- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2-8192-1139/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01552-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Ieškovas
- N. J.
- Trečiasis asmuo
- V. S., S. K., S. P.
- Atsakovas
- VĮ Turto bankui
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui, tretieji asmenys V. S., S. K., S. P., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė. Ieškinį grindžia šiais argumentais“
1.1. Nuo (duomenys neskelbtini) metų ieškovės tėvai - sutuoktiniai S. K. ir M. K. gyveno skyrium, nebevedė bendro ūkio ir nebevykdė sutuoktinių pareigų, todėl (duomenys neskelbtini) jų sudaryta santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-382-285/2005, bet santuokoje įgytas turtas nepadalintas. Teismo sprendime nurodoma, kad sutuoktiniai kartu negyveno dvidešimt metų ir santuokoje bendro turto neįgijo.
1.2. (duomenys neskelbtini) M. K. savo asmeninėmis lėšomis pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 įgijo nuosavybės teisę į butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kuriame išgyveno iki savo mirties. (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvas S. K. buto pirkimo sandoryje nedalyvavo, prie buto pirkimo neprisidėjo ir pretenzijų dėl nuosavybės teisių į nurodytą butą niekada nepareiškė.
1.3. S. K. įstatyminiai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė.
1.4. Laikytina, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų M. K. nebegyvendama ir nebepalaikydama santuokinių santykių su S. K. (duomenys neskelbtini) metais asmeninėmis lėšomis įgijo nurodytą butą aiškiai išreikšdama savo valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, todėl yra pagrindas teismui pripažinti, kad M. K. butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės N. J. patikslintą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. K. ir palikėjo S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį minėto palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kad palikėjas mirties momentu turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį galėjo paveldėti valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko. Pagal byloje esančius duomenis patikslintame ieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas M. K. ir S. K. santuokos metu, todėl nagrinėjant šią civilinę bylą turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą.
Šalies argumentai
3. Tretieji asmenys S. K., V. S. ir S. P. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad tėvai S. K. ir M. K. negyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini). Mamai M. K. 1992 m. valstybė skyrė butą, jį mama išsipirko už talonus, tėvas neprisidėjo – jis jau gyveno atskirai savo name ir jokių pretenzijų dėl buto nereiškė. Gatvė, kuriame yra mamos butas, anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini), o dabar (duomenys neskelbtini). Santuoką nutarė nutraukti (duomenys neskelbtini) m dėl to, kad gautų lengvatas išlaikant butą.
Šalies argumentai
4.1. Ieškovės atstovas advokatas R. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad tėvai nuo (duomenys neskelbtini) m. negyveno kartu, kad mama viena įsigijo butą, o tėvas jokių pretenzijų į jį nereiškė. Po tėvo mirties nebuvo turto, kurį būtų galima priimti. Tėvas gavo socialinį būstą, o savo namą buvo pardavęs, lėšas išleido sveikatai gerinti. Tėvas po mirties nepaliko jokio turto, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), visada priklausė tik mamai, mama jame visada viena gyveno.
6. Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad tėvas neprisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir jokių pretenzijų dėl jo niekada nereiškė. Dėl tėvo palikimo nesikreipė, nes nebuvo ką priimti.
7. Trečiasis asmuo S. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad mama butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už talonus, o tėvas neprisidėjo, jis jau gyveno atskirai savo name. (duomenys neskelbtini) metais tėvai dėl santuokos nutraukimo nesikreipė, netvarkė santuokos nuraukimo dokumentų, nors gyveno atskirai.
8. Atsakovo VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, byla išnagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
konstauoja :
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
9. Ieškovė prašo pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra/buvo asmeninė mirusios ieškovės mamos M. K. nuosavybė.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės mirusios motinos vardu įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine nuosavybe, kursi buvo įgytas santuokos metu su S. K. (ieškovės ir trečiųjų asmenų tėvas) (CK 3.89 straipsnio 2 dalis)
11. Byloje kilęs klausimas dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), teisinio rėžimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) įtvirtinta asmeninė sutuoktinių nuosavybė, turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, būtina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės mirusios motinos vardu santuokos metu su S. K. įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kaip įgytą už asmenines lėšas, kai buvo aiškiai išreikšta valia dėl buto įsigijimo kaip asmeninė nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
13. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra M. K., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) duktė. Taip pat Gyventojų registro pažymos patvirtina, kad tretieji asmenys V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), tai pat yra M. K. ir S. K. vaikai.
15. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas M. K. vardu nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ji sudaryta tarp M. K. pirkėja) ir (duomenys neskelbtini), organizacijos atstove M. P., veikiančios pagal įgaliojimą (pardavėjas). Pagal šią sutartį M. K. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 38,56 kv. m, už 6347 talonus, Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtas ir Taupomasis pavedimas iš banko patvirtinantis, kad mokėjimą už butą atliko M. K..
16. Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad M. K. ir S. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jų santuoka nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ir išregistruota (duomenys neskelbtini) (Ištuokos liudijimas). (duomenys neskelbtini) sprendime nurodyta, kad ieškovas S. K. nurodė, kad su M. K. (duomenys neskelbtini) metų negyvena kartu ir jokio bendro turto nėra įgiję.
17. Iš (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad S. K. turi nuosavą butą be patogumų ir jame gyvena.
18. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėtina, kad byloje ginčo dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo nėra, ginčo, kad M. K. – ieškovės ir trečiųjų asmenų motina, butą įsigijo už asmenines lėšas, nėra. Byloje oficialūs rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartis, Taupomasis pavedimas iš banko, patvirtina, kad butą įsigijo M. K.. Jis viešajame registre registruotas tik M. K. vardu, tačiau nėra žymos, kad butas įgytas asmenine nuosavybe. Dėl nurodytų priežasčių notarė atsisakė ieškovei, kuri kreipėsi dėl motinos M. K. palikimo priėmimo, atlikti notarinį veiksmą, nurodydama, kad butas įgytas santuokos metu ir nėra po santuokos nutraukimo nėra nustatyta nuosavybės teisės į buto dalis.
18.1. Teismas pažymi, kad nors buto, kurį (duomenys neskelbtini) įsigijo M. K., skiriasi adresai nurodyti Nekilnojamojo turto registre bei (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad tai yra tas pats butas, nes būtent Nekilnojamojo turto registre nurodytas buto įsigijimo pagrindas ir yra (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys patvirtino, kad keitėsi adresas.
19. Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo ieškovės motina M. K.. Tai, kad butą įsigijo M. K. jau faktiška negyvendama kartu su sutuoktiniu S. K., kurių santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu, pavirtina (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono sprendime nurodytos paties S. K. aplinkybės, kad su M. K. negyveno jau (duomenys neskelbtini) ir nėra įgiję jokio bendro turto, patvirtina, kad S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) buvo įgijusi ir jame nuolat gyveno M. K., jokių pretenzijų nereiškė. Be to, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūno pažyma patvirtina, kad S. K. gyveno (duomenys neskelbtini), savo bute be patogumų. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad S. K. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų parodymais taip pat patvirtinta, kad ieškovės motina M. K. įsigydama butą jau faktiškai negyveno su S. K. ir nevedė bendro ūkio, jokių sutuoktinių ryšių nepalaikė, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno tik M. K..
20. Taigi nustatyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės motina M. K. jai įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebegyveno su S. K.. Sutuoktinis S. K. dėl to niekuomet nereiškė pretenzijų. Po jo mirties, niekas nepriėmė palikimo (duomenys iš testamentų registro). Tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys teigė, kad tėvas jokio turto nebeturėjo. Atsakovas VĮ Turto bankas taip pat nurodė, kad duomenų apie S. K. turimo nekilnojamojo turo perėmimą valstybei, neturi. Duomenų, kad palikėjas S. K. mirties momentu turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį galėjo paveldėti valstybė, nėra. Jokių duomenų, kad S. K. būtų prisidėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, nėra
21. Teismas, įvertinęs suriktus byloje rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės N. J. motinos M. K. vardu registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įgytas už asmenines ieškovės motinos M. K. lėšas, ir buto įgijimo metu ieškovės motina M. K. buvo aiškiai išreiškusi valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas ir pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), M. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 275 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad nekilnojamas daiktas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą per tris dienas išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.