Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, turintis vaikų, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis (galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d.), o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. – pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcijos Nr. XIV-680, 2021 m. lapkričio 23 d.) 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 14 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, nepaskyręs bendrovėje buhalterio, pats tvarkydamas buhalterinę (finansinę) apskaitą, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje, jos apskaitoje neapskaitydamas dalies išlaidų bei gautų pajamų, neišsaugodamas bendrovės dokumentų, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, o būtent:

– 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, nes bendrovės apskaitoje 2023 m. užregistruotų ūkinių operacijų (prekių įsigijimas) už 206 319,48 Eur sumą nepagrindė apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis ar PVM sąskaitomis faktūromis);

– 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“;

– 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus „Ūkinės operacijos turi būti registruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“;

– 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras“, nes jis 2023 metais netvarkė grynųjų pinigų apskaitos registrų, apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų – iš bendrovės banko sąskaitos išgrynintiems pinigams – 124 280 Eur sumai, nesurašė jų panaudojimo dokumentų bei apskaitos registruose (nei kasoje, nei atskaitingo asmens avanso apyskaitose) nefiksavo grynųjų pinigų nuėmimo ir jų panaudojimo.

Taip pat pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes bendrovės neįregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoju, 2023 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (FR0608), o pateiktose 2023 m. vasario – gegužės mėnesių deklaracijose neteisingai deklaravo apmokestinamas pajamas ir PVM, todėl nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 9 266 Eur PVM mokesčio.

Be to, pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, jog „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją. Be šios informacijos, išlaidų, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindimo dokumentuose privalo būti nurodyta ir kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta informacija“, nes į jo vadovaujamos bendrovės apskaitą 2023 m. nepagrįstai įtraukė prekių įsigijimą be apskaitos dokumentų už 260 319,48 Eur sumą ir šias prekes nurašė į sąnaudas ir, pateikęs pelno mokesčio deklaraciją už 2023 m., tokiu būdu nedeklaravo ir išvengė sumokėti 10 525 Eur pelno mokesčio.

Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2023 metus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. vadovavo įmonei (duomenys neskelbtini), kuri prekiavo moteriškai drabužiais, juos įsigydavo ir vėliau parduodavo internete. (duomenys neskelbtini) m. įmonės (duomenys neskelbtini) finansinę buhalterinę apskaitą tvarkė pats, dalinai kažkokiais klausimais kreipdavosi į savo mamą buhalterę A. S. Finansininkas ar buhalteris įmonėje įdarbintas nebuvo, finansinių ar buhalterinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta vėliau, kai reikėjo pateikti dokumentus ir jo motina pateikinėjo tuos dokumentus. Nurodė, kad įmonėje parduodamas prekes įsigydavo nuvykus į (duomenys neskelbtini) turgavietę, už prekes mokėdavo grynais pinigais. Grynų pinigų sumokėjimo fakto neįformindavo, nes įsigyjant prekes pardavėjai pasakydavo, kad dokumentus jie išrašys vėliau; tas procesas užsivėlindavo, vėliau išaugo pardavimų kiekis, dėl to negalėjo tos situacijos kontroliuoti, jam reikėdavo išsigryninti pinigus prekių pasiėmimui, dėl to per tam tikrą laiką įsitraukė į prekybą kai pasiimdavo dalį prekių už jas nesusimokėjęs. Jam duodavo prekes su mokėjimo atidėjimu, tas prekes pirkdavo už kelis tūkstančius eurų, o už jas turėdavo atsiskaityti po savaitės. Taip pirkdamas jis arba iš karto jokios dalies nesumokėdavo, arba tik kažkurią dalį. To tikslas buvo kuo greičiau gauti naujausias kolekcijas. Problemos prasidėjo tuomet, kai kiekis duodamų prekių pradėjo viršyti pardavimus ir pradėjo likti prekių likučių, taip jis likdavo skolingas (duomenys neskelbtini) prekeiviams, nepajėgdavo sumokėti mokesčių. Nurodė, kad bandė gražinti prekes pardavėjams, tačiau jie nesutiko jų pasiimti atgal; pardavė įmonės daiktus – kompiuterį, telefoną. Įmonėje visuomet buvo toks bangavimas tai sekėsi, tai nesisekė. Nurodė, kad įmonės išlaidos atrodė tvarkingai, kadangi visi pavedimai iš klientų eidavo internetu per banką, nebuvo jokių grynųjų pinigų, manė, jog to ir užteks, kad viskas vyktų oficialiai; jis pats pinigus išleisdavo irgi per banką vykdydamas prekių siuntimą klientams. Turėjo ir dalies prekių įsigijimo dokumentus, tačiau dalies jų neturėjo, buvo naivus, kad tikėjosi, jog jam tuos trūkstamus dokumentus išrašys, bet taip niekada to ir nepadarė. Buvo kreipęsis į prekių pardavėjus (duomenys neskelbtini) turgavietėje dėl pirkimo dokumentų išrašymo, tačiau jam pasakė jog nieko neišrašys, niekam tai buvo neįdomu, dėl to prasidėjo pykčiai. Tuo metu jis niekaip neįsivaizdavo prekių įsigijimo įforminimo. Vėliau, jau po susipykimo su (duomenys neskelbtini), dėl to 2023 m. pabaigoje dėl prekių įsigijimo pradėjo vykti į (duomenys neskelbtini), ten jau pradėjo prekes gauti su įsigijimo dokumentais, tačiau irgi ne visada, ne dėl visų prekių gaudavo įsigijimo dokumentus. Nurodė, kad suprato, jog gali kilti problemų dėl to, kad neturėjo visų prekių įsigijimo dokumentų, tačiau tuo metu šios situacijos negalėjo sukontroliuoti, nes buvo išaugę pardavimai, buvo konkurentų kurie jam kenkė; tos visos situacijos visiškai nekontroliavo iki tol, kol neįvyko mokesčių patikrinimas. Nurodė, kad jam tuo metu trūko patirties kaip tokioje situacijoje tvarkytis. Nurodė, kad įmonė bandė tapti PVM mokėtoju, jie kelis kartus registravosi, pildė prašymą VMI internetiniame tinklalapyje, turėjo dvi įmones, iš kurių (duomenys neskelbtini) suteikė PVM mokėtojo statusą, o (duomenys neskelbtini) nedavė. Atsakymo dėl prašymo netenkinimo negaudavo, sulaukdavo tik skambučių iš VMI dėl neteisingo užpildymo, tuomet pakartotinai atsakydavo į klausimus, su motinos pagalba užpildydavo