Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovės O. A. atstovei pagal įgaliojimą L. K. ir atstovei advokatei I. A., atsakovei J. V. ir jos atstovei advokatei R. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. patikslintą ieškinį atsakovei J. V. dėl paveldėto turto padalijimo ir atsakovės J. V. priešieškinį dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės O. A. ieškinį, kuriuo ši prašė nustatyti, kad jos tėvui A. V., mirusiam 2010 m. balandžio 12 d., priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės J. V. 31875 litų piniginę kompensaciją už jai atitenkančią paveldėto turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad A. V., mirusiam 2010 m. balandžio 12 d., priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o likusioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad nesant notaro išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, nustatytų paveldimo turto dalių, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu neįregistravus nuosavybės nekilnojamojo turto registre, šalims nesprendus paveldimo turto pasidalijimo klausimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl 25500 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkančią paveldėto turto dalį priteisimo. Taip pat teismas priteisė valstybei iš ieškovės 36 Lt, o iš atsakovės 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės apeliacinį skundą ir Prienų rajono teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir panaikinimo laikinųjų apsaugos priemonių panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad A. V. palikimą priėmė O. A. - palikėjo dukra ir atsakovė J. V., palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kuri pagal įstatymą paveldi ¼ dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis), o O. A. - ¾ dalis palikimo (CK 5.1 straipsnio 1dalies 1 punktas). Nurodė, kad dar iki bylos iškėlimo teisme šalys nesutarė dėl palikimo pasidalinimo, todėl teismas turėjo spręsti dėl palikimo pasidalinimo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybė pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Kasacinėje teismų praktikoje pripažįstama teisinga tokia teismų praktika, kai siekiama visiškai atidalyti bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes visiškas daikto atidalijimas yra prioritetą geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, daiktai negali būti dalijami natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalims (dviems bendraturtėms) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 65,23 kv.m ploto trijų kambarių butas su 3,22 kv.m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini): ieškovei - 3/8 dalys (24,46 kv.m buto patalpų ir 1,20 kv.m rūsio), atsakovei - 5/8 dalys (40,77 kv.m buto patalpų ir 2,01 kv.m rūsio). Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalys sutinka su ieškovės paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, išduotame 2012 m. gegužės 31 d., nurodyta buto verte 45800 Lt (2 t., b.l. 68). Buto pagalbinių patalpų (koridoriaus, virtuvės, tualeto ir vonios) bendras plotas yra 14,92 kv.m, bute yra trys kambariai, kurių plotas 20,44 kv.m, 15,10 kv.m ir 14,77 kv.m, iš viso kambarių plotas yra 50,31 kv.m (1 t., b.l. 122). Ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atsižvelgiant į buto tikslinę naudojimo paskirtį, kambarių skaičių, jų ir pagalbinių patalpų išdėstymą, akivaizdu, kad butą atidalinti į du butus, kuriems būtų atskirai priskirtos pagalbinės patalpos - virtuvė, koridorius, vonia ir tualetas, nėra galimybės. Šiuo metu butu naudojasi viena šeima – atsakovė, kuri, kaip paaiškino, prižiūri kartu gyvenančią seną ir ligotą motiną, faktinis naudojimasis butu iš esmės atitinka pagrindinę tikslinę buto naudojimo paskirtį – trijų kambarių gyvenamasis butas. Perplanuoti butą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti ieškovei priklausančias 3/8 dalis, kurios sudaro 24,46 kv.m bendro buto ploto (neskaitant rūsio (sandėlio) patalpos), į atskirą butą su atskira virtuve ir sanitarinėmis patalpomis, be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad natūra atidalinti ieškovės buto dalies neįmanoma. Ieškovė nesiekia ginčo butą priteisti atsakovės nuosavybėn, šiai už ieškovės dalį kompensuojant pinigais. Nustačius, kad šioje byloje negalimas ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, o atsakovė siekia nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, kam iš esmės neprieštarauja ir pati ieškovė, yra pagrindas parinkti kitą įstatymo numatytą nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiais daiktais tvarką.

Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė.

Tiek ieškovė, tiek atsakovė siekia naudotis bendromis (pagalbinėmis) patalpomis lygiomis dalimis, t.y. po ½ šių patalpų. Šių patalpų bendras plotas yra 14,92 kv.m, taigi, šalims priklausytų naudotis po 7,46 kv.m pagalbinių buto patalpų (koridoriaus, vonios, tualeto ir virtuvės). Ieškovė nori naudotis 20,44 kv.m ploto kambariu su balkonu, motyvuodama tuo, jog jos šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, ji su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą Kaune, tačiau neišgali grąžinti paskolos bankui ir siekia butą parduoti, kito būsto neturi, todėl su šeima grįžtų iš užsienio gyventi į Prienus ginčo bute. Šeimai reikalingas didesnis kambarys, per balkoną ji galėtų stebėti lauke žaidžiančius vaikus. Atsakovė taip pat siekia naudotis šiuo kambariu, nes dėl sveikatos būklės jai sunku iš penktame aukšte esančio buto išeiti į kiemą pakvėpuoti grynu oru. Abi bendraturtės rūsio patalpą siekia perduoti kitai.

Ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2003 m. liepos 16 d. turi 82,52 kv.m ploto butą (duomenys neskelbtini)(1 t., b.l. 35-36). Nors ieškovės atstovės teigė, kad pati ieškovė siekia su šeima apsigyventi ginčo bute, byloje nepateikta jokių įrodymų pagrįsti nurodomoms aplinkybėms, kad ieškovė neišgali grąžinti bankui paskolos ir dėl to parduoda šeimos butą Kaune, taip pat aplinkybėms, kad pardavus šį butą, neturės kur gyventi be ginčo buto, taip pat negalės įsigyti kito būsto. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą butą, kuriame pati negyvena, nuomoja ir gauna iš to pajamas, apie kredito sutarties sąlygas – per kiek laiko turi grąžinti gautą paskolą, kokias įmokas moka kas mėnesį, kokios jos ir jo sutuoktinio pajamos, santaupos, užsienio valstybėje turimas turtas šiuo metu. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės apie sudėtingą jos šeimos turtinę padėtį niekuo nepagrįstos. Ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė už atsakovės, ieškovė iki šiol turi kitą gyvenamąjį plotą, tačiau juo nesinaudoja, nes su šeima kelerius metus gyvena užsienio valstybėje, nuo pat paveldėto turto įgijimo iki šiol juo nesinaudojo, vos sužinojusi apie tėvo, kurio dalį bendroje nuosavybėje paveldėjo, siekė jį parduoti, todėl spręstina, kad jos interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus. Nagrinėjamu atveju atsakovei šis ginčo butas labiau reikalingas nei ieškovei, nes tai jos vienintelė gyvenamoji patalpa, kur ji gyvena daug metų, be to, dėl jos sveikatos problemų (2 t., b.l. 80) jai reikalingas kambarys su balkonu. Teismas logiškais ir pagrįstais pripažįsta atsakovės argumentus dėl rūsio palikimo naudotis ieškovei. Atsakovei dėl jos sveikatos būklės sunku lipti laiptais, rūsys jai nėra reikalingas, tuo tarpu ieškovei, ypač tuo atveju, jeigu ji su šeima liks be gyvenamojo būsto ir su sutuoktiniu bei vaikais apsigyvens viename buto kambaryje, namo rūsyje esanti sandėlio patalpa bus reikalingesnė. Taigi, įvertinus abiejų bendraturčių poreikį butui ir konkrečioms jo patalpoms, teismas sprendžia, kad šalių interesų teisinga pusiausvyra bus pasiekta, nustačius naudojimosi ginčo daiktu tvarką pagal atsakovės priešieškinio reikalavimą: šalys naudojasi pagalbinėmis patalpomis – virtuve, indeksas buto plane 9-4, koridoriumi, indeksas plane 9-1, vonia, indeksas plane 9-3, ir tualetu, indeksas plane 9-2, lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį šių patalpų, ieškovei priskirtina naudotis 15,10 kv.m ploto kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 9-5, ir rūsio patalpa, indeksas plane R-16, o atsakovei – 14,77 kv.m ir 20,44 kv.m ploto kambariais, buto plane atitinkamai pažymėtais indeksais 9-6 ir 9-7. Toks padalijimas labiausiai atitiks šalių turimas idealiąsias buto dalis: iš ieškovės turimos 24,46 kv.m buto dalies atėmus ½ dalį bendro jo naudojimo patalpų ploto – 7,46 kv.m, lieka 17 kv.m ieškovei priklausančios buto dalis. Šiai daliai savo plotu artimiausia gyvenamoji buto patalpa yra būtent 15,10 kv.m ploto kambarys, buto plane pažymėtas indeksu 9-5. Ieškovei priskirtinos naudotis rūsio patalpos plotas yra 3,22 kv.m, todėl toks naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas labiausiai atitiks ir ieškovei priklausančią idealiąją daikto dalį.

Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti visus su ieškovei priklausančios buto dalies išlaikymu susijusius mokesčius iki ieškovės dalies perdavimo jos nuosavybėn dienos yra akivaizdžiai priešlaikinis, todėl atmestinas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė nesumoka buto išlaikymo mokesčių ir dėl to ieškovė yra patyrusi nuostolių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ir reikalingi teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis).

Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). J. V. už priešieškinį sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš ieškovės. Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistina 215 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dalis, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 45-46). Iš ieškovės taip pat priteistinos 15,00 Lt pašto išlaidos, susidariusios siunčiant procesinius dokumentus po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo Prienų rajono apylinkės teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti tokią naudojimosi butu su 3,22 kv.m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: O. A. priskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą 9-5 (15,10 kv.m), rūsio patalpą, plane pažymėtą R-16 (3,22 kv.m), bendram naudojimuisi palikti po 1/2 dalį bendrų patalpų: koridoriaus, plane pažymėto 9-1 (5,26 kv.m), tualeto patalpos, plane pažymėtos 9-2 (0,93 kv.m), vonios patalpos, plane pažymėtos 9-3 (2,14 kv.m), virtuvės, plane pažymėtos 9-4 (6,59 kv.m), o J. V. priskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą 9-6 (20.44 kv.m), ir kambarį, plane pažymėtą 9-7 (14,77 kv.m), bendram naudojimuisi palikti po ½ dalį bendrų patalpų: koridoriaus, plane pažymėto 9-1 (5,26 kv.m), tualeto patalpos, plane pažymėtos 9-2 (0,93 kv.m), vonios patalpos, plane pažymėtos 9-3 (2,14 kv.m), virtuvės, plane pažymėtos 9-4 (6,59 kv.m).

Priteisti iš ieškovės atsakovei 142,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš ieškovės valstybei 215,00 Lt (du šimtus penkiolika litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 15,00 (penkiolika litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.