Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei L. Š., jo atstovui advokatui D. R. (prisijungė naudojant nuotolinio vaizdo priemones per ZOOM programą),

atsakovės atstovui R. I. (prisijungė naudojant nuotolinio vaizdo priemones per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui Valstybės įmonės Turto bankui, tretiesiems asmenims Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarui L. K., D. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. Š ieškinyje prašo atnaujinti L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 5291, kuris buvo išduotas Jurbarko rajono savivaldybės 2-ajame notaro biure vedamoje paveldėjimo byloje Nr. 320/2024.

Ieškovė ir jo atstovas nurodė, kad G. P. buvo sudaręs santuoką su D. P.. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų, sūnaus D. P. ir dukros L. Š. (toliau L. Š. – ieškovė). Ieškovės tėvų G. P. ir D. P. santuokinis gyvenimas nesusiklostė, todėl jie (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė. Naujos santuokos G. P. nesudarė.

(duomenys neskelbtini), ieškovės tėvas G. P. mirė, jo palikimą sudarė: (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje „Swedbank“ AB banke.

Ieškovė dėl mirusio tėvo G. P. palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad tai atliks jos brolis D. P., nes taip buvo sutarę iš karto po tėvo mirties, t. y., kad brolis sutvarkys paveldėjimo reikalus, organizuos paveldėto turto pardavimą ir tada pasidalins gautas pinigines lėšas.

2024 metų gruodžio mėnesį ieškovė sužinojo, kad jų tėvo G. P. palikimas galimai atiteko Lietuvos Respublikai, nes brolis laiku neužvedė mirusio tėvo paveldėjimo bylos. Siekiant gauti detalesnės informacijos, ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, iš kurio sužinojo, kad pagal VĮ Turto banko, kuris atstovauja Lietuvos Respubliką, prašymą, Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras L. K. 2024-10-15 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 5291, kuriuo visas minėtas G. P. palikimas atiteko Lietuvos Respublikai.

Ieškovė nesutinka su tuo, kad jos tėvo G. P. palikimas perėjo Lietuvos Respublikai, todėl teikia šį ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Atsakovė VĮ Turto bankas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais bei nurodė, kad toks ieškovės ieškininis reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, tačiau ginčą paliko spręsti teismo nuožiūrai.

Tretieji asmenys Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras ir D. P. į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką praneštą tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Civilinė byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovės, ieškovės atstovo, atsakovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvas G. P. mirė, jo palikimą sudarė: (duomenys neskelbtini).

Ieškovė dėl mirusio tėvo G. P. palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad tai atliks jos brolis D. P., nes taip buvo sutarę iš karto po tėvo mirties, t. y., kad brolis sutvarkys paveldėjimo reikalus, organizuos paveldėto turto pardavimą ir tada pasidalins gautas pinigines lėšas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Šiuo atveju ieškovės tėvas G. P. nebuvo sudaręs testamento, todėl jo turtas turėjo būti paveldimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos trečiojo skyriaus numatyta tvarka. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmąja eile paveldi vaikai. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Ieškovė per įstatymo nustatytą terminą dėl tėvo G. P. palikimo nesikreipė, todėl kyla būtinybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

CPK 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujino, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijas skatinant-puoselėjant privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. skatinant valstybinio turto privatizavimą ir tik išimtiniais atvejais toleruojant privataus turto perdavimą valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), taip pat gerbiant šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą.

Šiuo atveju trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2024-06-09. Terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus ieškovės elgesio, bet dėl svarbių priežasčių. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad tėvo G. P. palikimo reikalus tvarko brolis D. P.. Dėl šių priežasčių ieškovė nesikreipė į notarą, tačiau susidarius tokiai faktinei situacijai, siekia priimti mirusio tėvo palikimą. Pažymėtina, kad tokia yra bendra ieškovės pozicija su broliu D. P., tarp jų ginčo dėl palikimo priėmimo nėra. D. P. dažnai būna išvykęs į užsienį, todėl neturėjo ir šiuo metu neturi galimybės savalaikiai spręsti teisinių klausimų, susijusių su mirusio tėvo palikimo priėmimu.

Kai ieškovė sužinojo, kad palikimas perėjo Lietuvos Respublikai (2024 metų gruodžio mėnesį), ji nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų. Ieškovė dėl susidariusios situacijos kreipėsi į VĮ Turto banką ir notarą, o vėliau į advokatą dėl teisinės pagalbos.

Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad termino palikimui priimti atnaujinimas atitiktų ne tik jos interesus, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), nes palikėjo G. P. turtą paveldėtų pirmos eilės įpėdinė – dukra. Palikimo priėmimas nepažeistų kitų suinteresuotų asmenų teisių, nes ieškovė, priimdama palikimą, priimtų ir palikėjo kreditorinius įsipareigojimus. Be to, kitas G. P. pirmos eilės įpėdinis – sūnus D. P., neprieštarauja, kad ieškovė viena priimtų jų tėvo G. P. palikimą.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Mirus ieškovės tėvui G. P., per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ieškovė ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė. Kadangi niekas G. P. palikimo nepriėmė, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pareiškė prašymą notarui išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras L. K. 2024-10-15 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 5291, kuriuo visas G. P. palikimas atiteko Lietuvos Respublikai.

Remiantis CK 5.8 straipsnio 1 dalimi, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Šiuo atveju ieškovė yra G. P. pirmos eilės įpėdinė (dukra), kuri pretenduoja į jo palikimą, todėl ji turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. G. P. palikimas atsirado(duomenys neskelbtini), todėl šis ieškinys reiškiamas nepraleidus vienerių metų senaties termino.

Pažymėtina, jog esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovę (Lietuvos Respubliką), todėl teismui atnaujinus terminą ieškovei priimti palikimą kaip ieškovei praleidus terminą dėl svarbių priežasčių, palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu, nes tokiu atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Tokiu būdu būtų apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje susidarė 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš L. Š. priteistinos valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. L. Š ieškinį tenkinti.

Atnaujinti L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą (duomenys neskelbtini), mirusio tėvo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 5291, kuris buvo išduotas Jurbarko rajono savivaldybės 2-ajame notaro biure vedamoje paveldėjimo byloje Nr. 320/2024.

Priteisti iš L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 centus) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.