- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- 1-667-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00254-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- T. O.
- Civilinis ieškovas
- A. A.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) 2001 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2002 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. skirtas – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 43 str. 3 d., jam paskirta galutinė – 1(vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3) 2004 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
4) 2008 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
5) 2008 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. –1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) 2008 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – 3 (trijų) metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė – 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) 2008 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., jam paskirta 3 (trijų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. bei 2008 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė subendrinta - 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8) 2008 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. – 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir jam paskirta galutinė subendrinta – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;
9) 2009 m. vasario 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. rugsėjo 24 d., 2008 m. spalio 30 d., 2008 m. lapkričio 27 d., 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir jam paskutinė galutinė – 5 (penkerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10) 2014 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str., 290 str. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pakeista į 5 paras arešto, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. O. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2014 m. vasario 22 d., apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), užpuolė nukentėjusįjį A. A., spyrė jam į kojas bei pastūmęs pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, po ko pagrobė A. A. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE 416 GB“ - 900 Lt (260,6 Eur) vertės su Tele-2 SIM kortele - 5 Lt (1,45 Eur) vertės, buvusius odiniame dėkle - 80 Lt (23,16 Eur) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „HTC Desirex“ - 500 Lt (144,8 Eur) vertės su Tele- SIM kortele - 5 Lt (1,45 Eur) vertės. Viso pagrobė nukentėjusiajam A. A. priklausančio turto už 1490 Lt (431,46 Eur).
Kaltinamasis T. O. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2014 m. vasario 22 d. įvykio neatsimena. Jis 2014 metais buvo ką tik išėjęs iš pataisos namų. Jis kaltinime nurodytų daiktų iš A. A. nepaėmė ir nežino, kaip tie daiktai atsirado lombarde, prašė iškviesti A. M., kad paaiškintų apie tuos daiktus, atsiradusius lombarde. Jis neatsiminė, kad jie važiavo į pirtį. Jis A. V. nepažįsta. Jam girdėtos tik dvi pavardės - A. M. ir V. P.. Jis kitų pavardžių nėra girdėjęs. Dėl panaudoto fizinio smurto paaiškino, kad tokios situacijos išvis nebuvo. Jis anksčiau nebuvo pastebėjęs, kad jam trūkinėtų atmintis. Jis A. A. nepažinojo ir anksčiau jo nebuvo susitikęs. Jis negalėjo pasakyti, kodėl A. A. sakė, kad jis jį apiplėšė. Nors jis keturis kartus teistas už plėšimą, tačiau tai nereiškia, kad jis ir šį kartą tą padarė. Jis anksčiau lankydavosi lombarduose, pirkdavo iš kitų žmonių nenaujus telefonus, kuriuos nešdavo į lombardus. Jam įdomu, iš kur atsirado „Samsung“ telefonas, gal A. M. suklydo. Jis užsidirbdavo iš telefonų perpardavimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykis įvyko 2014 m. vasario mėnesį, K. gatvėje. To įvykio metu jie visi vartojo alkoholį. Jis pateikė visus parodymus ir paaiškinimus tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu tiksliai visko neatsimena. 2014 m. įvyko apiplėšimas. Tuo metu jis buvo su T. O., A. V., O. ir draugu R. B.. Tą dieną su kaltinamuoju susipažino lauke, netoli R. B. gyvenamosios vietos. Kaltinamasis su draugu juos užkalbino, pasiūlė pratęsti vakarėlį kitoje vietoje. Jis su draugu R. B. sutiko, vartojo alkoholį. Jis su savimi turėjo du mobiliojo ryšio telefonus - „Iphone“ ir „HTC“. Jie nuvažiavo į pirtį. Kai jau ėjo iš pirties, tuomet jį T. O. užpuolė jį iš galo, iš nugaros. Tuo metu, kai iš jo norėjo atimti telefonus, T. O. jį parvertė ant žemės. Jis telefonus laikė džinsų kišenėje. Iš jo buvo paimti abu mobiliojo ryšio telefonai. Mobiliojo ryšio telefonus paėmė kaltinamasis T. O.. Toje vietoje jis kitų žmonių nepastebėjo. Po to, kai kaltinamasis pasišalino, jam vėliau R. B. pasakė, kad ir jam panašiai atsitiko. Jam nebuvo smūgiuota į veidą, jis buvo nuverstas ant žemės. Jam rankos, kojos nelūžo, buvo atliktas parvertimo veiksmas ir tada iš jo buvo atimti telefonai. Jis įsitikinęs, kad būtent kaltinamasis T. O. jį parvertė ant žemės ir atėmė telefonus. Iki to įvykio kaltinamojo nepažinojo. Jis neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo T. O.. Jis byloje pateikė civilinį ieškinį dėl telefonų, kurie buvo iš jo paimti, tai buvo „Iphone“ ir „HTC“. Jis telefonų