Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Jonui Amšiejui, nukentėjusios B. L. teisių perėmėjai B. Ž., jos atstovui advokatui Antanui Skomantui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu esantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime), teistas 2011 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., – laisvės atėmimu 3 metams. 2014 m. kovo 21 d. paleistas į laisvę atlikus bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 18 val. 00 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą prieš B. L., t.y. rankomis pagriebęs jai už kaklo pargriovė nukentėjusiąją ant lovos, kojų keliais prispaudė B. L. krūtinės-pilvo sritį bei smaugė ją, nukentėjusiajai ėmus šaukti, pagalve užspaudė jai veidą ir taip atėmęs galimybę priešintis, siekė atlikti lytinį aktą su nukentėjusiąja prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pakėlęs B. L. dėvimą sijoną pamatė, kad jai iš makšties kraujuoja, kuo pasikėsino išžaginti B. L. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasodino B. L. ant lovos, o pats stovėdamas prieš ją, laikydamas rankose apnuogintą savo varpą, pareikalavo tenkinti jį oraliniu būdu. Nukentėjusiajai atsisakius, sudavė ne mažiau kaip 12 smūgių rankomis jai į veidą bei pakartotinai pareikalavo tenkinti jį oraliniu būdu, tačiau B. L. atsisakius, rankomis suspaudė nukentėjusiajai kaklą, pargriovė ją ant lovos, kojų keliais pilvo-krūtinės srityje ją spaudė prie lovos, smaugė, uždėjęs pagalvę ant veido dusino, ir taip atėmęs galimybę B. L. priešintis bei smurtinių veiksmų visuma padaręs B. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje dešiniame skruoste, nosies dešinėje pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, smakro kairėje pusėje, pasmakrės kairėje pusėje, kairiame skruoste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės dešinėje pusėje, krūtinės kairėje pusėje ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kairės pažandės srityje, pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su B. L. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji prarado sąmonę, tuo pasikėsino atlikti seksualinio prievartavimo veiksmus. Netrukus po to, išeidamas iš B. L. gyvenamojo namo, iš ten atvirai pagrobė svetimą, B. L. priklausantį turtą – televizorių „TCL“, 150 EUR vertės, padarydamas nukentėjusiajai 150 EUR turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. 150 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksliai dienos neprisimena, kartu su Tomu (pavardės neprisimena) ardė ūkinį pastatą šalia B. L. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Kelis kartus matė B. L., kai ji išeidavo į kiemą ir jie su ja pasisveikindavo. 2015 m. rugpjūčio 19 d. apie 9 val. ryto jam pradėjo išsikrauti mobiliojo ryšio telefonas, todėl nuėjo pas draugą Š. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasiskolinti telefono pakrovėją. Grįžo prie B. L. gyvenamojo namo, ją rado kieme. Jos paklausė, ar gali pasikrauti savo telefoną. Kartu su ja įėjo į jos namo vidų, virtuvėje paliko krautis savo telefoną ir grįžo dirbti prie ardomo pastato. Vėliau atėjo Š. D., kuris atsinešė vieną plastikinį butelį 1 litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo „Biržiečių“ alaus, kartu išgėrė. Jis Š. D. pasakė, kad atiduos jo telefono pakrovėją, todėl nuėjo prie B. L. gyvenamojo namo ir patraukė už durų rankenos. Durys buvo užkabintos, todėl jis pasibeldė į jos namo langą. B. L. atidarė savo namo duris, jai pasakė, kad atėjo pasiimti savo telefono. Pasiėmęs savo telefoną ir pakrovėją, išėjo į kiemą. Š. D. atidavė jo pakrovėją. Jis su Tomu dar kurį laiką dirbo, o apie 14 – 15 val., tiksliai laiko neprisimena, atvyko R. D., juos parvežė į Druskininkus ir išleido Ateities gatvėje prie 20 namo. Su Tomu jis nuėjo prie Nemuno upės, nes norėjo išgerti turėtą po vieną butelį 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo „Tradicinio Tauras“, alaus. Kai išgėrė, alų Tomas nuėjo į savo namus, o jis nuėjo į Ateities gatvėje esantį prekybos kioską, kur nusipirko 3 butelius 1 litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo „Biržiečių“ alaus ir vieną pakelį cigarečių ir apie 16 ar 17 val. pėsčiomis nuėjo į Neravų kaimą, pas draugą Š. D.. Ten buvo jo draugė Inga, Š. D. ir dar vienas nepažįstamas vyriškis. Jie visi kieme gėrė jo atsineštą ir Š. D. turėtą alų. Taip pat jie išgėrė vieną butelį degtinės ir nuo išgerto alkoholio kiekio jis buvo stipriai girtas ir apsvaigęs. Š. D. draugė Inga gulėjo netoli jų ant pledo ir jis jai kelis kartus pasiūlė išgerti alaus, prieidamas arčiau jos. Tai nepatiko Š. D., kuris būdamas girtas ant jo supyko ir jie susistumdė, jis suplėšė jo tuo metu vilkėtus marškinėlius peties srityje. Po to, jie dar išgėrė alaus ir jis išėjo, nenorėdamas aštrinti situacijos. Einant nuo