pakartotinai prašymus, o po to naiviai tikėjosi pereiti ant kitos įmonės dirbti ir su šia įmone nebedirbti. Pajamų grynais pinigais negaudavo. Gautas pajamas iš klientų naudodavo naujų prekių įsigijimui, kurui, kanceliarinėms prekėms, kompiuterio pirkimui. Nurodė, kad jo motina yra buhalterė, pradėdamas verslą į ją nesikreipė, kai jau kreipėsi į ją buvo per vėlu, t. y. buvo prasidėję mokestiniai patikrinimai. Nurodė, kad veiklą pradėjo (duomenys neskelbtini) m., tuo metu tokių dokumentų nereikėjo, t. y. per deklaravimą užtekdavo nurodyti, kad neturi įsigijimo dokumentų ir tuomet nuo 30 proc. apyvartos reikėjo sumokėti mokesčius ir jokių problemų nekildavo. Reikalavimas turėti įsigijimo dokumentus atsirado tuomet, kai įmonė tapo uždarąją akcine bendrove. Nurodė, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi jo bute, o kai prasidėjo patikrinimai – dalis jų buvo perduoti jo motinai ir buvo jos gyvenamojoje vietoje. Įmonę VMI buvo tikrinusi tik 2014 m. ir 2023 m., nuo vasaros pusę metų vykdė patikrinimą. Tuo laikotarpiu jis turėjo įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o įmonė (duomenys neskelbtini) yra jo sutuoktinės įmonė, kurioje jis buvo atsakingas tik už (duomenys neskelbtini) paslaugas, negalėjo nurodyti kiek tiksliai laiko ten dirbo. Šios įmonės tarpusavyje sandorių neturėjo. (duomenys neskelbtini) turėjo automobilį, bet automobilį pardavė lizingo bendrovė, nes pasibaigė lizingavimo terminas, padavė už likutinę vertę kitam asmeniui. Įmonės (duomenys neskelbtini) pelnas pradėjo jaustis 2023 m. pavasarį ir tada gavome patikrinimus, tais metais užaugo apyvarta; vėliau įmonės veiklai pradėjo kenti konkurentai, kurie skleidė viešumoje neigiamus atsiliepimus apie įmonę, tai pakenkė įmonės įvaizdžiui ir dėl to sumažėjo užsakymų skaičius, ko pasakoje nebegalėjo atsiskaityti už prekes, mokesčius ir taip atėjo bankrotas. Nurodė, kad 206 000 Eur suma atsirado iš sąskaitos, nes visi gaunami pinigai buvo gaunami pavedimais, grynų pinigų jie negaudavo; tokią sumą apskaičiavo su mamos pagalba bendrą parduotų prekių kiekį ir sumą. Nurodė, kad skaičiuodavo kiek prekėms išleidžia pagal tai, kiek pinigų išsigrynino – jei išsigrynino 2 000 Eur, tai tiek ir išleido. Bet būdavo atvejų, kai sumokėdavo 2 000 Eur už prekes Gariūnuose, bet duodavo į priekį prekių, t. y. tarkim už 8 000 Eur. Po kurio laiko prekių likučiai pradėjo kauptis, jis užsirašydavo tas sumas kiek yra skolingas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Sau atlyginimo nemokėjo, papildomai vykdė individualią veiklą – atlikdavo (duomenys neskelbtini); šios įmonės veikla teikė jam tik vargą, finansinės naudos nedavė. Nėra dokumentų, kuriuos būtų pametęs ar sunaikinęs, jis tiesiog neturi tokių dokumentų, kurie įrodytų jog jis įsigijo prekes. Pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį, sutinka su juo, nėra pradėjęs jo atlyginti, prašo leisti atlygint jį dalimis per 3-4 metus; iš karto neturi galimybės atlyginti pareikšto civilinio ieškinio (4 t., b. l. 160-164).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. nurodė, kad neduos parodymų prieš artimą šeimos narį, tačiau paaiškino, kad VMI buvo teikti prašymai, jog (duomenys neskelbtini) taptų PVM mokėtoja, tačiau VMI vis trūkdavo dokumentų ir įmonės PVM mokėtoja taip ir neįregistravo. Dėl susidariusios nepriemokos taip pat buvo kreiptasi į VMI dėl susitarimo, jog būtų sutarta mokesčių mokėjimą išdėstyti dalimis ar kitu būdu, tačiau VMI savo ruožtu vis darė patikrinimus ir todėl nebuvo pasirašytas joks susitarimas, nes atsakymas taip ir nebuvo gautas (3 t., b. l. 128-129).

