- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-971-372/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
- Skolininkas
- D. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-13461-766/2018 pagal pareiškėjos antstolės R. A. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė D. M., skolininkės sutuoktinis E. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė R. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašė teismo nustatyti, kad skolininkei D. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kuris įregistruotas skolininkės vardu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė su skolininkės sutuoktiniu E. M..
2. Pareiškėja nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą dėl 260,66 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. M.. Pažymėjo, jog vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkė registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl išieškoti iš jos asmeninio turto nėra galimybės. Pareiškėjos teigimu, patikrinus skolininkės sutuoktinio turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad sutuoktiniai turi turto, kuris yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja pažymėjo, kad 2018 m. liepos 13 d. buvo priimtas patvarkymas dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo, tačiau skolininkė per nustatytą terminą sutikimo nepateikė, todėl pareiškėjai atsirado teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. M., atsiliepdama į pareiškimą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolei įstatymas nesuteikia galimybės pačiai kreiptis į teismą dėl turto dalių nustatymo, tai gali atlikti tik kiti vykdymo proceso dalyviai. Pažymėjo, jog jos finansinė padėtis yra gerai, o antstolė, reikšdama tokio pobūdžio prašymus, piktnaudžiauja savo teisėmis, trikdo teismo darbą, todėl prašė teismo paskirti antstolei 1000 Eur dydžio baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos antstolės R. A. prašymą tenkino. Teismas nutarė nustatyti, kad skolininkei D. M. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas skolininkės D. M. vardu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė su skolininkės sutuoktiniu E. M..
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju duomenų, liudijančių, kad skolininkė turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, civilinėje ir vykdomojoje byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad D. M. ir E. M. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje išvardytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkei priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto (žemės sklypo), kuris įregistruotas skolininkės vardu, ir yra bendroji jungtinė nuosavybė su jos sutuoktiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį, suinteresuotas asmuo (apeliantė) D. M. prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės R. A. prašymą atmesti.
7. Nurodė, kad antstolei įstatymai nesuteikė galimybės pačiai kreiptis į teismą dėl turto dalių nustatymo bei vadinti save išieškotoja, tai gali atlikti tik kiti vykdymo proceso dalyviai. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kokios aplinkybės buvo nustatytos iš vykdomosios bylos duomenų; akcentavo, jog jos finansinė padėtis yra gera, teismui buvo pateikti šį faktą patvirtinantys įrodymai, todėl antstolės pareikštas prašymas šiuo atveju buvo perteklinis. Suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto dalių nustatymo, pažeidė jos teises bei teisėtus lūkesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas antstolės prašymas dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1342-766-17 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. M. išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno grūdai“ naudai. 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymu išieškotoja AB „Kauno grūdai“ antstolę informavo, kad D. M. pagal minėtą vykdomąjį raštą atsiskaitė (b. l. 9). 2017 m. spalio 4 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai (b. l. 10). 2018 m. rugpjūčio 10 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir turtinių teisių arešto, kuriuo atitinkamas institucijas įpareigojo pranešti apie skolininkei D. M. išmokėtinas sumas bei nurodė, jog areštuoja skolininkės turtinę teisę į pinigines lėšas bei reikalavimo teisę į būsimas išmokas 260,66 Eur sumai (b. l. 24–25). Kaip patvirtina civilinės bylos duomenys – 2018 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas antstolės pareiškimas dėl skolininkės turto dalies nustatymo; antstolė, siekdama išieškoti vykdomojoje byloje likusias neišieškotas vykdymo išlaidas, prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti, kad skolininkei D. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kuris įregistruotas skolininkės vardu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė su skolininkės sutuoktiniu E. M.. Iš civilinėje byloje esančio 2018 m. liepos 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad likusios išieškoti vykdymo išlaidų sumos dydis yra 260,66 Eur (b. l. 2–3). 2018 m. liepos 13 d. turto arešto aktu buvo areštuotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (b. l. 4–5). Į civilinę bylą pateikta metinė pajamų deklaracija, iš kurios matyti, kad 2017 m. suinteresuotas asmuo D. M. gavo pajamų iš individualios veiklos (b. l. 11–15).
Dėl ginčo esmės
10. Vykdymo išlaidų apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 610 straipsnis, o šių išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką – CPK 611 straipsnis.
11. CPK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui (CPK 611 straipsnio 4 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
13. CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo metu galiojančiame CPK 611 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad vykdymo išlaidos išieškomos antstolio patvarkymo pagrindu.
14. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas buvo visiškai įvykdytas ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai. Kadangi vykdomojoje byloje nebuvo išieškotos vykdymo išlaidos, susidariusios iki vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojai, antstolė, siekdama minėtas vykdymo išlaidas išieškoti, bei nustačiusi, kad skolininkė registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, išieškoti skolas iš skolininkės asmeninio turto nėra galimybės, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkės turto dalies nustatymo.
15. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje įstatymo normoje numatyta teisė prašyti nustatyti skolininko dalį atitinkamu būdu yra suteikta išieškotojui, tačiau ne vykdymo procesą vykdančiam antstoliui. Taigi prašymas dėl skolininkės turto dalies nustatymo buvo pateiktas subjekto, kuris neatitinka įstatyme numatytų sąlygų.
17. Kaip jau minėta, CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkyme būtina išaiškinti, jog vykdymo išlaidos bus išieškotos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, piniginių lėšų banko sąskaitoje ar pas kitus asmenis, iš piniginių lėšų, gautų pardavus skolininkui priklausantį turtą, priklausančių turtinių teisių. Prie nurodyto turinio patvarkymo pridedamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 3 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos bei vykdomosios bylos medžiagą, nurodo, jog nei civilinėje byloje, nei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, rašytinių įrodymų apie antstolės R. A. priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė kartu su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo teismui pateikė 2018 m. liepos 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2018 m. liepos 13 d. turto arešto aktą.
19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte nurodyta, jog visos vykdymo išlaidos, išskyrus instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. 41 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Kaip matyti, tiek CPK nuostatos, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos; kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą; kad numatyta galimybė vykdymo išlaidas išieškoti priverstinai. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) pateikė teismui rašytinius įrodymus apie gaunamas pajamas, tad antstolė turi galimybę ir pareigą vadovautis įstatymuose numatyta tvarka dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
20. Taip pat akcentuotina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus; CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014).
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas antstolės prašymas dėl skolininkės turto dalies nustatymo neatitiko CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų (buvo pateiktas subjekto, kuris neatitinka įstatyme numatytų sąlygų), todėl tenkinti tokį prašymą teismas neturėjo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo atsisakyti priimti antstolės pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi įstatyme numatyta teisė kreiptis į teismą dėl turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo išieškotojui, bendrosios nuosavybės dalyviams (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pradėti procesą, todėl byla nutrauktina.
22. Pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius CPK normas, jo priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – civilinė byla pagal antstolės R. A. pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal antstolės R. A. pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo nutraukti.