Š. D. namų, esančių (duomenys neskelbtini), jį pradėjo troškinti, todėl jis eidamas pro (duomenys neskelbtini) namą, sugalvojo užeiti pas ten gyvenančią B. L. ir paprašyti atsigerti vandens. Tuo metu galėjo būti apie 18 val. Durys buvo užkabintos ar tai užrakintos, todėl jis pasibeldė į namo langą. B. L. pasižiūrėjo pro langą ir paklausė, ko jam reikia. B. L. iš vidaus atidarė savo namo duris ir jis pasakė, kad nori atsigerti vandens. Kiek prisimena, B. L. pradėjo jam priekaištauti, burbėti, jog jis toks jaunas ir girtas. Kadangi jis buvo stipriai girtas, todėl jos priekaištavimai jį sunervino, todėl jai būnant tarpduryje, tarp verandos ir virtuvės, jis sudavė jai vieną smūgį kairės rankos delnu į veido dešinę pusę. Jo suduotas smūgis nebuvo stiprus, tačiau ji nuo jo smūgio susvyravo. Ji apsisukusi ir kažką burbėdama nuėjo į kambarį. Kadangi jos burbėjimas ir priekaištai jo atžvilgiu jį nervino, todėl ir jis nuėjo paskui ją į kambarį ir jai kažką kalbant, jis sudavė jai dešinės rankos delnu per kairę veido pusę. Būdamas ant jos piktas, rankomis pagriebė jai už kaklo ir pargriovė ją skersai lovos aukštielninką, jos kojos buvo ant lovos krašto panašioje kaip sėdimoj padėtį. B. L. buvo apsirengusi ilgu sijonu ir palaidine, tačiau kaip tiksliai neprisimena. B. L. nugriuvus ant lovos, kadangi buvo supykęs ir susinervinęs, sudavė apie 12 smūgių abiejų rankų delnais į veidą. Kojų keliais prispaudė B. L. krūtinės - pilvo srityje. Kadangi B. L. muistėsi ir šaukė, jis paėmė ant lovos buvusią pagalvę ir ją uždėjo jai ant burnos. Pagalve užspaudė jai veidą, kad ji ant jo neburbėtų. Jis rankomis ją spaudė iš viršaus, bet atsisuko atgal ir pamatė prie jos kojų ant žemės, prie lovos kraują. Išsigando ir nuo jos pasitraukė, ją paliko gulėti ant lovos. Jis uždėdamas jai ant veido pagalvę nesiekė jai tokiu būdu atimti galimybės priešintis ir nesiekė su ja atlikti lytinio akto prieš jos valią. Jis nesikėsino jos išžaginti, todėl jos sijono nekėlė, o kraują pamatė tik ant žemės prie jos lovos. Po to, jis B. L. ant lovos nesodino ir stovėdamas prie jos, nelaikė savo rankose apnuogintos savo varpos ir nereikalavo, kad ji jį patenkintų oraliniu būdu. Jis tokių veiksmų nedarė. Dėdamas jai pagalvę, jis norėjo ją nutildyti, kad ji jam nepriekaištautų. Jis B. L. paliko gulinčią ant lovos, o jai ant veido paliko uždėtą pagalvę. Jis norėjo išeiti iš jos namų, todėl ėjo per kambarį ir kampe ant spintelės pamatė stovintį plazminį televizorių „TCL“. Pamačius televizorių, jam kilo mintis jį pavogti. Jis įjungė televizorių, norėdamas pasižiūrėti ar jis veikiantis ir kadangi televizorius veikė, jis jį atjungė iš elektros tinklo ir nuo antenos, jį pasiėmė į rankas, ir taip laikydamas priekyje, pro kambario langą pamatė, kad B. L. stovi prie savo kaimynės tvoros. Tai pamatęs, jis galvojo iš jos namų išeiti pro kitą namo pusę, kad ji jo nematytų, todėl rankose laikydamas televizorių išėjo iš B. L. namo į kiemą. Jį pamatė šalimais (duomenys neskelbtini) namo esančios veterinarijos klinikos gydytoja, kuri paklausė, kur jis eina, ką neša. Jis jai sakė, kad eina namo. Ji liepė atiduoti televizorių, kad kviečia policiją. Jis priėjo prie gydytojos ir jai į rankas atidavė iš B. L. namų pavogtą televizorių ir nuėjo link Druskininkų, užėjo pas draugą, kur nutarė išsimiegoti ir tik tada grįžti į namus. Kitos dienos ryte, tai yra, 2015 m. rugpjūčio 20 d., apie 9 val., jį sulaikė policijos pareigūnai. Taip pat pripažįsta, kad jis pamatęs kambaryje stovintį televizorių „TCL“ ir patikrinęs, ar jis veikiantis, nutarė jį pavogti ir jį pavogė išsinešdamas iš B. L. namų. Jis suduodamas B. L. galimai 12 smūgių, galėjo jai sukelti fizinį skausmą ir padaryti jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis pripažįsta, kad jis suduodamas jai smūgius rankų delnais, galėjo B. L. padaryti nurodytus sužalojimus, kad galėjo jai padaryti kraujosruvas odoje ir poodyje dešiniame skruoste, nosies dešinėje pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, smakro kairėje pusėje, pasmakrės kairėje pusėje, kairiame skruoste ir odos nubrozdinimus kairės pažandės srityje. Taip pat pripažįsta, kad kai jis kojų keliais buvo užlipęs ant B. L. pilvo – krūtinės srityje, ir ją taip spaudė prie lovos, jis galėjo jai padaryti kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės dešinėje pusėje, krūtinės kairėje pusėje ir dešiniame žaste. Jis pripažįsta, kad B. L. sudavė smūgius ir galėjo ją sužaloti, tačiau jos išžaginti ir seksualiai prievartauti nesikėsino. Pripažįsta pavogęs televizorių. Jeigu jį girtą kas nors sunervina, jis tampa piktas ir agresyvus. Kad sumušė nukentėjusiąją B. L. ir pagrobė iš jos namų televizorių pripažįsta ir dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. S. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 45-49).

