Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aurimui Zuikauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. D. ir R. D. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens - Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jį informuotas. Teisme buvo gautas atsiliepimas, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir jau 2018 m. rugpjūčio 10 d. yra pateikęs prašymą Kėdainių rajono 1-ajam notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau liudijimas dar neišduotas.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu, susipažinęs su visa papildomai pateikta medžiaga – ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais baudžiamojoje byloje Nr.01-1-26281-16 - nurodė, kad pareiškimui tarnyba neprieštarauja, nes įvertinus papildomai gautus duomenis matyti, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl palikimo priėmimas vaikams būtų ekonomiškai nenaudingas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Teismas pareiškėjų ir jų atstovės nurodytas aplinkybes, kad terminas palikimui priimti (atsisakyti) nepilnamečių vaikų vardu praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažįsta pagrįstomis, padarytomis dėl šių klausimų teisinio reguliavimo nesupratimo. Po V. R. mirties (liudijimo kopija – e.b. 8 l.) liko turtas, kaip nurodė Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-06-14 išvadoje Nr.4SD-2872: butas (duomenys neskelbtini), priklausantis dviem savininkams 1936 Eur vertės (2004 metų duomenimis) ir keturiems savininkams priklausantis butas (duomenys neskelbtini), 3448 Eur vertės (2007 metų duomenimis). Įsiskolinimas už komunalines paslaugas, kaip nurodė 2019 m. balandžio 24 d. pažymoje Nr.S-110-137 UAB „Kėdainių butai“ - 386,69 Eur. Kiti mirusiojo įsipareigojimai – sprogimo metu padaryta žala: (duomenys neskelbtini) namo bendrijai – 9875,75 Eur ( baudžiamosios bylos Nr. 01-1-26281-16 medžiagos b.l.45-51), M. T. - 2300 Eur ( minėtos baudžiamosios bylos medžiagos b.l.126).

Todėl sutiktina su pareiškėjų atstovės nuomone, kad pareiškėja J. D., esanti nepilnamečių atstovė pagal įstatymą, neturėjo intereso kreiptis į teismą su prašymu nei dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vardu, nei su prašymu atsisakyti jį išduoti. Tačiau pagal CK 3.188 straipsnio nuostatas be teismo leidimo negalima savo nepilnamečių vaikų vardu nei priimti, nei atsisakyti priimti palikimą, t. y. be šių veiksmų atlikimo suinteresuoti asmenys negali baigti paveldėjimo procedūrų. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja prašo leisti nepilnamečio vardu atsisakyti priimti palikimą, tai kad suinteresuoti asmenys kitaip negali pabaigti paveldėjimo procedūrų, t. y. jų turtiniai interesai yra pažeidžiami, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį pratęsti (Lietuvos Respublikos CK 5.50, 5.57 str.), su tuo sutinka visi įpėdiniai, tai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 3 straipsnis).

Dėl teismo leidimo.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Taip pat būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, bendra paveldimo turto vertė yra ženkliai mažesnė už finansinius įsipareigojimus. Priėmus palikimą nepilnamečių vardu realios ekonominės naudos nebūtų. Spręstina, kad palikimo priėmimo atsisakymas nepažeis nepilnamečių K. D. ir A. D. interesų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.244 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5.56, 5.60 straipsniais, išduotinas teismo leidimas.

Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl su pareiškimu duomenų apie tai, kad būtų sumokėję žyminį mokestį, nepateikė. CPK 80 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad ypatingos teisenos bylose (t. y. ir bylose dėl praleisto termino atnaujinimo) mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjai dėl teismo leidimo išdavimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti – CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų pagrindinis prašymas – teismo leidimo išdavimas, o praleisto termino atnaujinimas yra betarpiškai susijęs su šiuo prašymu, t. y. neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo negalėtų būti sprendžiamas ir pagrindinis klausimas (teismo leidimo išdavimo), tai, kad pareiškėjai prašo leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vardu, t. y. jokios finansinės naudos dėl to pareiškėjų vaikams nėra, tai, kad pareiškėjai, atstovaudami nepilnamečius vaikus turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo) (CK 3.188 straipsnis), bylinėjimosi išlaidos (nei žyminis mokestis, nei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš pareiškėjų nepriteistinos.

Teismas , vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 290–291, 578, 579–582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo priimti) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų – sūnaus K. D., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir dukros A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu po jų senelio – J. D. tėvo - V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjams J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų – sūnaus K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą jų senelio – J. D. tėvo - V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.