neatgavo, todėl palaiko civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Liudytojas A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamąjį T. O. pažįsta iš vaikystės. Prisimena, kad pirma apklausa pas tyrėją buvo susijusi su telefonais. Jis tuo metu dirbo lombarde. T. O. su draugu atėjo ir paprašė paskolinti pinigų, o jam paliko telefonus kaip užstatą. Jis tiksliai neatsimena, kiek telefonų jam davė, atrodo, kad paėmė tris telefonus. Jis T. O. paklausė, ar telefonai nevogti, o T. O. atsakė, kad telefonai nėra vogti. Jis neklausė T. O., kam jam pinigai, turbūt norėjo švęsti. T. O. tuo metu buvo su kažkokiu vyru. Jis T. O. pasitikėjo kaip pažįstamu. T. O. jam pirmą kartą atnešė telefonus. Jis laukė, kol T. O. grąžins pinigus, tačiau nesulaukė, todėl telefonus pardavė turguje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 1 d. liudytojas A. M. nurodė, kad dirba UAB „U.“ kasininku - priėmėju. Ši bendrovė turi lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Asmuo, norintis lombarde užstatyti daiktą, pateikia savo asmens dokumentą, sudaroma sutartis, kurioje nurodoma už daiktą išmokėta suma, daikto atsiėmimo terminas ir grąžintina bendrovei suma su palūkanomis. T. O. pažįsta apie 15 metų. 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje, būnant darbo vietoje, į lombardą atėjo T. O., kuris buvo girtas. T. paaiškino, kad jis su savo kompanija vartoja alkoholinius gėrimus ir jiems pritrūkę pinigų, todėl atnešė parduoti telefonus, kurie priklauso kompanijos dalyviams. Gerai pažįsta T., todėl jo atneštus telefonus nupirko ne kaip iš kliento, o kaip iš draugo. Su T. sutarties nesudarė, už 500 ar tai už 600 litų nupirko iš T. O. tris mobilaus ryšio telefonus: „Samsung S2“, „Iphone 4“ ir „HTC“. Visi šie telefonai buvo tamsios spalvos. Šiuos telefonus ketino vėliau perparduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Gavęs pinigus, T. tuoj pat kažkur nuėjo. Sekančią dieną laukė T., manydamas, kad jis išsiblaivęs, apsigalvos ir ateis atsiimti telefonus, bet jis nepasirodė. 2014 m. kovo mėn. 2 d. tuos tris telefonus pardavė R. turguje nepažįstamiems asmenims. Nežinojo, kad T. O. jam pardavė pagrobtus telefonus, kitaip tikrai nebūtų pirkęs. Kadangi su T. niekada neturėjo problemų, juo pasitikėjo(1 t., b.l. 189-190)
Liudytojas R. B. teisme parodė, kad jis pažįsta nukentėjusįjį A. A., kuris yra jo draugas apie 30 metų. Su kaltinamuoju T. O. susipažino prie jo namų. T. O. priėjo vienas ir paprašė parūkyti, taip susibendravo. Jam T. O. pasiūlė nueiti į barą, esantį D. gatvėje. Po to, T. O. paskambino keliems draugams ir pasiūlė nueiti į šalia esančius bendrabučius. Jie nuėjo pas kažkokią merginą. Ten buvo dvi merginos ir jie ten šventė. Paskui T. O. vėl kažkam paskambino ir jie nuvažiavo į V. gatvę, kur gyveno A.. Jie ten taip pat šventė. Tada sugalvojo, kad reikia užkąsti ir išsikvietę taksistą, nuvažiavo į degalinę, kurioje nusipirko pavalgyti ir grįžo atgal pas A.. Tada T. O. pasiūlė nuvažiuoti į pirtį. Jie nuvažiavo į pirtį, esančią K. gatvėje. Pirtyje buvo jis, A., A., T. ir O.. Po to pradėjo švisti, jie bandė iškviesti taksi, bet T. O. nenorėjo važiuoti su taksi. Jie visi ėjo pėsčiomis link K. gatvės. Tada jį apiplėšė A., pavogė telefoną ir akinius. Jis matė, kaip T. O. puolė ant A. A.. Ir jis, ir A. A. buvo užpulti tuo pačiu metu. T. O. staiga prišoko prie A. A. ir jį pagriovė, parsivertė ant žemės. Tuo metu , kai tai vyko, jis dar buvo su akiniais ir viską matė. Tada jį iškart pagriovė A. V. ir jam nugriuvus, nuėmė jo akinius. Po įvykio su A. A., niekaip negalėjo A. prisiskambinti. Matė, kaip T. O. bandė kažką atimti. Kaltinamasis ir A. V. pasiėmė, ką norėjo, ir jie visi trys pradėjo bėgti. Jis bandė juos vytis, kažkiek laiko matė, kaip jie bėgo, bet paskui jie dingo iš jo akiračio. Jis tą rytą su A. A. nebesusitiko.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. vasario 26 d. bei 2014 m. kovo 5 d., liudytojas R. B. parodė, kad 2014 m. vasario mėn. 22 d., apie 00.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko savo draugą A. A.. Lauke geriant alkoholį, netikėtai prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, prisistatęs T. vardu, ir pasiūlė kartu pratęsti vakarėlį. Visi nuėjo iki D. gatvės 21-o namo, kur iš šio namo įėjimo išėjo nepažįstama mergina, prisistačiusi N.. T. pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų ir jie visi nuėjo į barą, esantį prie parduotuvės „IKI“, D. gatvėje. Begeriant alų, T. papasakojo, kad jam 27 metai, anksčiau dirbo Anglijoje. Būnant bare, T. susitarė su N., kad vakarėlį pratęs pas ją namuose. Apie 02.00-02.30 val. pas N. kambaryje toliau gėrė alkoholinius gėrimus, kuriuos jis su A. nupirko išeidami iš baro. Maždaug po pusvalandžio N. pakviesta į kambarį atėjo nepažįstama mergina, kuri prisistatė O. vardu. Maždaug po pusvalandžio kambario šeimininkė N. pasakė, kad jos kaimynai nemėgsta muzikos, kviečia policiją, todėl paprašė T. pritildyti muziką. T. pasiūlė nuvažiuoti kitur ir kažkam paskambinęs pasakė, kad visi važiuos į V. gatvę. Jis, A., T., N. ir O. nuvažiavo T. nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Bute buvo du nepažįstami vyriškiai. Vieno iš jų kalbėjo rusiškai, kitas lietuviškai. Bute gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 04.00 val. T. pasiūlė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių. Grįžę toliau vartojo alkoholinius gėrimus. N. buvo ganėtinai išgėrusi ir taksi automobiliu išvažiavo namo. Bute buvo išsitraukęs savo telefoną „Samsung Galaxy S 2“, vyriškis su tatuiruote prijungė jį prie stiprintuvo ir tokiu būdu jie klausėsi muzikos. Išvažiavus N., T. pasiūlė visiems kartu važiuoti į pirtį. Neužilgo visi, išskyrus rusiškai kalbantį vyriškį, įsėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo į visą parą dirbantį barą „M.