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta surinktais ir ištirtais byloje įrodymais:

Nukentėjusioji B. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėja parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 19d., apie 18 val., jai vienai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pas ją į namus atėjo A. S., kurį ji atpažino pagal nuotraukas, ir kurį ji matė apie 2 savaites laiko dirbantį prie jos namų ir jį pažinojo iš matymo, tik jo vardo ir pavardės nežinojo. A. S. pasibeldė į jos namo duris ar langą, tiksliai neprisimena. Jo paklausė, ko jam reikia. Jis sakė, kad jam reikia pažiūrėti mobiliojo ryšio telefono, o ar jis norėjo paskambinti, ji jau neprisimena. Ji nieko blogo neįtardama ir žinodama, kad tai vyriškis, kuris 2 savaites laiko dirbo prie jos namų, iš vidaus atkabino namo duris ir jį įleido į namo vidų. Ji jam pasakė, kad jos telefonas yra jos miegamajame kambaryje ant veidrodžio, ji parodė šį kambarį. A. S. pirmas nuėjo į jos nurodytą kambarį, o ji nuėjo paskui jį. Ji matė, kad A. S. buvo paėmęs į rankas jos mobiliojo ryšio telefoną ir jį žiūrėjo. Ji tuo metu stovėjo prie jo iki 1 metro atstumu ir žiūrėjo, ką jis darys. Ji stovėjo prie lovos, kurioje ji miega. A. S. pažiūrėjęs jos telefoną, nieko nesakęs jį padėjo atgal ant veidrodžio ir abiem rankom pagriebė jai už kaklo iš priekio ir stipriai suspaudė. Jis taip ją laikydamas už kaklo, ją pargriovė skersai jos lovos ir ją prispaudė prie lovos savo kūnu ant jos užlipdamas ir keliais atsiklaupdamas jai ant krūtinės ir pilvo. Ji rankomis bandė atlupti jo rankas nuo kaklo, šaukėsi pagalbos ir muistėsi, norėdama ištrūkti. Jis ją rankomis smaugė, o ji rėkė ir spiegė, todėl A. S. paėmė nuo lovos vieną iš pagalvių ir ją uždėjo ant veido ir viena savo ranka laikydamas jai suspaudęs kaklą iš priekio, kita savo ranka uždėjo pagalvę ant veido ir ją spaudė, taip ją dusindamas. Kai A. S. savo kojų keliais buvo ją prispaudęs prie lovos atsiklaupęs jai ant pilvo, ji pajuto, kad jai tarp kojų yra šlapia. Kai ji nurimo, vienu metu A. S. nuo jos nulipo, o ji liko gulėti ant lovos. A. S. stovėdamas prie lovos, o jai gulint skersai lovos, pakėlė jos sijoną ir pažiūrėjo jai tarp kojų. Jis turėjo matyti, kad jos kelnaitės po sijonu yra kruvinos. Tuo metu jis savo lytinio organo nebuvo išsiėmęs, bet ji suprato, kad jis nori ją išžaginti ir dėl to labai išsigando. Ji jo paklausė, ką jis nori daryti senai bobai, bet jis jai nieko neatsakė. A. S. ją pasodino ant lovos. Ji pati matė, kad kraujuoja ir suprato, kad dėl A. S. spaudimo keliais į pilvą ir dėl jos patirto išgąsčio, jai iš makšties pradėjo bėgti kraujas. A. S. tuo metu stovėdamas prieš ją prie lovos, iš savo sportinių kelnių išsitraukė lytinį organą ir jį laikydamas savo rankose jai prie burnos, liepė jį „žysti“. Ji atsisakė „žysti“ jam sakydama, kad gyvenime to nedarė ir nedarys. Tada jis stovėdamas priešais ją, iš karto sudavė jai sėdinčiai ant lovos savo abiejų rankų delnais smūgius per dešinę ir kairę veido puses. Jis jai galėjo suduoti po 4 smūgius savo abiem rankom į abi veido puses. Jo smūgiai buvo stiprūs ir jai skaudėjo. Po suduotų smūgių, jis vėl išsitraukė savo lytinį organą ir vėl jai sėdinčiai ant lovos, jį prikišo prie burnos ir liepė vėl „žyst“, tačiau ji vėl atsisakė tai daryti, todėl jis savo lytinį organą įsidėjęs į kelnes, vėl pagriebė rankomis jai už kaklo iš priekio ir vėl ją smaugdamas, pargriovė ją skersai lovos. Jis vėl ją spaudė prie lovos ant jos atsiklaupęs savo keliais krūtinės srityje ir vėl ją dusino jai ant veido uždėjęs pagalvę. Kadangi jai trūko oro, ji galimai prarado sąmonę. Kiek tiksliai laiko ji buvo praradusi sąmonę, ji nežino ir ką tuo metu veikė A. S., ji nežino. Kai ji atgavo sąmonę, ji gulėjo skersai lovos, jos drabužiai buvo tvarkingi, tik kruvini, nes jai iš makšties bėgo kraujas, o A. S. stovėjo prie jos kambaryje buvusio televizoriaus. Ji atsikėlė ir išėjo iš savo namų, o A. S. paliko savo namuose stovintį prie televizoriaus. Ji atėjo pas kaimynę Jurgitą ir jai pasakė, kas nutiko. Pamatė, kad A. S. iš jos namų išsinešė jai priklausantį televizorių, kurį iš jo paėmė Jurgita. Kiek tiksliai kainuoja televizorius, ji nežino, nes ji šį televizorių buvo padovanojusi B. Ž.. Ji buvo sumušta, patyrė skausmą ir didelę baimę, didelį išgąstį. Po šio įvykio ji sunkiai ir mažai vaikščiojo, todėl negalėjo vykti į savo gyvenamąją vietą, kur viskas nutiko. Po šio įvykio ji viena negalėjo gyventi ir savimi pasirūpinti, todėl ji buvo apgyvendinta ir gyveno Druskininkų medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Ji suprato, kad A. S. atėjo pas ją norėdamas ją išžaginti, bet kadangi ji kraujavo iš makšties, jis jos nežagino, bet liepė jai „čiulpti“, o kai ji atsisakė tai daryti, jis ją mušė (1 t., b. l. 30-32).

Nukentėjusioji B. L. 2015 m. vasario 24 d. mirė (2 t., b. l. 136).

