Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Ričardo Kudrausko prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Gelvora“, UAB „Snoras distressed assets“, V. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nurodyta įstatymo norma detalizuojama bendroji procesinių teisių perėmimą reglamentuojanti norma vykdymo procese – CPK 48 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-367/2008).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 98-782/2009 nustatyta, kad antstolis Ričardas Kudrauskas vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1477-643/2009 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojo UAB „Snoras distressed assets“ (buv. UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“) naudai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tarp UAB „Snoras distressed assets“ ir UAB „Gelvora“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo Nr. 16-50-10, pagal kurią visas reikalavimo teises į skolininko V. L. įsiskolinimą UAB „Snoras distressed assets“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“.

Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, neprieštarauja įstatymams. CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Taigi, tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2009).

Nors antstolis nepateikė teismui įrodymų apie skolininko informavimą dėl reikalavimo perleidimo, tačiau, vadovaujantis paminėta teismų praktika, tai nėra pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Teismui keičiant išieškotoją vykdymo procese nereikalingi duomenys apie skolininko informavimą apie reikalavimo perleidimą, tačiau prieš pradedant vykdomuosius veiksmus skolininkui turi būti įteikiamas reikalavimo perleidimo įrodymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad įvyko materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, todėl vykdomojoje byloje Nr. 98-782/2009 vykdant išieškojimą iš skolininko V. L. pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1477-643/2009 pradinis išieškotojas UAB „Snoras distressed assets“ pakeistinas jo teisių perėmėju UAB „Gelvora“.

Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą patenkinti.

Vykdomojoje byloje Nr. 98-782/2009 skolininko V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1477-643/2009 pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Snoras distressed assets“, juridinio asmens kodas 301270560, jo teisių perėmėju UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834.

Išaiškinti, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.