“, nusipirkti alkoholio. Bare už viską mokėjo jis. Po to, tuo pačiu taksi automobiliu važiavo po Klaipėdą, ieškodami pirties. Apie 06.00 val. banko „Swedbank“ bankomate, esančiame prie „Iki“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nusiėmė 300 litų. Imant iš bankomato pinigus, su juo kartu buvo ir T.. Tuo pačiu taksi automobiliu nuvažiavo į visą parą dirbančią alkoholinių gėrimų parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę nuėjo jis, A. ir vyriškis su tatuiruote. Parduotuvėje nusipirko alaus, degtinės ir atsigerti. Už viską sumokėjo jis su A.. Tuo pačiu taksi automobiliu toliau važinėjosi po Klaipėdos miestą ieškodami pirties. Po ieškojimų nuvažiavo į pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), kur juos priėmė. Tai buvo apie 7 valanda ryto. Pirtyje prabuvo apie 3 valandas, vartojo alkoholinius gėrimus, kaitinosi, maudėsi. Su naujaisiais pažįstamais nekonfliktavo, bendravo draugiškai, nieko įtartino nepastebėjo. Apie 10.00 val. visi kartu išėjo iš pirties. Jis su A. ėjo priekyje, o T., vyriškis su tatuiruote ir O. ėjo jiems iš paskos nedideliu atstumu. K. gatvėje prie vieno iš namų esančių krūmų pajuto, kad kažkas jam kiša kojas, stumia į priekį ir tokiu būdu bando jį pargriauti. Suklupęs ant dešinės kojos, iš karto atsisuko atgal ir pamatė, kad jį pargriovė vyriškis su tatuiruote. Tada tas pats vyriškis kumščiu sudavė jam į lūpas, rankomis jėga parvertė ant pilvo ir spaudė prie žemės. Mėgino ištrūkti, tačiau pajutęs į kaklą įremtą metalinį, šaltą daiktą išsigando ir nustojo priešintis. Tada vyriškis su tatuiruote iš jo džinsinių kelnių dešinės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“ su jame buvusia Tele2 Pildyk sim kortele. Po apiplėšimo atsistojęs pamatė K. gatve nubėgančius tris žmonių siluetus. Kadangi iš jo buvo pagrobti akiniai, matė tik žmonių siluetus. Juos vydamasis šaukė „vagys“, tikėjosi, kad gal kas nors atkreips dėmesį ir iškvies policiją. Juos vijosi maždaug apie 50 metrų iki tol, kol šie užbėgo už kažkokio namo ir dingo iš akiračio. Į nusikaltimo padarymo vietą negrįžo, A. neieškojo, nuėjo į autobusų stotelę ir grįžo namo. Nepastebėjo, kad T. dalyvautų jį apiplėšiant. Dabar žino, kad tuo pat metu T. apiplėšė jo draugą A. A.. Kas ir kaip apiplėšė draugą A., nematė. Vėliau jam A. papasakojo, kad jį apiplėšė vaikinas, prisistatęs vardu T. (1 t., b.l. 121-123, 124-127).
Liudytojas D. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis jam kažkur matytas, bet nėra jo draugas. Jis pažįsta O. M., kartu su ja augo globos namuose. Jis prisimena tą vakarėlį. 2014 m. buvo du įvykiai, viename iš jų buvo A. V.. Jie turėjo dėti plyteles. Jis turėjo prižiūrėti A. V., kad nevestų sugėrovų į remontuojamą butą. Tas butas buvo jo tetos pažįstamo, kuris tuo metu buvo išvykęs į užsienį. A. V. pasikvietė svečių. Tą vakarą buvo atvykusi O. M., buvo ir daugiau nepažįstamų žmonių. Buvo vartojamas alkoholis, jis taip pat vartojo alkoholį, kad pritaptų prie kompanijos. Vienas žmogus buvo aršus, jo nepažinojo. Tą vakarą buvo išgertuvės, kažkas paminėjo kažkokį žmogų, kurį ruošėsi apiplėšti, tai buvo būtent tas vakarėlis, kai vėliau dalyviai išvažiavo į pirtį. Jiems išvažiavus, jis bute liko vienas. Visi buvo išgėrę, bet nesvirduliavo. Jis neatsimena, ar kompanija vėliau grįžo. Savo 2014 metų apklausos neatsimena.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. kovo 24 d., liudytojas D. A. parodė, kad 2014 m. vasario 22 d. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstama O. M. su nepažįstama mergina ir trimis nepažįstamais vyriškiais. Jie visi buvo neblaivūs. Vienas iš vyriškių buvo vardu T.. Kompanija atsivežė degtinės ir alaus, jis nenorėjo gerti, tačiau T. vis jį ragino. Maždaug po pusvalandžio nepažįstama mergina pasijuto girta ir taksi automobiliu išvažiavo namo. Vienu metu nepažįstamas vyriškis su akinukais kartu su Tomu taksi nuvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Apie 5.00 val. ryto kažkuris iš kompanijos pasiūlė išgertuves pratęsti pirtyje ir visi taksi automobiliu išvažiavo ieškoti pirties. Jis bute liko vienas, nes nenorėjo vartoti alkoholinių gėrimų. Maždaug apie 12.00 val. į butą grįžo A., kuris paprašė kartu su juo važiuoti į lombardą ir išpirkti jo telefoną, kurį savo vardu buvo užstatęs maždaug prieš savaitę ar dvi. Tąkart pas A. rankose matė apie 100 litų. Apie tai, kaip pirtyje leido laiką, A. nepasakojo, tik matė, kad nubrozdinta jo nosis. A. nurodė, kad susižeidė, šokdamas į baseiną. Apie tai, kad apiplėšė kartu su jais bute buvusius vyriškius, A. nepasakojo. Tą dieną pas A. jokių svetimų mobilaus ryšio telefonų nematė (1 t., b.l. 182-184).
