Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1075-889/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-02
Bylos Nr.: e2A-1075-889/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00021-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: E. G.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.19.2Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1075-889/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00021-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį pripažinimo nepagrįstu, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą ieškovui E. G. sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį: 89,31 Eur už 2017 metus, 87,82 Eur už 2018 metus, 83,13 Eur už 2019 metus ir apskaičiuotus delspinigius – 2,89 Eur – už ieškovui paskirtą 0,0195 ha dalį iš 1,0531 ha valstybinės žemės sklypo, esančio 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr.(4.16.)-D3-3794 „Dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo“, kuriuo įformintas atsisakymas panaikinti / patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už ieškovui paskirtą 0,0195 ha valstybinės žemės sklypo dalį, ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą suteikti informaciją ir panaikinti / patikslinti deklaracijas; 3) patikslinti ieškovui pateiktų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų už 2017–2019 metus dalį dėl ieškovui paskirtos valstybinės žemės sklypo dalies; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, jis taip pat yra 0,1006 ha žemės sklypo dalies nuomininkas valstybinės žemės sklypo 1998 m. balandžio 28 d. nuomos sutarties Nr. N25/98-148, 2003 m. sausio 30 d. sutarties Nr. N25/98-148, 2018 m. vasario 28 d. susitarimo Nr. 16SŽN-21-(14.16.55), 2005 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. 13.1-2000-(15.2-3.2) ir 2005 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-15294 pagrindu.

1.2. Už kvartalo gyventojų lėšas žemės sklype buvo įrengti ir 2007 m., 2013 m. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šie keliai: pravažiuojamasis kelias, „D2“ kategorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gatvė (pagalbinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – keliai); įrengti ir 2008 m. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – lietaus nuotekų tinklai). 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Nuova Capital“ įgijo kelius, lietaus nuotekų tinklus ir nuomos teisę į atitinkamą žemės sklypo dalį, skirtą naudoti kelius ir lietaus nuotekų tinklus.

1.3. Atsakovė 2018 m. vasario 9 d. informaciniu raštu Nr.(4.16)-23-400 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217 (toliau – taisyklės), DNSB „Birutės parkas“ buvo apskaičiuotas 2 679,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis už 2017 metus už jos naudojamą 1,0531 ha ploto keliu užstatytą valstybinę žemę. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei pateikė 2018 m. kovo 14 d. prašymą suteikti informaciją ir patikslinti deklaraciją – taikyti „nulinį“ nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokesčio tarifą.

1.4. Atsakovė 2018 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą Nr.(4.16)-D3-933, jog atsisako taikyti „nulinį“ mokesčio tarifą ir patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2017 m.

1.5. Atsakovė, iš naujo išnagrinėjusi DNSB „Birutės parkas“ 2018 m. kovo 14 d. prašymą, pateikė 2018 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr.(4.16)-D3-3727, atsakyme tais pačiais motyvais pakartotinai atsisakė taikyti „nulinį“ mokesčio tarifą. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 17 d. pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtino 2019 m. balandžio 17 d. taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo panaikinti žemės nuomos mokesčio deklaraciją, pateiktą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 ir 2018 metus, perskirstyti 1,0531 ha žemės sklypo dalį ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį.

1.6. Ieškovas iš atsakovės gavo valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2017, 2018 ir 2019 metus, tačiau, nesutikdamas mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už jam paskirtą 0,0195 ha žemės sklypo dalį, 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti informaciją, kaip buvo nustatyta savivaldybės jam suformuotoje valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje už 2018 metus nurodyta sklypo, kurio Nr. 1499, (dalies) vertė nuomos pradžios / pabaigos laikotarpiu 2005 m. rugpjūčio 16 d. / 2018 m. vasario 28 d. ir nurodyti priežastis, dėl kurių ji yra didesnė, patikslinti savivaldybės suformuotoje valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje už 2019 metus dėl senatvės pensijos amžiaus taikytinos mokesčio lengvatos dydį ir mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, panaikinti savivaldybės suformuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2018 ir 2019 metus už valstybinės žemės plotą, kuriame yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, dėl teisėtų ir pagrįstų priežasčių netenkinus šio prašymo, patikslinti savivaldybės suformuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2018 ir 2019 metus, pritaikant „nulinį“ nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokesčio tarifą, tiksliai ir aiškiai nurodyti savivaldybės apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio taikymo teisinį pagrindą ir nurodyti, kokiu pagrindu pritaikytas 0,9 proc. tarifas, pateikti savivaldybės suformuotose valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose už 2018 ir 2019 metus nurodyto 0,0195 ha žemės sklypo dalies planą su ploto apskaičiavimu, nurodant paskirtį, būdą, pobūdį, ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pateikti informaciją, kokiu pagrindu savivaldybės valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose už 2018 metus ir 2019 metus apskaičiuoti delspinigiai, pateikti delspinigių apskaičiavimą pagrindžiančius duomenis.