2024 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) dokumentai, supakuoti į paketus 2024 m. birželio 13 d., rasti kratos metu (duomenys neskelbtini), pas A. S. 2024 m. birželio 13 d. kratos metu iš (duomenys neskelbtini) buhalterės A. S. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti (duomenys neskelbtini) dokumentai (3 t., b. l. 64-65).

2023 m. spalio 10 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222 Mr) FR1042-4663 nurodyta, kad VMI atliko bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Pateiktame paaiškinime Bendrovės vadovas nurodė, kad pagrindinė veikla – 479100 – Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu, ir pagal įstatus kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovė prekiauja drabužiais (suknelės, kelnės, palaidinės, kojinės, šalikai, skarelės, kardiganai, paltai ir t.t.) ir įvairiais jų priedais, bižuterijos gaminiais el. parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Bendrovė iš pirkėjų už parduodamas prekes mokėjimus gauna į banko sąskaitas. Didžioji dalis prekių įsigyjama Lietuvos arba (duomenys neskelbtini) turgavietėse iš fizinių asmenų, kurios parduodamos per el. parduotuvę dažniausiai Lietuvos fiziniams asmenims.

Operatyviam patikrinimui bankai AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“, UAB „PayseraLT“, AS „Luminor Bank“ pateikė (duomenys neskelbtini) turimose banko sąskaitose įvykusias operacijas 2020 m. – 2023 m. laikotarpyje. Įvertinus Bendrovės įplaukas pagal bankų sąskaitų išrašus ir deklaruotus duomenis, 2020 – 2022 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, Pelno nuostolio ataskaitose, Balansų duomenyse nustatyti neatitikimai. Pagal banko išrašų duomenis į Bendrovės banko sąskaitas gauti pervedimai (Eur) susiję su vykdoma prekybos veikla (įvertinus pirkėjams atliktus mokėjimų grąžinimus) sudarė 2020 m. apie (duomenys neskelbtini) Eur; 2021 m. apie (duomenys neskelbtini) Eur; 2022 m. apie (duomenys neskelbtini) Eur. Tuo tarpu Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaruota pajamų suma 2020 m. (duomenys neskelbtini) Eur, 2021 m. (duomenys neskelbtini) Eur, 2022 m. (duomenys neskelbtini) Eur., Pelno (nuostolio) ataskaitose 2020 m. deklaruota (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, 2021 m. (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, 2022 m. Pelno (nuostolio) ataskaita nepateikta, t. y. Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 73 straipsnio 1 dalimi ir pateiktose deklaracijose/ataskaitose deklaravo neteisingus duomenis.

Operatyvaus patikrinimo metu pateiktose Didžiosios knygos dokumentuose Bendrovė apskaitė materialųjį ilgalaikį turtą, kurį sudarė transporto priemonės. Bendrovė turėjo automobilį BMW X1 xDrive 20d, kuris buvo naudojamas veikloje ir apskaitytas kaip ilgalaikis turtas. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad automobilis naudotinas ne tik veikloje, bet ir asmeniniais tikslais, todėl Bendrovė pasirinkusi taikyti Finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 patvirtinto „Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo“ 5 punktą, už naudojimąsi automobiliu asmeniniais tikslais apskaičiavo pajamas natūra 0,75 % nuo automobilio rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, buvo pateiktas Priskaitymų/išskaitymų žiniaraštis, kuriame apskaičiuotos bendrovės darbuotojų atžvilgiu gautos pajamos natūra nuo kurių apskaičiuotas pajamų mokestis, t. y. Bendrovės darbuotojams 2020 m. – 2023 m. sausio – rugsėjo mėnesiais Mokestiniuose laikotarpiuose paskaičiuota pajamų natūra vertė iš viso (duomenys neskelbtini) Eur, nuo kurių kartu su darbo užmokesčiu bendros sumos išskaičiuota GPM (20%) sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, socialinio draudimo įmokos (19,5%) sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, socialinio draudimo 3 % pensijai įmokos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur atitinkamai patikslinant 2020 m. – 2023 m. GPM313 deklaracijas.

Dėl deklaruotų neteisingų duomenų 2020 – 2021 m. Metinėse pelno mokesčių deklaracijose, nepateiktos 2022 m. Metinės pelno mokesčių deklaracijos, nepateiktų PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų, neteisingai deklaruotų Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313) ir Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (forma GPM312) už 2020 – 2023 m. mokestinius laikotarpius, (duomenys neskelbtini) vadovo (šiuo atveju laikinai einančio vadovo pareigas – V. S.) atžvilgiu bus pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 96-97; 98-103).