Liudytoja O. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad N. D. yra jos draugė. Ji neprisiminė T. O. ir A. A.. N. D. paskambino draugams, jie atvyko pas draugą D. A.. Jie užsimanė važiuoti į pirtį, todėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasėdėjo, paskui vienas draugas apvogė kitą draugą ir susimušė. Visus tuos žmones, su kuriais ji važiavo į pirtį, matė pirmą kartą. Jų viso buvo gal trys ar keturi, ji į pirtį važiavo su vyrais. Pirtyje įvyko vagystė, paskui vyrai išėjo į lauką ir susimušė. Ji nė vieno iš asmenų nepažinojo, tai buvo N. D. draugai. Pirmą kartą, kai ją apklausinėjo, ji sakė tiesą. Ji neprisimena, kas buvo pavogta, ar telefonas, ar pinigai.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja daugelio įvykio aplinkybių neprisiminė, nes nuo įvykio praėjo didelis laikotarpis, pagarsino liudytojos O. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 6 d., liudytoja O. M. parodė, kad 2014 m. vasario mėn. 22 d. apie 02.00 val., jai paskambino pažįstama N. D., kuri ją pakvietė išgerti alaus. Po 15 minučių nuėjo pas N. D. į kambarį, kur buvo dar trys nepažįstami vyriškiai, prisistatę R., A. ir T.. Visiems geriant alų, N. D. pasakė, kad jos kambaryje negalima garsiai klausytis muzikos. Tada T. pasakė surasiąs kitą vietą, kur būtų galima pratęsti vakarėlį. Jie taksi automobiliu nuvažiavo į naktinį barą „M.“, kur R. su A. nupirko alkoholio, o tada nuvažiavo T. nurodytu adresu į V. gatvę. Buto duris atidarė nepažįstamas neblaivus vyriškis, kaip vėliau sužinojo – A.. Bute taip pat buvo ir jos buvęs klasiokas D. A.. Bute visi gėrė alkoholį. Apie 04.15 val. N. D. išvažiavo namo, o apie 04.30 val. T. pasiūlė visiems nuvažiuoti į kokią nors pirtį su baseinu ir pratęsti vakarėlį. Visi sutiko. R. savo mobilaus ryšio telefonu iškvietė taksi automobilį. Visi, išskyrus D. A., išėjo iš buto ir įsėdo į taksi automobilį. Taksi automobilį vairavo jai iš matymo pažįstamas taksistas, vardu R.. Visi nuvažiavo iki bankomato, kažkas iš vaikinų nusiėmė pinigų. Po to visi nuvažiavo į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). R. su A. nuėjo į parduotuvę, o ji, A. ir T. laukė taksi automobilyje. Po to visi nuvažiavo T. nurodytu adresu prie „Š. A.“ esančio nuosavo namo, tačiau į pirtį jų neįleido. Tada nuvažiavo T. nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti apie 05.00-05.30 val. Už pirtį sumokėjo R.. Tą naktį už viską mokėjo R. su A.. Pirtyje visi vartojo alkoholinius gėrimus, maudėsi. Ji apie 09.00 valandą apsirengė ir stovėjo pobūvių salėje. R., A. ir T. buvo dar pačioje pirtyje, o A. tuo metu priėjęs prie pakabintos R. striukės, iš vidinės striukės kišenės ištraukė tamsios spalvos piniginę, ją atidarė ir iš jos pagrobė ten buvusius pinigus. Paklausus A., ką jis čia padarė, šis pakeltu tonu liepė eiti į lauką ir ji išėjo. Tuo metu salėje pasiliko vienas A.. Apie 10.00 valandą visi išėjo iš pirties. Ji ėjo su Tomu priekyje, o iš paskos, apie 4 metrų atstumu, ėjo R., A. ir A.. Prie pat K. gatvės ją ir T. aplenkė A., R. ir A.. Tuomet jie su A. ėjo greta vienas kito, kitiems iš paskos. Staiga nieko nepasakęs, A. priėjo prie R. ir spyrė jam į kojas ir tuo pačiu metu kumščiu trenkė į veidą. Nuo A. suduotų smūgių R. nukrito ant žemės. Tada A. kumščiu dar kartą smogė R. į veidą ir atsisėdęs ant jo, kūnu prispaudė jį prie žemės. R. muistėsi, norėjo ištrūkti, tačiau jam nepavyko. Tuomet nežino iš kur ir kaip, bet A. rankose atsirado pilkos spalvos metalo peilis, kurį A. pridėjo prie R. kaklo ir laikydamas jį taip prispaudęs, iš džinsinių kelnių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Ji prie A. ir R. nesiartino, tik stovėjo atokiau ir viską stebėjo. Tuo metu, kai A. apiplėšinėjo R., pažiūrėjo, kur yra T. su A.. Tada ji pamatė, kaip T. pakelia ranką ir trenkia A., o šis griūna aukštielninkas ant žemės. T. stovėjo nugara į ją. A. nugriuvus ant žemės, T. rankomis spausdamas A. dešinį petį prie žemės, iš jo džinsinių kelnių kišenės pagrobė du mobilaus ryšio telefonus ir įsidėjo juos į striukę. Pribėgę prie jos, T. su A. timptelėjo ją už rankų ir jie visi greitai nubėgo pro Klaipėdos universiteto mašinų stovėjimo aikštelę į autobusų sustojimą, kur įsėdo į pirmą atvažiavusį