakė pretenzijas tokiu būdu užginčydamas atsakovo veiksmus. Atsakovas nurodė, kad tokių duomenų nesaugo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai organizavo savo veiklą, nes nefiksavo visų klientų pateiktų pretenzijų dėl sąskaitų apmokėjimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovo sumokėtą 3500 Lt sumą įgijo esant teisėtam pagrindui. Teismas pažymėjo, jog patenkinus pagrindinį piniginį reikalavimą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 105 Lt (CK 1.125 str. 1 d., 6.37 str., 6.188 str. 2 d., 6.210 str., 6.722 str., Elektroninių ryšių įstatymo 64 str., 66 str., Tarybos 2002-07-12 direktyvos „Dėl asmeninių duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 6 str., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr.IV-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų taisyklių 6 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „TELE2“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, neteisingai rėmėsi teismų praktika, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai aiškino Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas vien tik vartotojo — ieškovo naudai. Be to, neaišku dėl kokių priežasčių ir kokiais motyvais remdamasis teismas pareiškė, kad 6 mėnesių terminas visiems abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo duomenims yra nepagrįstai trumpas ir yra nesuderinamas su kitų teisės aktų reikalavimais, apribojant elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teises apginti savo pažeistus interesus. Teismas taip pat nustatė, kad Elektroninių ryšių įstatymo tam tikri reikalavimai yra nesuderinami su kitais teisės aktais, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog šis įstatymas yra galiojantis, jo atitinkamos ginčo nuostatos nėra panaikintos, todėl akivaizdu, kad atsakovas, kaip elektroninių ryšių paslaugos teikėjas, ne tik kad turi teisę, bet turi imperatyvią pareigą vadovautis šiuo teisės aktu ir neginčytinai sunaikinti duomenis, praėjus 6 mėnesių nurodytam terminui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl Konstitucijos 22 str. nuostatos - žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas – įgyvendinimo Elektroninių ryšių įstatymas ir numato 6 mėnesių terminą saugoti srauto duomenis, kurie iš esmės yra asmeniniai duomenys. Elektroninių ryšių įstatymo 9 skirsnio paskirtis, kurią nurodo ir pats pavadinimas „Asmens duomenų tvarkymas ir privatumo apsauga“ - užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir neleisti elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nepagrįstai ilgai naudoti tokius srauto duomenis. Teismas savo sprendime priešpastatydamas Elektroninių ryšių įstatyme nurodytą 6 mėnesių terminą CK nurodytam bendrajam ieškinio senaties terminui, neteisingai aiškino bendrosios ir specialios teisės normų koliziją, kuri visuomet sprendžiama specialiosios teisės normos naudai.
2) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į atsakovo paaiškinimus, kad PILDYK SIM kortelių ir jų numerių galiojimo laikas yra 300 dienų po paskutiniojo kortelių papildymo, todėl bylos nagrinėjimo metu visos ieškovo nurodytos SIM kortelės jau ilgą laiką buvo neaktyvios, o nurodyti numeriai buvo priskirti kitoms SIM kortelėms. Nepaisant to, teismas nuolat tenkino ieškovo atstovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo šioje civilinėje byloje, nors atsakovas argumentuotai nurodė, kad jokių įrodymų negali pateikti, nes jų nėra. Teismas nevertino atsakovo nuolat akcentuotos aplinkybės, jog ieškovas nebuvo rūpestingas, kad laiku apgintų savo esą pažeistas teises, nesielgė deramai, nebuvo sąžiningas, kadangi, kaip jis pats teigia, atsakovui nesuteikus atitinkamos paslaugos, tuo ieškovas visiškai nesirūpino daugiau nei 15 mėnesių ir per tą laiką tiek ieškovas, tiek atsakovas, prarado bet kokią galimybę išsiaiškinti ieškovo nurodytas aplinkybes ir išspręsti ginčą.
3) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 str., kadangi įrodinėjimo pareigą perkėlė tik atsakovui. Visos ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos vien tik ieškovo paaiškinimais ir jokių kitų įrodymų nebuvo. Ieškovas savo reikalavimus grindė vieninteliu įrodymu — SIM kortelių papildymu tam tikromis sumomis. Teismas pažeidė CPK 265 str. 1 d., kadangi sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevertino ir nepasisakė dėl išvados, kurią pateikė Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba. LR Ryšių reguliavimo tarnyba padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai sunaikino duomenis apie ieškovui teiktas paslaugas, nes praėjo daugiau kaip 15 mėnesių nuo ginčijamos situacijos atsiradimo dienos.
4) UAB „TELE2“ buvo atsakovu iš esmės tokioje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-12046-656/2009 su ieškovu D. K. ir abi šios bylos buvo baigtos iš esmės visiškai vienodais sprendimais.
