Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-348/2015;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00228-2014-7;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę apylinkės teismas sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 (trims) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu;neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (1300 Lt arba 376,51 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką nutarė įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-23 05.05 val. iki 2014-02-24 13.50 val. (2 paras).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, apylinkės teismas nutarė panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 23 d. apie 05.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, baro patalpose, (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t. y. plūsdamas A. J. necenzūriniais žodžiais bei tyčia suduodamas A. J. kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į veido sritį, pargriovė A. J. bei ne mažiau kaip šešis kartus spyrė kojomis į juosmens bei nugaros sritį, tokiais veiksmais padarydamas A. J. poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje ir kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė Inesa Gulbinienė prašė skundą tenkinti, prokurorė taip pat prašė paskirtą bausmę švelninti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. M. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas R. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bausmės skyrimo motyvus ir pagrįstai padarė išvadą, kad paskirta bausmė atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek ir apelianto asmenybę, visus motyvus išdėstydamas nutartyje. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes, ir įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo, anksčiau teistas eilę kartų, tame tarpe už labai sunkų, apysunkį ir kitus tyčinius nusikaltimus. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo didesnį R. M. asmens ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, todėl švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir teisingai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kaltinamasis yra dirbantis, augina mažametį vaiką, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teigia pradėjęs vertinti gyvenimą ir nori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam, skirtinos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl jam nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėjo (BK 75 str. 1 d.) paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą išsamiai motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat motyvavo, kodėl skiriamas bausmės vykdymo atidėjimas. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis nebandė išvengti atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiojo, buvo įvertinta apylinkės teismo, kuris aplinkybę, jog nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, pripažino atsakomybę lengvinančia. Aplinkybės, jog R. M. paskutinį kartą buvo teistas 2007 m. už smulkų nusižengimą, turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, oficialiai dirba – taip pat buvo įvertintos apylinkės teismo, taikant R. M. bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina ir tai, kad visos apeliaciniame skunde minimos aplinkybės nesulaikė nuteistojo R. M. nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir apelianto argumentus, neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė šio įstatymo nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.