autobusą. Bėgant girdėjo, kad kažkas šaukia ir liepia jiems sustoti. Neatsigręžė pažiūrėti, nes visą laiką ją už rankų laikė T. su A.. Suprato, kad juos vejasi ir šaukia vienas iš nukentėjusiųjų. Važiuojant autobusu, T. su A. iš pagrobtųjų trijų mobilaus ryšio telefonų išėmė SIM korteles ir įsidėjo į savo kišenes. Pati prie pagrobtųjų telefonų nebuvo prisilietusi, jų neapžiūrinėjo, todėl negali jų apibūdinti ir nurodyti modelių. Neprisimena, ar T., ar A. nurodymu nuvažiavo į V. gatvėje, priešais parduotuvę „IKI“ esantį lombardą, kur per grotuotą langą lombardo darbuotojui perdavė tris mobilaus ryšio telefonus, o lombardo darbuotojas iš karto perdavė pinigus. Yra įsitikinusi, kad, ar tai T., ar tai A. pažįsta lombardo darbuotoją, nes su juo elgėsi drąsiai, kaip su geru pažįstamu. Po to, taksi automobiliu nuvažiavo į parduotuvę, o vėliau nuėjo pas A. ir T. draugus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) name, buto numerio nežino. Ji bute pabuvo apie 20 minučių ir išėjo namo. Nei T., nei A. nedavė jai pinigų, kuriuos gavo už pagrobtuosius telefonus (2 t., b.l. 45-57).
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja N. D. yra mirusi, pagarsino šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja N. D. 2014 m. kovo 18 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. vasario 22 d. apie 00.10 val. į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino T., kuris nurodė, kad susitiko draugus, todėl pakvietė ją išgerti alaus. Prie laiptinės pamatė stovintį T. su dviem vyriškiais – R. ir A.. Visi kartu nuėjo į barą, esantį prie parduotuvės „IKI“, esančios D. gatvėje, kur išgėrė po bokalą alaus. Begeriant T. pasiūlė vakarėlį pratęsti pas ją bendrabutyje. Arnas tame pačiame bare nupirko aštuonis butelius alaus ir nuėjo pas ją į butą, kur T. pasiūlė pakviesti kokią draugę A.. Ji pakvietė O., kuri atėjo maždaug po 15 min. Apie 02:00 - 03:00 val. ji pasakė, kad pas ją nebegalima linksmintis, nes gali bet kada atvažiuoti nuomojamo buto šeimininkas. T. pasakė, kad tada suras kitą vietą, kur bus galima pratęsti vakarėlį ir paskambino jų bendram pažįstamui A.. Artūrui sutikus, jie visi taksi automobiliu nuvažiavo pas jį. Prieš tai T. su A. nuėjo į barą, kur nupirko du butelius degtinės ir sulčių. Pas A. bute dar buvo bendras pažįstamas D., su kuriuo kartu jie remontavo minėtą butą. Visi vartojo alkoholį. Jai apgirtus, A. jai iškvietė taksi. Kadangi neturėjo pinigų, A. jai davė 10 litų, kad susimokėtų už taksi. Vėliau, kai pareigūnai ją iškvietė į apklausą, ji parašė žinutę T., klausdama, ką jie prisidirbo, tačiau jis jai neatrašė. Paskambino už dienos ar dviejų, tačiau jis neatsiliepė. Maždaug kovo 15 d. pas ją į namus atėjo R., A. ir nepažįstamas vyriškis. Visi buvo neblaivūs, prašė O. tel. Nr. Iš R. ir A. sužinojo, kad juos apiplėšė T. su O. (1 t., b.l. 179-180).
Protokole - pareiškime nurodyta, kad 2014 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1 policijos komisariate užregistruotas pareiškėjo A. A. pareiškimas apie tai, kad 2014 m. vasario 22 d., apie 09:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išėjus iš pirties, jį ir jo draugą R. B. užpuolė iš matymo pažįstami du vyriškiai, iš kurių vienas vardu T., ir grasindami fiziniu susidorojimu, atėmė mobilaus ryšio telefonus ir 120 Lt. Jis apiplėšusius vyriškius atpažins. Jam padarytą turtinę žalą sudaro 1500 Lt (1 t., b.l. 73).
2014 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. A. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį - T. O. ir pareiškė, kad su šiuo vyriškiu susipažino 2014 m. vasario mėn. 22 d., apie 00.30 val., prie (duomenys neskelbtini). Jis juos užkalbino paprašydamas cigaretės bei prisistatydamas T.. Su juo ir dar kitais asmenimis tą naktį gėrė alkoholinius gėrimus įvairiose vietose Klaipėdos mieste. Tą pačią dieną apie 10.00 val. einant iš pirties, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, jis pajuto smūgį per kojas ir stūmimą iš nugaros. Nugriuvus ant nugaros, prie jo pasilenkęs T. iš kelnių kišenės pagrobė du mobilaus ryšio telefonus: „Iphone 4“ ir „HTC DesireX“. Jis nuotraukoje esantį vyriškį atpažįsta iš šukuosenos, bendrų veido bruožų ir iš išryškėjusių akių obuolių (1 t., b.l. 95-100).
