Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2022-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-417/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-20Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-11-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
1A-334-417/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08624-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
A. K.
Civilinis ieškovas
Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Advokatai
Zigmas Pocius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-417/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08624-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.4.6.4.1
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei,nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Zigmui Pociui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta vienų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Priteista civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo A. K. 150,58 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 58 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuspręsta priteisti valstybei iš nuteistojo A. K. 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. kovo 13 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo balkone, Klaipėdoje, viešoje vietoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų dešine ranka suėmė I. Š. už megztinio ir, tempdamas jį link savęs, kumščiu sudavė į kairės pusės skruostikaulį, dešinės pusės skruostikaulį, suėmė už kairės rankos tarp alkūnės ir peties, taip I. Š. padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kairiame antakyje, dešinio skruostikaulio ir nosies kaulų lūžiais, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendžiu paskirta bausme, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir rėmėsi išskirtinai tik nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl tokie parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

2.2. Pažymi, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nuo pat suėmimo momento prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. sužalojęs nukentėjusįjį, ir nurodė, kad jo veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo konfliktiško elgesio ir nepagarbaus elgesio su mergina.

2.3. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas neišsamus ir nevisapusiškas tyrimas, kadangi nebuvo surasti ir apklausti visi liudytojai, kurie galbūt matė įvykį.

2.4. Skundu prašo: 1) pakeisti 2022-08-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio dalį dėl bausmės dydžio ir perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Skiriant bausmę prašo apsiriboti laisvės atėmimo laiku, praleistu tardymo izoliatoriuje, ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, t. y. 2022-03-15.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Z. Pocius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo

5. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Nurodytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013). Pastebėtina, jog teismų praktikoje smurto veiksmai, atlikti viešoje vietoje, net ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018). Be to, chuliganiškiems motyvams konstatuoti neturi reikšmės nusikaltimo padarymo vieta, nes šios veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – viešosios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-696/2015 ir kt.).

6. Skundžiamu nuosprendžiu A. K.buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, inkriminuojant jam kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismas nusprendė, jog A. K. veikoje yra ne tik visi objektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. smūgio sudavimas, nesunkus nukentėjusiojo sužalojimas, priežastinis ryšys tarp A. K. suduoto smūgio ir kilusių padarinių, bet ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, t. y. tyčia bei chuliganiškos paskatos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis parodė, jog smurtą prieš nukentėjusįjį pavartojo po to, kai pasirodė nukentėjusysis, kuris sukonfliktavo su viena mergina ir iš karto nuėjo į balkoną. Jis nusekė paskui jį norėdamas paaiškinti, kad jis (nukentėjusysis) negerai elgiasi su mergina K. F.. Norėjo nukentėjusįjį pamokyti, kad su merginomis taip elgtis negalima, jo sužaloti nenorėjo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog veika buvo padaryta viešoje vietoje, namo bendro naudojimo balkone, t. y. tokioje vietoje, kurioje gali lankytis ir bet kada atsirasti kiti asmenys.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, taip pat įvertinęs nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad A. K. nukentėjusįjį nesunkiai sužalojo iš chuliganiškų paskatų, bei argumentams, kuriais ši išvada yra grindžiama, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo A. K.chuliganiškas paskatas ir dėl to be pagrindo nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju A. K.veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas, ar A. K. veiksmuose yra veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, neanalizavo visumos byloje surinktų įrodymų, t. y. nepagrįstai suteikė prioritetą nukentėjusiojo parodymams, kurie iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