Atsiliepimas
Ieškovas J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Išvadą teikianti institucija LR Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad pagal Elektroninių ryšių įstatymo 64 str. 2 d., galiojusia 2007-06-04, (J. S. atliktų mokėjimų internetu UAB „TELE2“ dieną) gali būti tvarkomi tik tokie srauto duomenys, kurie būtini abonento naudojamų paslaugų apskaitai ir atsiskaitymui už elektroninių ryšių tinklų sujungimą atlikti ir gali būti tvarkomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sąskaitos išrašymo dienos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti. Pasibaigus nurodytam temimui, jeigu sąskaita nėra užginčyta ir srauto duomenys nėra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, srauto duomenys turi būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento tapatybę. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. laiku nesikreipė į UAB „TELE2“ ir neužginčijo paslaugų suteikimo fakto, atsakovas neturėjo teisės tvarkyti J. S. srauto duomenų ilgiau nei 6 mėnesius.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tiek E. S. (1993-05-05 Europos Bendrijų Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse), tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Nagrinėjamoje byloje šalių santykius pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį reglamentuoja CK 6.716 – 6.724 str., numatantys atlygintinų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į kliento interesų prioritetą, paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti informaciją apie paslaugų suteikimą, pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą (CK 6.718 str.). CK nenumato terminų, per kuriuos klientas turi pareikalauti ataskaitų apie paslaugų suteikimą. Pagal CK 6.716 str. 5 d. atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus CK.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, siekdamas užtikrinti paslaugų gavėjų interesų apsaugą, apibrėžė, kad vartotojas – fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija tikslams, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
Nagrinėjamoje byloje taikytina Elektroninių ryšių įstatymo 64 str. 2 d., galiojusi 2007-06-04 (J. S. atliktų mokėjimų internetu UAB „TELE2“ dieną), kad gali būti tvarkomi tik tokie srauto duomenys, kurie būtini abonento naudojamų paslaugų apskaitai ir atsiskaitymui už elektroninių ryšių tinklų sujungimą atlikti. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sąskaitos išrašymo dienos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti. Pasibaigus nurodytam temimui, jeigu sąskaita nėra užginčyta ir srauto duomenys nėra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, srauto duomenys turi būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento tapatybę.
Nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti, ar ieškovas priskirtinas prie vartotojų, kurie dėl informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių, turi būti laikomas silpnesniąja teisinių santykių šalimi, kurio interesai turi būti ginami teismine tvarka, kai vartojimo sutartis nėra susijusi su vartotojo verslu ar profesija.
Ieškovas SIM korteles papildė dar 2007-06-04 (b.l. 10-11), o į atsakovą dėl nesuteiktų paslaugų kreipėsi, praėjus daugiau kaip 15 mėnesių nuo internetu atliktų mokėjimų dienos, t.y. 2008-09-17 raštu (b.l. 12-13).
Ieškovas J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1997-09-17 yra UAB „Mintela“, vykdančios kompiuterinės technikos, programavimo įrangos pardavimą, diegimą, priežiūrą ir pan., galinčios teikti telekomunikacijų, nemokamų skambučių internetu paslaugas (b.l. 154-155), vadovas, kuris nuo 2005-10-10 šio juridinio asmens vardu veikia vienasmeniškai (b.l. 150- 153). Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovas SIM kortelių papildymo metu buvo beveik dešimt metų juridinio asmens vadovo patirtį turintis asmuo, vadovaujantis ūkinės komercinės veiklos subjektui, daro išvadą, kad ieškovas nėra priskirtinas prie vidutinio vartotojo, sudariusio asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti vartojimo sutartis dėl penkių mobiliojo telefono išankstinio apmokėjimo PILDYK SIM kortelių apmokėjimo, ir dėl objektyvių priežasčių negalėjusio per 6 mėnesių terminą raštu kreiptis į UAB „TELE2“, siekiant pareikšti atitinkamas pretenzijas.
Tai, kad ieškovas iš savo sąskaitos banke internetu papildė penkias mobiliojo telefono išankstinio apmokėjimo PILDYK SIM korteles, kurioms priskirti numeriai (duomenys neskelbtini), atlikdamas tą pačią dieną mokėjimus po 100 Lt bendrai 3500 Lt sumai, parodo, kad toks mokėjimų skaidymas po 100 Lt neatitinka vidutinio vartotojo standartinio elgesio, kadangi parodo tikslą išskaidyti mokėjimus po 100 Lt, siekiant neatkreipti paslaugą teikiančio asmens dėmesio dėl didelių sumų papildymo iš vienos sąskaitos. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nėra priskirtinas prie sąžiningų vidutinių vartotojų, sudariusių vartojimo sutartis su vartotojo vadovaujamu verslu nesusijusia veikla, nes ieškovo atlikti minėti konkliudentiniai veiksmai turi versliškumo požymių.
Vertinant ieškovo, kaip vartotojo sąžiningumą, pažymėtina, kad tą pačią dieną 2007-06-04, prieš atlikdamas mokėjimus po 100 Lt bendrai 3500 Lt sumai UAB „TELE2“ naudai, ieškovas iš tos pačios banko sąskaitos, priklausančios ieškovui, atliko vienkartinį pervedimą 3500 Lt sumai D. K. naudai (b.l. 10), tuo patvirtindamas, kad yra susijęs su D. K., kuris laimėjo bylą prieš UAB „TELE2“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2010-05-10 nutartis Nr. 2A-415-520/2010, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimas priteisti ieškovo D. K. naudai iš atsakovo UAB „TELE2“ 3700 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės (CPK 182 str. 2 p) ir nėra teismo precedentas, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad D. K. 2007-06-11 ir 2007-07-09 pateikė rašytines pretenzijas dėl 2007-06-04 internetiniu pavedimu papildytų mobiliojo telefono išankstinio apmokėjimo PILDYK SIM kortelių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir institucijos išvadą, konstatuoja, kad ieškovo teisių pažeidimas nenustatytas, nes pats ieškovas, būdamas kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, nesikreipdamas raštu į atsakovą per minėtu įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą dėl pretenzijų pareiškimo, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 1.138 str., 6.4 str., 6.716 str., 6.718 str., Ryšių reguliavimo įstatymas; CPK 2 str., 7 str., 12 str., 13 str., 95 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti atsakovui 105 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 101) už apeliacinį skundą. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo: 43 Lt (b.l. 16, 31, 32, 50-52, 68, 69, 84) - pirmosios instancijos teisme ir 21,05 Lt (b.l. 134) - apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš J. S. 105 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą UAB „TELE2“ naudai.
Priteisti iš J. S. 43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 21,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.