Išanalizavus pateiktą UAB „Paysera LT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo (duomenys neskelbtini) Eur, pajamos (duomenys neskelbtini) Eur (gauta iš kitos Bendrovės sąskaitos – UAB „Paysera LT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), išlaidos (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų: (duomenys neskelbtini) Eur išimti gryni pinigai, (duomenys neskelbtini) Eur atsiskaityta su tiekėjais už pirktas prekes, (duomenys neskelbtini) atlikti pervedimai tarp sąskaitų, (duomenys neskelbtini) Eur pervesta atskaitingam asmeniui V. S. į asmeninę sąskaitą, (duomenys neskelbtini) Eur nurašytos kitos bendrosios administracinės sąnaudos. Pinigų likutis 2024 m. vasario 5 d. buvo (-1,00) Eur. Nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. vasario 5 d. banko išlaidos sudarė 1,04 Eur (nurašyti banko komisiniai mokesčiai). Išanalizavus pateiktą UAB „Paysera LT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. pinigų likutis sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Eur, pajamos (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur gauta iš pirkėjų, (duomenys neskelbtini) pervedimai tarp sąskaitų, (duomenys neskelbtini) Eur pervesta atskaitingo asmens V. S. Išanalizavus pateiktą AB „Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. pinigų likutis sąskaitoje (-0.34 Eur), pajamos (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur gauta iš pirkėjų, (duomenys neskelbtini) Eur pervedimai tarp sąskaitų, (duomenys neskelbtini) pervesta atskaitingo asmens V. S. iš asmeninės sąskaitos), išlaidos (duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini) Eur atsiskaityta su tiekėjais už pirktas prekes (tame skaičiuje: 2023 m. birželio 15 d. pirktas pirkinys už 223,91 Eur, 2023 m. rugsėjo 20 d. pirktas pirkinys už 428,08 Eur, 2023 m. liepos 7 d. pirktas pirkinys už 587,99 Eur, (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) 2023 m. liepos 24 d. – (duomenys neskelbtini) Eur,), (duomenys neskelbtini) Eur išimti gryni pinigai, (duomenys neskelbtini) Eur pervedimai tarp sąskaitų, (duomenys neskelbtini) Eur pervesta atskaitingam asmeniui V. S. į asmeninę sąskaitą, (duomenys neskelbtini) Eur nurašytos kitos bendrosios administracinės sąnaudos, (duomenys neskelbtini) Eur nurašyta VMI prie FM. Pinigų likutis 2024 m. vasario 5 d. buvo (-31,99) Eur. Nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. vasario 5 d. banko išlaidos sudarė 0,00 Eur. Išanalizavus pateiktą AB „SEB“ bankas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. pinigų likutis sąskaitoje 0,21 Eur, pajamos 0,00 Eur, išlaidos 0,21 Eur. Pinigų likutis 2024 m. vasario 5 d. buvo 0,00 Eur. Bendrovės buhalterė telefonu informavo, kad Bendrovėje kasa nevedama. Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas (1 t., b. l. 104-108).

2024 m. rugsėjo 23 d. pagal reikalavimą pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 1-200; 3 t., b. l. 1-26; 27-28, 1 t., b. l. 192-199).

Pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus bei registrus, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir jeigu V. S. parodymai apklausos protokole teisingi, tai 2023 m. Bendrovės finansinė (buhalterinė apskaita) buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais norminių aktų reikalavimais (detaliai nurodytais išvadoje).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis palyginus su (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais bei registrais ir jeigu V. S. parodymai apklausos protokole teisingi, tai (duomenys neskelbtini) 2023 m. registravo prekių ((duomenys neskelbtini) Eur) įsigijimo ūkines operacijas buhalterinės apskaitos pirkimo registruose, tačiau šių prekių pirkimo išlaidos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis ar PVM sąskaitomis faktūromis. Buhalterinės apskaitos pirkimų registre įregistruotos ūkinės operacijos (prekių įsigijimas) iš viso už (duomenys neskelbtini) Eur. (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio 1 dalies reikalavimais: „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, nes bendrovės apskaitoje 2023 m. užregistruotos ūkinės operacijos (prekių įsigijimas) iš viso (duomenys neskelbtini) Eur sumai nepagrįstos apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis ar PVM sąskaitomis faktūromis).

Dėl specialisto išvadoje nurodytų Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies; 3 straipsnio 2 dalies; 3 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2023 metais (3 t., b. l. 143-154).

Iš darbo sutarties matyti, kad laikinuoju bendrovės direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) dirba V. S., dribęs direktorės pavaduotoju (4 t., b. l. 5-6).

Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įregistravimo data: (duomenys neskelbtini) įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), ne PVM mokėtoja. Bendrovės direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) dirba V. S., 2024 m. rugpjūčio 28 d. Bendrovės statusas pakeistas į bankrutuojantį, paskirtas nemokumo administratorius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79-82; 160).

Iš 2024 m. gegužės 24 d. VMI atsakymo matyti, kad VMI 2024 m. gegužės 20 d. duomenimis (duomenys neskelbtini) yra pateikusi visas privalomas teikti deklaracijas. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. sumokėjo (buvo išieškota) 916,01 Eur deklaruojamų mokesčių (1 t., b. l. 96-97).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų VMI Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtinas pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) ir pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad neteisingai deklaravo apmokestinamas pajamas ir PVM už 2023 metus (4 t., b. l. 26-32; 34-35).

2024 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta (duomenys neskelbtini). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d. (4 t., b. l. 36-40).

2024 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad pagal bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą patvirtinti pradinių kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Jų tarpe ir VMI su 81 866,80 Eur reikalavimu (4 t., b. l. 41-43).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės (finansinės) apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d., 2 straipsnio 4 punktas). Finansinė apskaita – tai ūkinių operacijų pagrindimo, vertinimo, registravimo sistema, skirta gauti finansinei informacijai, reikalingai finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos), mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms, kuriose pateikiama finansinė informacija (toliau kartu – ataskaitos), parengti ir (arba) informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti (Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarka iki 2022 m. balandžio 30 d. buvo nustatyta Buhalterinės apskaitos įstatyme, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. – Finansinės apskaitos įstatyme.

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės (finansinės) apskaitos pažeidimų valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui padaroma atitinkamo dydžio žala arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę (finansinę) apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, apgaulė buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir fiksuojant buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje melagingą informaciją. Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-49-1073/2021, 2K-101-654/2024).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo V. S. paaiškinimų teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu pateiktų (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentų, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų operatyvių patikrinimų pažymų bei specialisto išvados duomenų) visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu asmeniu už šios įmonės finansinės apskaitos organizavimą, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nepaskyręs buhalterio, pats tvarkydamas (duomenys neskelbtini) finansinę (buhalterinę) apskaitą, tyčia joje neapskaitė dalies išlaidų bei gautų pajamų ir tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą. Byloje esantys įrodymai pagrindžia kaltinamojo kaltę, tyčia pažeidus Finansinės apskaitos įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Byloje įrodyta, kad: 1) (duomenys neskelbtini) apskaitoje 2023 metais užregistruotų ūkinių operacijų (prekių įsigijimas) už (duomenys neskelbtini) Eur sumą buvo nepagrįstas apskaitos dokumentais; 2) kaltinamasis 2023 metais netvarkė grynųjų pinigų apskaitos registrų, apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų (iš šios įmonės banko sąskaitos išgrynintiems pinigams – (duomenys neskelbtini) Eur sumai), nesurašė jų panaudojimo dokumentų bei apskaitos registruose nefiksavo grynųjų pinigų nuėmimo ir jų panaudojimo; 3) kaltinamasis įmonės (duomenys neskelbtini) neįregistravo Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, 2023 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų, be to, pateiktose 2023 m. vasario – gegužės mėnesių deklaracijose neteisingai deklaravo apmokestinamas pajamas ir PVM, todėl nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 9 266 Eur PVM mokesčio; 4) į šios įmonės apskaitą 2023 metais buvo nepagrįstai įtrauktas prekių įsigijimas be apskaitos dokumentų už (duomenys neskelbtini) Eur sumą ir šios prekės nurašytos į sąnaudas, po ko, pateikus pelno mokesčio deklaraciją už 2023 metus, tokiu būdu buvo nedeklaruotas pelnas ir išvengta sumokėti 10 525 Eur pelno mokesčio. Dėl visų šių nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2023 metus.

Iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis, tapęs įmonės direktoriumi, jau turėjo patirties versle, konsultavosi su savo šeimos nariais, turinčiais žinių ir patirties vadovavimo bei finansinės apskaitos srityse; jis žinojo ir suprato, kad visos įmonės ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti fiksuojami bei apskaitomi buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje, be to, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitoje užfiksuoti duomenys turi būti teisingi (tikri). Nepaisant to, pats organizuodamas įmonės veiklą ir žinodamas, kad neturi prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų bei tinkamai nefiksuoja grynųjų pinigų operacijų, tyčia finansinės apskaitos dokumentuose neapskaitė dalies išlaidų bei gautų pajamų. Tai lėmė kilusias pasekmes: buvo padaryta žala valstybės finansiniams interesams (nesumokėta iš viso 19 792 Eur mokesčių) ir iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2023 metus. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju tiesioginės tyčios nustatymą patvirtina ir aplinkybė, jog kaltinamojo paaiškinimai, kad buvo išgryninta tiek piniginių lėšų, kiek jų iš esmės reikėjo atsiskaityti už prekes bei kitoms smulkioms išlaidoms, neatitinka byloje esančių įrodymų. Pagal bylos esančius įrodymus nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nepagrįstai užregistruotas prekių įsigijimas už (duomenys neskelbtini) Eur sumą, o neužfiksuota grynųjų pinigų nuėmimo ir panaudojimo suma sudaro tik (duomenys neskelbtini) Eur; šias ūkines operacijas pagrindžiantys dokumentai nepateikti. Tai yra ženklus skirtumas, patvirtinantis kaltinamojo tyčios kryptingumą apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamos įmonės apskaitą, tame tarpe dirbtinai padidinant įmonės sąnaudas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis teigia įmonėje faktiškai dirbęs neatlygintinai, kas yra neįtikima ir nelogiška, o įmonei iškėlus bankroto bylą, pagrindinis (didžiausias) kreditorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija bei kitos valstybės institucijos.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo V. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltinamas finansų sistemai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2023 metus; VMI padaryta 19 792 Eur turtinė žala). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. S. yra brandaus, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teisiamojo posėdžio metu nurodė planuojantis įsidarbinti (duomenys neskelbtini) srityje, vedęs, turintis du vaikus ir laukia šeimos pagausėjimo; šiuo metu gyvena iš sutuoktinės gaunamų pajamų, taip pat finansiškai padeda ir jo tėvai, t. y. šie duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Kaltinamasis V. S. praeityje neteistas ir netrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau baustas administracine tvarka – pagrinde už administracinius pažeidimus, susijusius su jo, kaip įmonės vadovo, netinkamu pareigų atlikimu (paskirtų baudų nesumokėjęs). Duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymą, bylos medžiagoje nėra. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko bei Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog kaltinamasis turi daug jo atžvilgiu priteistų skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstinai.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas be kita ko, apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (o būtent – tai, kad kaltinamasis yra oficialiai nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis iš kitų šeimos narių pajamų bei jų pagalbos, turi daug jo atžvilgiu priverstinai išieškomų skolų), taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį bei kilusias pasekmes ir jų mąstą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – baudą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir tikslus; jos trukmę numatant artimą vidurkiui – 1 metams 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, kadangi nuolatinė kaltinamojo buvimo vietos kontrolė bei priežiūra šiuo atveju netikslinga.

Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų kaltinamojo V. S. elgesį ir skatintų ateityje laikytis įstatymų bei nenusikalsti. Dėl to kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 10 mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 3-4 punktai).

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino savo kaltę visiškai, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam V. S. skirtina galutinė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam V. S. paskirtini aukščiau nurodyti įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Šioje byloje civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškė 19 792 Eur (kurią sudaro 10 525 Eur pelno mokesčio atlyginimas ir 9 267 Eur PVM atlyginimas) žalos, kuri atsirado dėl kaltinamojo V. S. neteisėtais veiksmais padarytos nusikalstamos veikos. Pateiktas VMI civilinis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, jame detaliai nurodyta, kuo remiantis buvo apskaičiuotas būtent toks žalos dydis, juolab kad jį patvirtina šioje baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMI civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai: iš kaltinamojo V. S. civilio ieškovo VMI naudai priteistina 19 792 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (4 t., b. l. 54-68; CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.245-6.249 straipsniai; CPK 6.263 straipsnis; BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros V. S. bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros V. S. bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Patenkinti civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį ir priteisti iš V. S. civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 19 792 Eur (devyniolika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Išaiškinti V. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.