Nukentėjusios atstovė ir teisių perėmėja B. Ž. parodė, kad B. L. jos teta, kuri gyveno viena (duomenys neskelbtini). Kadangi B. L. nuo 1992 metų gyveno viena ir ji savo vaikų niekada neturėjo, todėl ji kaip jos artimiausia giminaitė, ją prižiūrėjo ir rūpinosi. Maždaug prieš 3 metus, B. L. jai padovanojo savo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). B. L. šiame name gyveno iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. B. L. sirgo cukriniu diabetu, yra turėjusi insultą ir maždaug 7 metus sirgo gimdos vėžiu ir dėl to kartas nuo karto jai kraujuoja iš gimdos. 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 19 val., jai būnant namuose, paskambino greitosios medicinos pagalbos seselė, kuri pranešė, kad B. L. buvo užpulta ir liepė jai greičiau pas ją atvažiuoti. Apie tai ji pranešė savo vaikams ir jie iš karto išvyko pas B. L. į namus. Iš B. L. pasakojimo sužinojo, kad pas ją į namus dienos metu buvo atėjęs vyriškis, kuris prašė leisti pasikrauti savo mobiliojo ryšio telefoną ir ji jam leido, o vakare jis atėjo pas ją pasiimti savo telefono. B. L. jį įsileido į namus ir jis pasiėmęs savo telefoną, ją pargriovė ant lovos. Jis norėjo ją išprievartauti. Sakė, kad jis savo rankom smaugė ją už kaklo, o ji priešinosi, norėjo jį apdraskyti. Ji sakė, kad vyriškis buvo ant jos atsiklaupęs su keliais ir jai uždėjo ant burnos pagalvę, ją pagalve dusino. Sakė, kad vyriškis buvo išsiėmęs savo lytinį organą ir liepė jai „žysti“, bet kadangi ji atsisakė „žysti“, vyriškis ją mušė ir vėl dusino pagalve. B. L. prarado sąmonę, o kai atgavo sąmonę, vyriškis buvo kambaryje prie televizoriaus. Ji išėjo į kiemą pas savo kaimynę, o tada vyriškis iš jos namų išsinešė jos televizorių. Kaimynė televizorių iš jo atėmė. Kai B. L. atvežė pas ją į namus, jos veidas buvo sumuštas ir ant kaklo matėsi žymės nuo smaugimo. B. L. sijonas buvo kruvinas. Ji ją perrengė ir jos kruviną sijoną iš karto išskalbė. B. L. buvo labai išsigandusi, ji bijojo, kad vyriškis gali vėl pas ją ateiti. B. L. buvo šviesaus proto, aiškiai dėstė savo mintis, pati pasidarydavo valgyti ir kitus darbus. Kadangi B. L. ir kitą dieną kraujavo iš gimdos, ją atvežė į Druskininkų ligoninę, kur ji buvo gydoma stacionare 2 dienas. Vyriškis, kuris užpuolė B. L., dirbo prie jos namų ardomo ūkinio pastato jau kelias dienas ir ji jį buvo mačiusi. Televizorius, kurį vyriškis išsinešė iš B. L. namų, buvo jai nupirktas ir padovanotas, jo vertė gali būti 150 Eur. Kadangi B. L. 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo sumušta, dėl to pablogėjo jos sveikata, todėl ji nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. gydytojų siuntimu buvo patalpinta į Druskininkų medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Nukentėjusioji jos prašė kaltinamajam neatleisti, praėjus šešiems mėnesiams po šio įvykio nukentėjusioji B. L. mirė.

Liudytoja J. J. parodė, kad ji dirba gyvūnų veterinarijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 19 d. apie 18 val. 40 min. jai grįžtant iš mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), prie savo veterinarijos klinikos, išgirdo lojančius savo šunis. Priėjusi prie klinikos pamatė verandoje prie įėjimo durų stovinčią B. L., gyvenančią šalia klinikos esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jai dar nepriėjus prie pastato, ji pradėjo šaukti ją vardu. Priartėjusi pamatė, kad link B. L. namo labai greitu žingsniu eina jaunas vyras, o kai priėjo prie B. L., pamatė jos veide kraujosruvas. Kraujosruvos matėsi skruostikaulyje, kaklo srityje ir nosyje. Plaukai buvo netvarkingi, viršutinių darbužių sagos buvo atsegtos, kas jai buvo nebūdinga. B. L. sutrikusi aiškino, kad ją namuose sumušė vyriškis. Ji iš karto suprato, kad kalba eina apie tą vyriškį, kurį matė nueinantį nuo klinikos. Ji nuėjo link B. L. gyvenamojo namo, tai yra, vyriškio nuėjimo kryptimi ir nepriėjus prie B. L. gyvenamojo namo, jį pamatė einantį link griaunamo ūkinio pastato, šalia B. L. namo. Jis kažką nešėsi rankose, bet ką konkrečiai tuo metu nematė, nes atstumas tarp jos ir vyriškio buvo 10-20 metrų. Ji paklausė, ką neši, ar tavo, ateik čia. Po šio pasakymo, jis apsisuko ir pradėjo eiti link jos. Jam priėjus arčiau ji pamatė, kad jis nešasi televizorių, kurį ji anksčiau matė pas B. L. namuose, kadangi pas ją ne kartą buvo namuose. Vyriškiui priėjus arčiau, liepė atiduok televizorių ir jis televizorių padavė jai, sakė, kad televizorių jam davė kaimynas ir parodė į (duomenys neskelbtini) namą. Ji tuo metu iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino policijai, norėdama pranešti, kad yra sumušta kaimynė B. L. ir tai išgirdęs vyriškis, pradėjo eiti nuo jos lėtu žingsniu. Ji liepė jam palaukti, kol atvyks policijos pareigūnai, tačiau jis nelaukė ir nuėjo. Jis buvo išsigandęs ir sutrikęs. Jai kviečiant policiją, B. L. atėjo prie jis ir jos abi policijos pareigūnų nuėjo laukti prie jos gyvenamojo namo. Laukiant policijos pareigūnų ji detaliau pradėjo klausinėti B. L., kas vyko namuose ir ji pasakė, kad ją namuose sumušė vyriškis, kuris buvo atėjęs pas ją dieną, o vėliau jis atėjo vakare. Ji sakė, kad vyriškis ją namuose sumušė ir dusino pagalve, kad kažkuriuo momentu ji buvo praradusi sąmonę, o ją atgavus, vyriškis buvo ant jos užlipęs, nusimovęs kelnės ir išsitraukęs lytinį organą ir liepė jį čiulpti. Ji tai daryti atsisakė, todėl jis ją mušė, tai yra, sudavė smūgius. Ji apžiūrėjo B. L. ir matė, kad jos lytiniai organai ir vidinė šlaunies dalis, bei jos sijonas yra kruvini, todėl ji iškvietė medikus. Nors B. L. buvo streso būsenoje mano, kad nukentėjusioji pasakojo viską kas įvyko ir tai nebuvo jos fantazijos. Laukiant policijos pareigūnų ji buvo nuėjusi į B. L. gyvenamąjį namą ir matė, kad kambaryje ant lovos netvarkinga patalynė, ant kurios matėsi kraujas.