8. Iš nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojos K. F.parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2022 m. kovo 13 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo balkone, Klaipėdoje, nuteistasis A. K. laiką leido su K. F. ir dar keliais asmenimis, visi vartojo stiprius alkoholius gėrimus, o tuo tarpu į bendro naudojimo balkoną atėjo parūkyti nukentėjusysis I. Š., tarp kurio su nuteistuoju A. K. kilo konfliktas, po to nukentėjusiajam A. K. sudavė du smūgius į veidą. A. K. teigė, kad nukentėjusysis atėjęs į bendro naudojimo balkoną, kur jis buvo kartu su kitais asmenimis, I. Š., vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė juos varyti lauk, kabinėjosi prie jo draugės K. F.. Norėdamas pamokyti nukentėjusįjį, ėmė jam sakyti, kad taip elgtis negalima, kilo žodinis konfliktas, po to nuteistasis, būdamas išprovokuotas I. Š. nepagarbaus elgesio, pavartojo prieš jį fizinį smurtą. Mano, kad jo elgesiui įtakos padarė alkoholis. Nukentėjusysis I. Š. parodė, kad, jam įėjus į balkoną, atsistojo jo viduryje, kairėje pusėje jau stovėjo minėti du kaimynai, kurių paprašė, kad jam duotų cigaretę. Cigaretę jam davė moteris ir iš karto po to dar vyriškio, stovinčio balkone, paprašė žiebtuvėlio. Kaimynas jam davė žiebtuvėlį. Daugiau su minėtais asmenimis nieko nekalbėjo. Ir jam degantis cigaretę pajuto, kad į balkono patalpą kažkas dar įėjo ir atsistojo kairėje pusėje. Įeidamas tas asmuo neištarė nė žodžio, jis jam taip pat nieko nesakė ir jis, tiesiog bandydamas toliau prisidegti cigaretę, pasisuko link jo pusės, kad nepūstų vėjas ir jis, jam neištardamas nė vieno žodžio, iš karto savo dešine ranka suėmė už jo megztinio ir tempė jį link savęs. Tada jis, tebelaikydamas jo megztinį ir tempdamas jį link savęs, jam ir toliau nieko nesakydamas, savo kairės rankos kumščiu du kartus sudavė į veidą – kairįjį ir dešinįjį skruostą. Bandė rankas iškelti ir užsidengti veidą, bandė jam priešintis, tačiau jam nepavyko. Smūgiavimo metu tas vyriškis jam buvo suėmęs ir už kairės rankos tarp alkūnės ir peties, taip spausdamas jo ranką. Prašė tik vieno, kad jis jį paleistų.

9. Siekiant išsklaidyti visas galimas abejones ir atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išreikštą prašymą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta liudytoja J. M., kuri parodė, kad A. K. pažįsta, jis yra jos vyro brolis. Matė įvykio pradžią, kai vyko žodinis konfliktas, pabaigos, t. y. fizinių veiksmų, nematė. Nurodo, kad ji, A., keli kaimynai, K. buvo virtuvėje, kur vartojo alkoholį, o tuo tarpu atėjo tas vaikinukas (nukentėjusysis). Jis pradėjo žodžiais priekabiauti, „ko jūs čia virtuvėje sėdite?“. A. paprasčiausiai buvo išprovokuotas. Provokacija pasireiškė žodžiais: „ko jūs čia sėdite?“, „eikite lauk iš čia“. Nukentėjusysis pradėjo keiktis, tiesiog A. neišlaikė. Jis atėjo vieną kartą į virtuvę, antrą kartą į virtuvę, ir po antro karto prasidėjo konfliktas. Tas vaikinas nedalyvavo jų kompanijoje, jį tada pirmą kartą matė. Atėjo į virtuvę parūkyti. Vieną kartą atėjęs sakė: „kodėl jūs čia sėdite, geriate, tokie ir tokie“, žodžiais jį varė, jis išėjo, bet po to vėl antrą kartą atėjo ir vėl jau keiksmažodžiais pradėjo kalbėti. Nukentėjusiajam sakė eiti lauk, jis vieną kartą išėjo, po to parėjo. Jie nesikeikė, tik išprašė gražiai, bet jis pats pradėjo keiksmažodžiais kalbėti, A. buvo išprovokuotas. Nukentėjusysis sukonfliktavo, apsižodžiavo su K.. Konfliktas kilo dėl to, kad jis buvo atėjęs į virtuvę ir kėlė savo pretenzijas.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojų K. F., J. M. parodymus, mano, kad šiuo atveju neginčytinai konstatuoti galima tik vieną aplinkybę – kad A. K. ir I. Š. įvykio vietoje iš tiesų konfliktavo. Šią aplinkybę patvirtino ne tik pats nuteistasis, bet ir liudytojos K. F. ir J. M.. Be to, apygardos teismas pažymi, kad tarp nukentėjusiojo bei liudytojų K. F. ir J. M.parodymų apie tarp A. K. ir I. Š. įvykusį konfliktą yra esminių prieštaravimų. Pavyzdžiui, nukentėjusysis nurodė, kad jokio konflikto apskritai nebuvo, kad nuteistasis netikėtai, be jokios priežasties jam sudavė smūgius į veidą, kai visi kiti teisme apklausti asmenys parodė, kad asmenys konfliktavo, bei minėtą konfliktą išprovokavo būtent pats nukentėjusysis I. Š.. Nuteistasis, K. F. bei J. M. nurodė, kad nukentėjusysis, atėjęs į virtuvę, pirmasis ėmė prie jų priekabiauti įvairiais keiksmažodžiais ir varyti juos lauk, dėl to nuteistasis ėjo aiškintis su I. Š., norėjo jam paaiškinti, kad toks elgesys nepriimtinas. Tokie nesutapymai liudytojų ir nukentėjusiojo parodymuose leidžia abejoti nukentėjusiojo parodymais ir daryti prielaidą, kad nukentėjusiajam yra palanku „neprisiminti“, „nenurodyti“ daugiau įvykio detalių, iš kurių paaiškėtų, jog konfliktą išprovokavo jis pats.

11. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. K.kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam viešoje vietoje, tačiau vien tai šiuo atveju nepatvirtina, kad jis veikė iš chuliganiškų paskatų. Apylinkės teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus, konstatavo, kad nuteistasis net nesigilino, kas vyksta įvykio vietoje, o tiesiog prisiartinęs prie nukentėjusiojo, jam sudavė smūgį. Darydamas pastarąją išvadą pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistojo ir liudytojų parodymus apie tai, kad, nukentėjusysis pats pirmas provokavo ir necenzūriniais žodžiais priekabiavo prie nuteistojo ir kartu su juo buvusių kitų asmenų, varė juos lauk, tokiu būdu sukeldamas neigiamas reakcijas ir nuteistojo norą pamokyti nukentėjusįjį, kad toks elgesys jiems nėra priimtinas. Todėl po nukentėjusiojo intensyviai išreikštų provokuojančių žodžių nuteistasis nesusilaikė ir nuėjo į balkoną išsiaiškinti su I. Š., po to ir buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Vien tai, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, ir nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neduoda pagrindo A. K. veiksmų vertinti kaip padarytų iš chuliganiškų paskatų.

12. A. K. viešoje vietoje, įvykus asmeniniam nesutarimui su nukentėjusiuoju, I. Š., nenustačius jo veiksmuose chuliganiškų paskatų, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis aptartais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl A. K. veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikuojant A. K. veiką, iš naujo sprendžiamas jam skirtinos bausmės klausimas.

Dėl bausmės

13. A. K. nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme ir nurodo, kad teismas individualizuodamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo elgesio, o jo padaryta nusikalstama veika buvo išprovokuota paties nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, skiriant bausmę apeliantas prašo apsiriboti laisvės atėmimo laiku, praleistu tardymo izoliatoriuje, ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, t. y. 2022-03-15.

14. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nepraėjus nė savaitei po išėjimo iš įkalinimo įstaigos atlikus galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę už nužudymą bei kitokio pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas, šį nesunkų nusikaltimą padarė smurtaudamas tokiu pačiu būdu kaip ir padarydamas paskutinę nusikalstamą veiką (nužudymą), t. y. kumščiu suduodant du smūgius į galvą, tik šį kartą atsitiktinumo dėka išvengęs sunkesnių pasekmių, be to, jis anksčiau ne kartą nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, t. y. jam ne kartą buvo panaikintas lygtinis paleidimas, tai rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų nepadarė tinkamų išvadų, yra linkęs nusikalsti ir pavojingas visuomenei. Kita vertus, jis prisipažino nusikaltęs, dėl to gailisi. Be to, apylinkės teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai A. K. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiam sprendimui prieštarauti.

16. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą nuteistajam gali būti skiriama BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai A. K. nuteisdami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas): A. K., pripažintam kaltu padarius nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, neatsiradus naujų lengvinančių aplinkybių bei laikantis tos pačios bausmės skyrimo proporcijos, skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. Apeliaciniame skunde prašoma bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, t. y. 2022-03-15. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apylinkės teismas šiuo klausimu tinkamai pasisakė skundžiamame nuosprendyje, nurodant: „Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje ir suėmimo vietoje nuo 2022 m. kovo 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką“, todėl apygardos teismas pakartotinai šio klausimo nespręs.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-23 nuosprendį pakeisti.

A. K. padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022-08-23 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Edita LapinskienėEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas