Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo suinteresuoti asmenys byloje: M. K., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ji stebima nuo 2021 m. gruodžio 7 d.

Jai būnant ir besigydant Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas G. K.. Apie tėvo mirtį jai pranešė paskambinęs brolis G. K., kai ji dar buvo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tuo metu jos sveikata buvo bloga, todėl neatsimena nei mėnesio nei dienos, kada apie tėvo mirtį ji sužinojo.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi byloje Nr.T-557-1175/2024, atsižvelgiant į ryškiai pablogėjusią jos psichinę būseną, į tai, kad jos elgesys kėlė pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kad ji buvo neadekvataus elgesio, jai stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Jai, besigydant Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, 2022 m. balandžio 26 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinis skyrius išdavė eilę dokumentų nurodančių, jog nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2069 m. kovo 5 d. jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ( pagalbos) poreikis nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki neterminuotai. Nurodyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių, susijusių su palikimo priėmimu, negalėjo laiku priimti paveldėjimo klausimu atitinkamų sprendimų. Be to ji neturi teisinių žinių ir jokio teisinio išsilavinimo. Gydymo įstaigoje jos laisvė apribota, ji negali viena niekur išeiti, išvažiuoti. Be to ji net negalėjo nuvykti ir į tėvo laidotuves.

2024 m. rugpjūčio pabaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gautas laiškas su informacija dėl turto paveldėjimo iš Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-jo notaro biuro. Ligoninės socialinė darbuotoja sutvarkė jai dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo ir 2024 m. rugsėjo 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo. Ji susitiko su paskirtu advokatu, perdavė jam atitinkamus dokumentus ir šis paruošė dokumentus teismui.

Ji, atstovaujama advokato V. S., kreipiasi į teismą ir prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po velionio G. K. mirties (duomenys neskelbtini)

Paveldėjimo byla Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure 2024 m. kovo 8 d. yra užvesta pagal (duomenys neskelbtini) mirusiojo G. K. dukters M. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal paveldimo turto apyrašą. Apyrašas 2024 m. rugsėjo 26 d. duomenimis dar nebuvo surašytas (pateiktas).

Suinteresuotai M. K. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. lapkričio 9 d. tinkamai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje, laikant procesinį dokumentą įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (b.1. 37). Per teismo nustatytą terminą M. K. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą (prašymą) nepateikė.

Byla išnagrinėta pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Nagrinėjant prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, reikia: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Pagal CK 5.11 straipsnio pirmąją dalį, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas G. K. (b. 1. 1-2, 39). Šiuo laiku pareiškėjai, padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, buvo pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, paskirtas ir taikomas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. 1. 5, 7).

Bylos duomenimis G. K. mirė, būdamas 2017 m. liepos 25 d. išsituokęs. G. K. turėjo aštuonis vaikus: J. B., I. M., A. K., S. K., G. K., M. K., G. K. ir pareiškėją – L. K. (b.1. 39). Pareiškėja, nurodė, kad paveldėjimo byla po tėvo mirties užvesta Vilkaviškio rajono savivaldybės trečiajame notaro biure, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pagal notaro pateiktus duomenis mirusiojo G. K. vaikai A. K., G. K., J. B., S. K. jiems priklausančio palikimo atsisakę, G. K. sūnus G. K. palikimo nepriėmė, G. K. dukters I. M. valia dar nėra išreikšta, pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavusi dukra M. K., ši byloje suinteresuotas asmuo (b.1. 14-16).

Pareiškėja L. K. yra pirmosios eilės įpėdinė (b.1. 1-2, 39). Jai, tėvo G. K. mirties dieną, buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, - taikomas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b.1 7). Dėl šių objektyvių priežasčių ji negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Išdėstytos aplinkybės teismo pripažįstamos svarbiomis ir terminas palikimui priimti atnaujinamas.

Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATP-C-2024-07655 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po tėvo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.