Liudytoja J. J. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 74-79).

Liudytojas D. K. parodė, jog ji dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniuoju patruliu. 2015 m. rugpjūčio 19 d., nuo 18 val. 45 min. pradėjo tarnybą ir dirbo kartu su vyresniuoju patruliu R. T.. Apie 19 val. 01 min., iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) name buvo užpulta močiutė, kad ją užpuolė pažįstamas asmuo. Gavę pranešimą, jie su tarnybiniu automobiliu nuvyko nurodytu adresu. Juos prie šio namo pasitiko moteris, kaip paaiškėjo, J. J. ir kartu su ja buvusi senyvo amžiaus moteris, kaip paaiškėjo, B. L. J. J. paaiškino, kad jos kaimynę B. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), namuose užpuolė ir sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris dirbo šalia B. L. namų prie ardomo ūkinio pastato. Kiek prisimena, tai ant B. L. veido buvo matomos kraujosruvos. J. J. nurodė, kad šis vyriškis taip pat pagrobė ir B. L. televizorių. J. J. sakė, kad ji pati matė nuo B. L. namų einantį vyriškį, kuris nešėsi televizorių. Jai B. L. sakė, kad būtent šis vyriškis ją sumušė ir apiplėšė. J. J. sakė, kad ji iš šio vyriškio atėmė B. L. televizorių ir skambino į policiją. Vyriškis išgirdęs, kad yra kviečiama policija, iš ten pasišalino. Kiek prisimena, tai J. J. minėjo, kad vyriškis buvo su šortais ir juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, kurie peties srityje buvo suplėšyti. J. J. jiems parodė kryptį, kad šis vyriškis nuėjo link kelio Viečiūnai – Druskininkai. Sužinoję, kaip buvo apsirengęs vyriškis, jie iš karto su tarnybiniu automobiliu išvyko ieškoti apibūdinto vyriškio. Jiems važiuojant nurodyta kryptimi, jokio vyriškio nesimatė. Tada jie grįžo prie (duomenys neskelbtini), o paskui juos prie šios sodybos atvyko greitoji medicinos pagalba, kurios medikai apžiūrėję B. L., ją išsivežė į ligoninę. Kiek sakė J. J., tai vyriškis, kuris užpuolė ir sumušė B. L., dieną buvo atėjęs pas ją į namus, nes norėjo pasikrauti savo telefoną, kad būtent šis vyriškis ją ir užpuolė, bei sumušė. Jie buvo įėję į B. L. namus ir šio namo kambaryje ant lovos ir ant grindų prie lovos matė kraujo. Priimtomis paieškos priemonėmis išsiaiškino, kad ūkinį pastatą, esantį šalia B. L. gyvenamojo namo, ardė T. G. ir A. S.. Iš jo sužinojo, kad būtent A. S. dienos metu buvo nuėjęs pas B. L. į namus, norėdamas pasikrauti savo mobiliojo ryšio telefono. Sužinoję, kad B. L. užpuolė A. S., jie bandė jį surasti, tačiau minėtą dieną jo niekur nerado. T. G. nežinojo A. S. buvimo vietos.

Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas R. T. apklaustas liudytoju parodė analogiškai kaip ir liudytojas D. K. (1 t. b. l. 98-100).

Liudytojas M. Ž. parodė, kad B. L. yra jo močiutės sesuo, kuri viena gyveno jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bet kadangi ji savo vaikų ir anūkų neturėjo, todėl jis ir jo mama B. Ž. ja rūpinosi ir prižiūrėjo. 2015 m. rugpjūčio 19 d. jis iš B. L. kaimynų sužinojo, kad pas ją į namus yra atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policija. Tai sužinojęs, jis atvyko pas B. L. į namus, tačiau jos nerado, nes ji tuo metu jau buvo išvežta į Druskininkų ligoninę. Jis ją pamatė jau policijos komisariate ir ant jos veido matėsi sužalojimai. Kas atsitiko su B. L., jis išgirdo jau būdamas policijoje iš jos pačios pasakojimo. Ji pasakojo, kad pas ją į namus buvo atėjęs jaunuolis, kuris prašė leisti paskambinti telefonu. Kai ji leido jam pasinaudoti telefonu, jis įėjo į jos namus prie telefono, o po to pagriebė jai už kaklo, ją smaugė, parvertė ant lovos, kad norėjo ją išprievartauti, po to liepė jai čiulpti savo lytinį organą, o jai atsisakius tai daryti, jis sudavė jai smūgius per veidą. Ji sakė, kad kai ji išėjo pas savo kaimynę kviesti pagalbos, tas jaunuolis iš jos namų išsinešė jai priklausantį televizorių, kad televizorių iš jaunuolio atėmė B. L. kaimynė. Kadangi B. L. sirgo lytinių organų onkologine liga, todėl po šio įvykio jai iš lytinių organų pradėjo kraujuoti, todėl ji po šio įvykio dėl prasidėjusio kraujavimo buvo paguldyta į Druskininkų ligoninę, kur buvo gydoma 3 dienas. B. L. buvo šviesaus proto, niekada nemeluodavo, todėl tokių dalykų išsigalvoti negalėjo. Po šio įvykio jai labai pablogėjo sveikata, todėl nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. B. L. šeimos gydytojo siuntimu nukreipta gyventi į Druskininkų mieste esantį Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių.