2014 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas R. B. atpažįsta asmenį Nr. 5 - T. O., su kuriuo kartu su draugu A. A. susipažino 2014 m. vasario 22 d., apie 00:30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Su šiuo vyriškiu karto vartojo alkoholį, išgertuves tęsė pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Išėjus iš pirties, minėtas vyriškis iš draugo A. A. pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Minėtą vyriškį atpažįsta iš šukuosenos, bendrų veido bruožų, iš išryškėjusių akių obuolius (1 t., b.l. 133-138).
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. balandžio 1 d. parodymų atpažinti iš foto nuotraukų protokole nurodyta, kad liudytojas A. M. atpažįsta asmenį Nr. 2 - T. O., iš kurio 2014 m. vasario mėnesį nusipirko tris mobilaus ryšio telefonus (1 t., b.l. 191-193).
2014 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2014 m. vasario 22 d. vaizdo įrašas, gautas iš „Statoil“ Smiltelės degalinės, esančios Taikos prospektas 112 a, Klaipėdoje. Vaizdo įraše matyti kaip 2014 m. vasario 22 d., 04.12 val., prie degalinės sustoja taksi automobilis, iš kurio išlipa T. O. ir R. B.. Abu nueina į degalinės parduotuvę, kur R. B. sumoka už prekes ir 04:16 val. kartu su T. O. išeina iš degalinės parduotuvės ir pajuda taksi automobiliu (1 t., b.l. 149-150).
Iš baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad A. V. įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-786-795/2014 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 22 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 09.00 val., viešoje vietoje - pirtyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nukentėjusiojo R. B. striukės vidinėje kišenėje buvusios piniginės pagrobė 110 EUR, atitinkančius 379.50 Lt ir 100 Lt. Tokiu būdu A. V. pagrobė nukentėjusiojo R. B. 479.50 Lt vertės turtą. Be to, A. V. panaudodamas fizinį smurtą ir peilį pagrobė svetimą turtą - 2014 m. vasario 22 d., apie 10.00 val., K. g. prie namo Nr. 16, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užpuolė nukentėjusįjį R. B., pargriovė jį ant žemės ir kumščiu sudavė į veidą, po to įrėmė R. B. į kaklą peilį ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung galaxy s2“ su Tele2 PILDYK SIM kortele - 500 Lt vertės, kuris buvo juodos spalvos plastikiniame dėkle - 60 Lt vertės (2 t., b.l. 88-92).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Taigi, plėšimo baudžiamosios teisės norma numato tris kaltininko veikimo būdus svetimam turtui pagrobti: fizinio smurto panaudojimą, grasinimą jį tuoj pat panaudoti ir kitokį galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis atėmimą. Visi šie svetimo turto pagrobimo būdai yra lygiaverčiai ir bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui pasiekti sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę.
Plėšimo atveju fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis - smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 180 straipsnio komentare išaiškinta, kad veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, to turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t. y. jį pasisavinti.
Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Kaltinamasis T. O. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę neigė, tvirtino prieš nukentėjusįjį A. A. fizinio smurto nenaudojęs, iš jo jokių daiktų negrobęs bei nežinantis, kaip tie daiktai atsirado lombarde. Teismas tokius kaltinamojo T. O. parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, o jo kaltę panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu bei pagrobus A. A. priklausantį turtą patvirtina byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.
Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš daugiau nei septynerius metus iki bylos teisminio nagrinėjimo, todėl įdėmiai vertino nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis A. A. tiek rašydamas pareiškimą policijai, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes, patvirtindamas, jog su kaltinamuoju T. O. susipažino įvykio dieną, kompanijoje su kitais pirmą kartą sutiktais asmenimis, tarp kurių buvo ir vėliau jo draugą R. B. apiplėšęs A. V., taip pat liudytoja O. M., vartojo alkoholį įvairiose vietose – pas N. D., bare, bute, esančiame V. gatvėje. Kaltinamajam T. O. pasiūlius, jis, jo draugas R. B., kaltinamasis T. O., A. V. bei O. M., nuvyko į K. gatvėje esančią pirtį, kurioje maudėsi, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 10 val. ryto visiems einant iš pirties, nukentėjusysis A. A. pajuto smūgį į kojas, ir buvo kaltinamojo T. O. pastumtas iš už nugaros ir pargriautas ant žemės. Nukentėjusiajam A. A. nugriuvus, kaltinamasis T. O. iš jo džinsinių kelnių kišenės ištraukė du jo mobiliojo ryšio telefonus „Iphone“ ir „HTC“ ir juos pagrobė. Atsistojęs pamatė, kaip kaltinamasis su kitu vyriškiu ir mergina nubėga, o juos vejasi jo draugas R. B.. Viso proceso metu nukentėjusiojo A. A. nurodytos esminės įvykio aplinkybės ir T. O. veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo A. A. parodymais ar jų patikimumu. Nukentėjusiojo parodymai išsamūs ir nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis apibūdino konkrečius kaltinamojo atliktus veiksmus, nurodė tikslią dieną ir laiką, parodymų atpažinti iš foto nuotraukų metu atpažino kaltinamąjį iš šukuosenos, bendrų veido bruožų ir iš išryškėjusių akių obuolių. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį T. O., kurio iki įvykio nepažinojo ir susipažino tik nusikaltimo padarymo dieną. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. nurodė, kad jis plėšimo metu jokių sužalojimų nepatyrė ir fizinio skausmo nejuto, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis T. O. spirdamas nukentėjusiajam A. A. į kojas bei jį pastūmęs ir pargriovęs ant žemės, panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajam nukritus ant žemės, tokiu būdu atėmęs šiam galimybę pasipriešinti, iš pastarojo džinsinių kelnių kišenės pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus.
Nukentėjusiojo A. A. parodymus patvirtino teisme apklausti liudytojai R. B. ir O. M.. Liudytojas R. B. teisme nurodė, kad įvykio dieną jis, A., A., T. ir O. buvo pirtyje. Kai pradėjo švisti, jie bandė iškviesti taksi, bet T. O. nenorėjo važiuoti su taksi, todėl jie ėjo pėsčiomis link K. gatvės. Jį patį apiplėšė A., pavogė iš jo telefoną ir akinius. Taip pat jis matė, kaip T. O. staiga prišoko prie A. A., jį parsivertė ant žemės, matė, kaip kaltinamasis T. O. atėmė A. A. telefonus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. nurodė nematęs, kas ir kaip apiplėšė jo draugą A., tačiau jam A. vėliau papasakojo, jog jį apiplėšė vaikinas, prisistatęs vardu T., kuris jo apiplėšimo metu nedalyvavo. Kita vertus, teismas įvertina tai, kad liudytojas R. B. esmines įvykio aplinkybes dėl kaltinamojo T. O. dalyvavimo įvykyje, po kurio A. A. buvo apiplėštas, nurodė vienodai. Liudytoja O. M. teisme nurodė, kad konkrečių įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu, kaip nurodė, ji sakė tiesą, teigdama, kad matė, kaip T. O. trenkė nukentėjusiajam A. A., o šis nugriuvo aukštielninkas ant žemės. Nukentėjusiajam A. A. nugriuvus ant žemės, kaltinamasis T. O. rankomis spausdamas A. A. dešinį petį prie žemės, iš jo džinsinių kelnių kišenės pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus ir įsidėjo juos į savo striukę. Tada T. ir A. pribėgo prie jos, timptelėjo ją už rankų ir visi greitai nubėgo į autobusų sustojimą, kur įsėdo į pirmą atvažiavusį autobusą. Važiuojant autobusu, T. su A. iš pagrobtųjų trijų mobiliojo ryšio telefonų išėmė SIM korteles ir įsidėjo į savo kišenes. Jie nuvažiavo į V. g., priešais parduotuvę „IKI“ esantį lombardą, kur per grotuotą langą lombardo darbuotojui perdavė tris mobilaus ryšio telefonus, o lombardo darbuotojas iš karto perdavė pinigus. Liudytojai R. B. ir O. M. iš esmės nuosekliais parodymais patvirtino nukentėjusiojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodytas jo apiplėšimo aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kurie iš esmės sutampa su nukentėjusiojo A. A. parodymais. Byloje nenustatyta, kad minėti asmenys turėtų kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį.
Liudytojas D. A. teisme patvirtino, jog 2014 metais V. g. esančiame bute vykusiose išgertuvėse dalyvavo O. M., buvo ir daugiau nepažįstamų žmonių. Buvo vartojamas alkoholis, kažkas minėjo kažkokį žmogų, kurį ruošėsi apiplėšti, vėliau dalyviai išvažiavo į pirtį, o jis bute liko vienas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. nurodęs, kad vienas iš išgertuvėse dalyvavusių vyriškių buvo vardu T..
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. D. nurodė, kad jos bute 2014 m. vasario 22 d. vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo T., R., A. ir O.. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad vėliau prie kitame bute pratęstų išgertuvių prisijungė iš įkalinimo įstaigos neseniai išėjęs A., taip pat buvo bendras pažįstamas D.. Kadangi ji apgirtusi, taksi automobiliu grįžo namo. Apie kovo 15 d. pas ją į namus buvo atėję neblaivūs R., A. ir dar vienas nepažįstamas vyras, kurie prašė O. telefono. Iš R. ir A. sužinojusi, kad juos apiplėšė T. su O.. Liudytojas A. M. teisme patvirtino, jog 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje, į lombardą, kuriame dirbo, atėjęs girtas T. O. paprašė paskolinti pinigų ir jam paliko tris telefonus kaip užstatą. T. O. paaiškino, kad jis su savo kompanija vartojo alkoholinius gėrimus ir jiems pritrūko pinigų, todėl atnešė parduoti telefonus, kurie priklauso kompanijos dalyviams. Jis paėmė iš T. O. atneštus telefonus – „Samsung S2, „Iphone 4“ ir „HTC“. Kadangi T. O. jam pinigų negrąžino, vėliau telefonus pardavė turguje. Iš objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog iš degalinės „Statoil“ gautame vaizdo įraše užfiksuota, kad 2014-02-22, 4.12 val. iš prie degalinės sustojusio taksi automobilio išlipa T. O. su R. B., užeina į degalinės parduotuvę ir sumokėję už prekes išeina bei įsėdę į taksi automobilį, išvažiuoja (1 t., b.l. 149-150).
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl A. A. ir R. B. pareiškimų dėl 2014 m. vasario 22 d. iš jų įvykdytų plėšimų, kurių metu pagrobti jų telefonai, tačiau įtariamajam T. O. pasislėpus nuo tyrimo, jo atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą (1 t., b.l. 2-6). Įsiteisėjusiu 2014 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už 2014 m. vasario 22 d., nuo 7 val. iki 9 val. (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje įvykdytą vagystę bei tą pačią dieną apie 10 val. įvykdytą plėšimą iš R. B. buvo nuteistas A. V., kuris apklausiamas teisme nurodė, jog įvykio dieną su R. B. ir kitais asmenimis vartojo alkoholį, po to nuvažiavo į pirtį, o apie 10 val. jiems einant iš pirties, A. V. apiplėšęs R. B. (2 t., b.l. 88-92).
Nukentėjusysis A. A. bei liudytojas R. B. nurodė, jog iki įvykio kaltinamojo T. O. nepažinojo. Tiek nukentėjusysis A. A., tiek liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu iš jiems parodytų penkių panašių veido bruožų vyriškių nuotraukų atpažino T. O., kaip A. A. apiplėšusį asmenį, nurodydami, kad T. O. atpažįsta iš šukuosenos, bendrų veido bruožų ir iš išryškėjusių akių obuolių (1 t., b.l. 95-100, b.l. 133-138).