Liudytojas T. G. parodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesio pradžios, tiksliai dienos neprisimena iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., jis kartu su A. S. ardė seną ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Išardyti šį ūkinį pastatą jų paprašė R. D. A. S. jis pats pažinojo apie 2 metus laiko, su juo nebendravo ir nedraugavo. Šalia ūkinio pastato buvo gyvenamasis namas, kuriame kiek matė, gyveno senyvo amžiaus nepažįstama moteris, kurios vardo ir pavardės nežinojo. Kai jie dirbdavo močiutė ateidavo prie jų pasikalbėti, ji buvo draugiška, kalbėdavo rišliai, niekada nenusišnekėdavo. Ji leisdavo jiems atsigerti vandens iš savo šulinio, kuris buvo prie jos namo. Vandenį iš šulinio semdavosi patys. Tą dieną A. S. iš gretimai gyvenančio Š. D. pasiskolino mobiliojo ryšio telefono pakrovėją ir kiek žino, tai buvo nuėjo pas senyvo amžiaus moterį paprašyti, kad ji leistų jam pasikrauti telefoną. A. S. beldė į senyvo amžiaus moters gyvenamojo namo duris ir langą, kol moteris jam atidarė namo duris ir kartu su ja A. S. nuėjo į namo vidų. Greitai jis grįžo ir toliau abu ardė ūkinį pastatą. Po kurio laiko prie jų atėjo Š. D., kuris norėjo atsiimti savo mobiliojo ryšio telefono pakrovėją. A. S. vėl nuėjo pas senyvo amžiaus moterį į namus ir iš jos pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir Š. D. pakrovėją. Vėliau darbdavys juos parvežė į Druskininkus, į Ateities gatvę, kur jie nuėję prie Nemuno dar išgėrė alaus. Jam paskambino draugė ir liepė eiti namo, o A. S. sakė, kad eis į tėvo gimtadienį. Apie tai, kad kaltinamasis pavogė televizorių ir bandė išprievartauti nukentėjusiąją jam žinoma iš policijos pareigūnų.

Liudytojas Š. D. apklaustas liudytoju parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Galimai nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio pradžios, tiksliai dienos neprisimena, gretimai esančiame sklype, tai yra, (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas A. S. su T. G. griovė seną ūkinį pastatą. Gretimai esančiame name, tai yra, (duomenys neskelbtini), gyveno jam pažįstama B. L. 2015 m. rugpjūčio 19 d., dienos metu, pas jį į namus atėjo A. S. ir paprašė paskolinti mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo. Po kurio laiko jam pačiam prireikė telefono pakrovėjo, todėl jis nuėjo prie ardomo ūkinio pastato ir A. S. pasakė, kad jam reikia telefono pakrovėjo. Vėliau, po pietų, tiksliai valandų neprisimena, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko A. S. ir atsinešė pakuotę su 6 buteliais alaus. Jis su A. S. gėrė jo atsineštą alų ir jis nuo išgerto alaus buvo girtas. A. S. pradėjo priekabiauti prie jo draugės, lindo prie jos, norėdamas ją pabučiuoti, todėl jis tai pamatęs labai ant jo supyko ir A. S. išvijo iš namų. Kur A. S. išėjo, jis nematė. Jam ir A. S. geriant alų, jis nieko apie savo planus nepasakojo. Vakare, tiksliai valandų nežino, jis pamatė, kad prie B. L. namų yra atvykusių policijos automobilių. Jis atėjo norėdamas sužinoti, kas čia atsitiko ir iš B. L. giminaičio sužinojo, kad B. L. norėjo išprievartauti vienas iš asmenų, dirbusių prie ardomo ūkinio pastato.

2015 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, miegamajame kambaryje nuo lovos paimtas melsvos spalvos pledas, ant kurio įvairiose vietose matomos įvairaus dydžio tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Pledas paimtas ir supakuotas į Paketą Nr. 1. Ant lovos rastos dvi pagalvės, ant kurių užvalkalų matomos įvairaus dydžio tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Abu pagalvių užvalkalai nuvilkti ir supakuoti į Paketą Nr. 2. Prie lovos ant medinių grindų 30x35 cm. dydžio plote matomos tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Naudojant medvilninę sterilią šluotelę, išimtą iš spec. konteinerio, buvo paimtas ant grindų rastos dėmės pavyzdys, kuris supakuotas į spec. konteinerį ir supakuotas į Paketą Nr. 3 (1 t., b. l. 12-24).

2015 m. rugpjūčio 26 d. su nukentėjusiąja B. L. atliktas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, kurio metu B. L. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo pas ją įėjęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius, smaugė, dusino pagalve, bandė seksualiai prievartauti. Šį asmenį atpažįsta pagal jo veido bruožus ir plaukus, jį matė teisme apklausos metu (1 t., b. l. 41-45).

2015 m. rugpjūčio 25 d. su liudytoja J. J. atliktas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, kurio metu J. J. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo prie jos veterinarijos klinikos, ir iš jo paėmė televizorių, kurį jis pagrobė iš B. L. gyvenamojo namo kambario. Šį asmenį atpažįsta iš veido bruožų, plaukų (1 t., b. l. 69-73).

2015 m. rugsėjo 9 d. VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktame „Medicinos dokumentų išraše/siuntime“ nurodyta, kad B. L., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota endometrioidinė adeno karcinoma su kraujavimu iš gimdos. Būklė po išeminio insulto, Cukrinis diabetas, diabetinė polineuropatija 2011 m. Ligonė daug metų gydosi dėl PAH. Po persirgto insulto vaikšto su alkūniniu ramentu. Pastoviai gydoma medikamentais. Savijauta žymiai pablogėjo po sumušimo 2015 m. rugpjūčio 19 d.. Būklei blogėjant, kadangi gyvena viena, 2015 m. rugpjūčio 31 d. stacionarizuota į slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių (1 t., b. l. 162).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G886/15 (06) nurodyta:

1. B. L. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame skruoste, nosies dešinėje pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, smakro kairėje pusėje, pasmakrės kairėje pusėje, kairiame skruoste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės dešinėje pusėje, krūtinės kairėje pusėje ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kairės pažandės srityje.

2. Sužalojimai padaryti veikiant galvą, abi rankas ir krūtinės ląstą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasėkoje.

4. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Ranka gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė, smūgiuojant ranka ar suspaudžiant rankos pirštais.

5. Atsakyta išvados 4 punkte.

6. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

7. Nukentėjusiosios išoriniuose ir vidiniuose lytiniuose organuose sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 156-159)

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, šių jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos pasitvirtino.

Nukentėjusiosios B. L. parodymai yra patikimi ir jais netikėti nėra pagrindo, nes ji nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, patvirtindama, kad kaltinamasis ketino ją išžaginti, reikalavo jį tenkinti oraliniu būdu. Nors nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, tačiau nebūtų dalykų negalėjo išsigalvoti. Be to, visas įvykio aplinkybes nukentėjusioji iš karto po įvykio papasakojo liudytojams J. J., B. Ž. Liudytojų J. J. B. Ž. parodymais patvirtinama, kad B. L. buvo sužalota, plaukai netvarkingi, sijonas kruvinas, drabužiai atsagstyti, nukentėjusioji buvo garbaus amžiaus, tačiau buvo šviesaus proto, save apsitarnavo, gyveno viena, mintis dėstė logiškai, nenusišnekėdavo. Šie pastarieji duomenys duoda pagrindo daryti išvadą dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – pasikėsinimo išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją. Vien tai, kad kaltinamasis A. S. neigia, jog pasikėsino išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją, rodo jo nenuoširdumą ir norėjimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis A. S. neneigia sumušęs nukentėjusią B. L., bei pagrobęs iš jos namų televizorių. Įvertinus nukentėjusios ikiteisminio metu duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis savo veiksmais kėsinosi įvykdyti nusikalstamas veikas numatytas BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji pradėjo kraujuoti bei prarado sąmonę. Šių aplinkybių nepaneigė ir kaltinamasis. Nors kaltinamasis teigia tik atėjęs pas nukentėjusiąją atsigerti vandens ir jai pradėjus priekaištauti, jis pradėjo ją mušti, tačiau liudytojo T. G. parodymai patvirtina, kad šulinys buvo nukentėjusiosios kieme, kur jie patys pasisemdavo vandens ir jis galėjo atsigerti kieme net neužėjęs pas nukentėjusiąją.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios, BK 149 ir 150 straipsniuose nurodytos, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip pasikėsinimas išžaginti ar seksualiai prievartauti tada, kai kaltininkas atlieka bent dalį BK 149 ar 150 straipsnių dispozicijose išvardytų alternatyvių veiksmų esamam ar galimam nukentėjusiojo pasipriešinimui įveikti, tačiau atitinkamai lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinės aistros nepradeda dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

LAT senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ yra nurodyta, kad jei kaltininkas pradėjo naudoti fizinį smurtą ar išreiškė grasinimus jį panaudoti, arba padarė veiksmus kitaip atimdamas galimybę priešintis, padaryta veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą ar seksualinį prievartavimą, nors kaltininkas ir nepradėjo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo dėl to, kad jam nepavyko įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimo, arba dėl kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. panaudojo fizinį smurtą prieš B. L., t.y. rankomis pagriebęs jai už kaklo pargriovė ant lovos, kojų keliais prispaudė jai krūtinės – pilvo sritį bei smaugė ją, nukentėjusiajai ėmus šaukti, pagalve užspaudė jai veidą ir taip atėmęs galimybę priešintis, siekė atlikti lytinį aktų su nukentėjusiąją prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pakėlęs sijoną pamatė, kad jai iš makšties kraujuoja, tuo pasikėsino išžaginti B. L. Be to, tęsdamas nusikalstamą veikų, ją pasodino, o pats stovėdamas prieš ją, laikydamas rankose apnuogintą savo varpą, pareikalavo tenkinti jį oraliniu būdu, tačiau nukentėjusiajai atsisakius, sudavė ne mažiau kaip 12 smūgių rankomis jai į veidą, rankomis suspaudė nukentėjusiajai kaklą, pargriovė ją ant lovos, kojų keliais pilvo – krūtinės srityje ją spaudė prie lovos, uždėjęs pagalvę ant veido dusino, ir taip atėmęs galimybę B. L. priešintis pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su B. L. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji prarado sąmonę, tuo pasikėsino atlikti seksualinio prievartavimo veiksmus. Taigi pats kaltinamojo elgesys, prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto kryptingumas, išreikšti reikalavimai bei veiksmai patvirtina aiškius kaltinamojo tikslus – įvykdyti nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Taigi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai ir atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, nes kaltinamasis pasikėsino atlikti lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, pastarosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, atėmė galimybę jai priešintis – spaudė veidą pagalve, o pamatęs, kad nukentėjusioji kraujuoja, nebaigė nusikalstamos veikos, taip pat tęsdamas nusikalstamą veiką laikė prieš nukentėjusiąją apnuogintą varpą, reikalavo tenkinti jį oraliniu būdu, tačiau nukentėjusiajai atsisakius, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusioji prarado sąmonę.

Nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 2 d., kvalifikuota teisingai ir atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, nes kaltinamasis atvirai, matant nukentėjusiajai, pagrobė svetimą turtą – B. L. priklausantį televizorių 150 Eur vertės.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. S. būtina atsižvelgti į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, iš kurių dvi įstatymas priskiria prie sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Anksčiau A. S. teistas (2 t., b. l. 12-14), atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau išvadų iš to nedaro ir vėl daro naujus sunkius nusikaltimus. A. S. buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 5-6). Šios aplinkybės apibūdina kaltinamąjį kaip asmenybę, nedarančią išvadų ir nelinkusią taisytis bei linkusią nusikalti. Kaltinamojo veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Dėl B. L. civilinio ieškinio ir procesinių teisių perėmimo

Nukentėjusioji B. L. šioje byloje A. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 50-51). Nukentėjusioji B. L. mirė 2016 m. vasario 25 d. (2 t., b. l. 136), taigi, pradinė civilinė ieškovė B. L. pasitraukė iš proceso. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi B. Ž. pripažino nukentėjusiosios B. L. teisių perėmėja (2 t. b. l. 141).

Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja procesinių teisių perėmimo klausimų, todėl šiems procesiniams teisiniams santykiams taikytinos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 48 straipsnis). Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Taigi, procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų.

CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Vadinasi, iš proceso pasitraukus civiliniam ieškovui, turinčiam turtinio pobūdžio reikalavimo teisę, kuri neatsiejamai susijusi su jo asmeniu, procesinių teisių perėmimas kitam asmeniui CPK 48 straipsnio prasme negalimas, jeigu kitaip nebus numatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Nutartis Nr. 2K-134/2010). Pareiškime dėl pripažinimo teisių perėmėja mirusiosios civilinės ieškovės B. L. teisių perėmėja B. Ž. nurodė, kad teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priskiriama prie turtinio pobūdžio reikalavimų, todėl, civiliam ieškovui pasitraukus iš bylos (fiziniam asmeniui mirus), yra galimas teisių perėjimas jo įpėdiniams. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tą žalą forma. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais (tai nepaneigia galimybės materialinę žalą atlyginti ir kitu turtu ar dar kitaip); taigi už materialius praradimus atlyginama materialiomis vertybėmis. Tuo tarpu, kaip minėta, moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Tačiau yra įmanomos ir tokios teisinės situacijos, kai teisė reikalauti tam tikros materialinės žalos atlyginimo yra neatskiriamai susijusi vien su tą žalą patyrusiu asmeniu ir negali būti siejama su jokiu kitu asmeniu. Taip pat ir teisė reikalauti materialiai atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą vienais atvejais gali būti siejama vien su tą žalą patyrusiu asmeniu, tačiau pagal Konstituciją yra įmanomos ir tokios teisinės situacijos, kai ši teisė gali pereiti tam tikriems kitiems asmenims (Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Ieškinyje B. L. prašė priteisti 10 000 Eur neturinės žalos, nurodė kad neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, dar labiau pablogėjo sveikata. Šiuo atveju teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra neatsiejamai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu, jos patirtais išgyvenimais, dvasine būsena, gyvenimo kokybės pasikeitimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-134/2010 pažymėjo, jog teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Kadangi ši reikalavimo teisė neatskiriamai susijusi su neturtinę žalą patyrusios civilinės ieškovės asmeniu, vadovaujantis anksčiau aptartomis civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normomis, procesinių teisių perėmimas negalimas (Kauno apygardos teismo nutartis b. byloje Nr. 1A-314-579/2012). Šiuo atveju, nukentėjusiosios B. L. teisės reikalauti neturinės žalos atlyginimo jos įpėdinė B. Ž. negalėjo perimti, nes tai riboja materialiosios teisės normos (CK 5.1 str. 3 d.). Taigi, mirus B. L. šiame procese būtų galimas tik civiliniu ieškiniu prašomos turtinės žalos atlyginimas, nes B. L. teisių perėmėja negalėjo perimti teisių į galimą 10 000 Eur neturtinės žalos prašomos civiliniame ieškinyje atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Paskirta kardomoji priemonė A. S. – suėmimas, paliktina nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis.

A. S. į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas sulaikyme ir suėmime (BK 66 str.).

Iš kaltinamojo priteistinos išlaidos nukentėjusiosios B. L. atstovės ir įstatyminės įpėdinės B. Ž. naudai 250 eurų advokato pagalbai apmokėti.

Byloje gauta 2016 m. balandžio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. NTP-7-4111, kad byloje teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos A. S. sudaro 298,73 Eur. Byloje teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi nutarta, kad kaltinamajam turi būti skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (BPK 51 str. 1 d. 7p.). Tokiu būdu teismas nutarė, kad bylos nagrinėjime gynėjo dalyvavimas yra privalomas ir tai reiškia, kad kaltinamojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai (BPK 106 str. 2 d.), išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Daiktiniai įrodymai: pledas, 2 pagalvės užvalkalai, grąžintini nukentėjusiosios teisių perėmėjai B. Ž.;

Raudonos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, apatines kelnaites ir šlepetes, priklausantys kaltinamajam A. S., - sunaikinti, nes kaltinamasis nepageidauja, kad šie daiktai jam būtų gražinti;

- 1 spec. konteineris su ant grindų rastos dėmės pavyzdžiu supakuotas į paketą Nr. 3, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301- 305, 307 str.,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. skirti 2 (dvejus) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. taikyti idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir paskirti bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

pagal BK 178 str. 2 d. skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. taikant dalinį bausmių sudėjimą, paskirti galutinę bausmę 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2016 m. balandžio 13 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. rugpjūčio 20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2016 m. balandžio 13 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. B. Ž. naudai 250 eurų advokato pagalbai apmokėti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. S. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktus – 2015 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos, esančios B. Ž., apžiūros metu paimtą pledą, 2 pagalvės užvalkalus grąžinti B. Ž.

2015 m. rugpjūčio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamojo A. S. pateiktas raudonos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, apatines kelnaites ir šlepetes, - sunaikinti.

- 1 spec. konteinerį su ant grindų rastos dėmės pavyzdžiu supakuotą į paketą Nr. 3, -sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.