Taigi, visi aptarti įrodymai sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą, kuri neleidžia abejoti nukentėjusiojo A. A. parodymais, jog jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo apiplėštas kaltinamojo T. O..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis T. O. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2014 m. vasario 22 d., apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), užpuolė nukentėjusįjį A. A., spyrė jam į kojas bei pastūmęs pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, po ko pagrobė A. A. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 416GB“ - 900 Lt (260,6 Eur) vertės su Tele-2 SIM kortele - 5 Lt (1,45 Eur) vertės, buvusius odiniame dėkle - 80 Lt (23,16 Eur) vertės, mobilaus ryšio telefoną „HTC Desirex“ - 500 Lt (144,8 Eur) vertės su Tele-2 SIM kortele - 5 Lt (1,45 Eur) vertės. Viso pagrobė nukentėjusiajam A. A. priklausančio turto už 1490 Lt (431,46 Eur). T. O. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. T. O. grobdamas svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė, kad tokiais savo veiksmais daro jam turtinę žalą ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi T. O. turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo T. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Valstybės kaltintoja prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, jog jis nusikalstamą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis T. O. tiriamą tyčinę nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už kitą tyčinį nusikaltimą. Tačiau šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas nenumatė asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kuri numatyta šiuo metu galiojančio BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaltinamojo T. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kita vertus, teismas į šiuos duomenis atsižvelgia individualizuodamas kaltinamajam skirtiną bausmę.
Skirdamas bausmę, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis T. O. padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. O. anksčiau teistas net dešimt kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus teistumui. Teismas įvertina ir tai, kad nuo šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik aštuoneri metai. Padaręs šioje byloje tiriamą nusikaltimą, kaltinamasis T. O. išvyko į (duomenys neskelbtini), ten padarė naują nusikalstamą veiką asmens seksualinio apsisprendimo laisvei, už kurią buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja, žalos nukentėjusiajam neatlygino ir pagrobtų daiktų negrąžino. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis T. O. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, kaip matyti, teigiamų išvadų nedaro ir elgiasi nusikalstamai.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį T. O. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė pagrindo taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kaltinamasis T. O. šioje baudžiamoje byloje tiriamą tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, anksčiau Lietuvoje teistas net 10 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms, taip pat teistas užsienyje, teismas įvertina tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas T. O. kardomojo kalinimo laikas (sulaikymo (duomenys neskelbtini) bei kardomojo kalinimo Lietuvoje laikas) nuo 2019 m. birželio 16 d. iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 66 str. 1 d., 2 d.) (3 t., b.l. 14, 38-40, 112).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – taikytina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi neišnyko šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomoji priemonė – suėmimas – naikintina.
Nukentėjusysis A. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo T. O. priteisti 431,50 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 92). Tačiau ieškinyje padaryta aritmetinė klaida ir bendra nukentėjusiojo nurodomų pagrobtų daiktų vertė yra 431,46 Eur. Nors kaltinamasis T. O. su pareikštu ieškiniu nesutiko, tačiau ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino, kad kaltinamasis T. O. pagrobė du nukentėjusiam A. A. priklausančius daiktus – mobiliojo ryšio telefonus (Iphone ir HTC) su juose buvusiomis SIM kortelėmis, kurių bendra vertė yra 431,46 Eur. Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina ieškinio pagrįstumą, todėl šis tenkinamas nukentėjusiajam priteisiant iš kaltinamojo T. O. pagrobto turto vertę – 431,46 Eur.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl T. O. ekstradicijos išlaidų“ nurodyta, kad bendra išlaidų, susijusių su T. O. ekstradicija, suma – 1639,80 Eur (3 t., b.l. 72-101). Institucija prašo išspręsti klausimą dėl minėtų išlaidų atlyginimo BPK nustatyta tvarka. Prie prašymo pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys duomenys. Kadangi Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1639,80 EUR išlaidas, susijusių su kaltinamojo T. O. ekstradicija, teismas daro išvadą, jog prašymas išspręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą yra pagrįstas. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 104 straipsniu, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo T. O..
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. spalio 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, o 2021 m. lapkričio 8 d. gauta patikslinta pažyma. Patikslintoje pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo T. O. interesus atstovauti bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirta advokatė Diana Vaitkevičienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 476,21 Eur. Pateiktame pranešime detalizuotos patirtos išlaidos.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam T. O. gynėjas šioje byloje paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis suimtas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš kaltinamojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta kaltinamojo turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam T. O. gynėja buvo paskirta vadovaujantis imperatyvia BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta nuostata, be to, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, lėšų neturi, iki sulaikymo šioje byloje ilgą laikotarpį atliko bausmę užsienio valstybės pataisos įstaigoje), įvertina finansinius įsipareigojimus nukentėjusiajam bei valstybei dėl ekstradicijos išlaidų išieškojimo, taip pat ir tai, kad kaltinamasis proceso metu norėjo gintis pats, ir daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje byloje neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už T. O. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui – 2 (du) vienetai skaitmeninių laikmenų su vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. O. kardomojo kalinimo (sulaikymo (duomenys neskelbtini) bei sulaikymo ir suėmimo laiką Lietuvoje) nuo 2019 m. birželio 16 d. iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam T. O. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti nukentėjusiajam A. A. iš kaltinamojo T. O. 431,46 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą, 46 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. O. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1639,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis eurus, 80 ct) ekstradicijos išlaidoms atlyginti.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 476,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. O..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2 (du) vienetus skaitmeninių laikmenų, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.