1.7. Atsakovė pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr.(4.16.)-D3-3794 „Dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo“, jame iš dalies sutiko su 2019 m. lapkričio 11 d. prašymu. Atsakovė patikslino deklaraciją 2019-1 ir pateikė 2019 m. lapkričio 25 d. suformuotą valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2019 metus, kurioje nurodyta, kad „sklypo / sutarties identif. numeris: 1499, sklypo adresas, verčių zonos Nr.: (duomenys neskelbtini) (30.10), bendras plotas (ha): 0,1006, mokėtojo sklypo (dalies) vertė: 50 340,00 Eur, netaikoma lengvata (plotas, ha): 0,0406, apmokestintos sklypo dalies vertė: 20 316,14 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas: 0,3, nuomos pradžia / pabaiga: 2018-03-08 / 2102-01-29, mokesčio suma: 60,95 Eur“. Šioje deklaracijoje taip pat nurodyta 109,46 Eur nepriemoka už ankstesnius metus ar pagal kitas mokėtojo deklaracijas (nuo 2005 iki 2019 m.) ir apskaičiuoti 1,88 Eur dydžio delspinigiai. Atsakovė nesutiko panaikinti / patikslinti likusių deklaracijų dalių. Taip pat atsakovė pateikė ieškovui ir 2019 m. gegužės 17 d. suformuotą valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2017 metus, kurios ieškovas anksčiau nebuvo gavęs.

1.8. Ieškovo nuomone, atsakovės reikalavimas mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už jam paskirtą 0,0195 ha ploto žemės sklypo dalį ir atsakovės raštas yra neteisėti ir nepagrįsti, grindžiami netinkamu teisės normų taikymu, neįvertinus visų aplinkybių, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą. Atsakovė nepagrįstai ieškovą laiko valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoju už žemės sklypo dalį, kuri yra užstatyta ne ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės sudaryta taikos sutartis ieškovui neturi prejudicinės galios. Ieškovas taip pat nurodo, kad 1,0531 ha žemės sklypo dalis, iš kurios 0,0195 ha plotas buvo paskirtas ieškovui ir už ją skaičiuojamas žemės mokestis, nėra identifikuota ir viešajame registre įregistruota kaip žemės sklypas, todėl atsakovė neturi pagrindo teigti, kad bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį sudaro būtent 1,0531 ha žemės sklypo dalis, ir iš šios dalies atitinkamą dalį paskirti ieškovui.

1.9. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad keliai nėra bendro naudojimo, taigi formuodama žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2017, 2018 ir 2019 metus keliais užstatytai 0,8159 ha ploto žemės sklypo daliai atsakovė turėjo taikyti „nulinį“ nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokesčio tarifą.

1.10. Ieškovo nuomone, pagal Palangos miesto savivaldybės sprendimus gyvenamųjų teritorijų žemės sklypams nustatytas mažesnis tarifas, nei komercinės paskirties objektų ir rekreacinių teritorijų žemės sklypams, todėl bendrojo naudojimo žemės sklypo daliai atsakovė turėjo pritaikyti ieškovui palankiausią, o ne maksimalų – 0,9 proc. – tarifą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nepagrįstu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą ieškovui E. G. sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį – 89,31 Eur už 2017 metus, 87,82 Eur už 2018 metus, 83,13 Eur už 2019 metus ir apskaičiuotus delspinigius – 2,89 Eur – už jam paskirtą 0,0195 ha dalį iš 1,0531 ha valstybinės žemės sklypo, esančio 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); kitus ieškovo E. G. ieškinio reikalavimus atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai atmetė; grąžino ieškovui E. G. sumokėto žyminio mokesčio dalį – 45 Eur. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas konstatavo, jog, kadangi įstatyme ir savivaldybės teisės aktuose įtvirtinta žemės naudotojo pareiga mokėti už naudojimąsi valstybine žeme, o ieškovas yra teisėtas valstybinės žemės sklypo dalies, užstatytos ieškovui ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais / statiniais, naudotojas, taip pat galiojant DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai, ieškovas turėjo pareigą sumokėti atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 m., 2018 m., 2019 m.

2.2. Atsižvelgdamas į klausimui išspręsti aktualų teisinį reglamentavimą, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo tikslus ir uždavinius, taip pat į tai, kad ieškovas yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narys, teismas padarė išvadą, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis turi tiesioginės įtakos ieškovo, kaip bendrijos nario, teisėms ir pareigoms.

2.3. Pagal žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 11 d. planą, parengtą A. P. personalinės įmonės, valstybine žeme naudojasi juridiniai ir fiziniai asmenys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visas šis žemės sklypas yra padalytas į įvairaus dydžio dalis – iš jų dalis yra įregistruota kaip fizinių ar juridinių asmenų nuosavybė, tačiau kita dalis yra nuomojama ar naudojama kaip valstybinė žemė fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai (5,4278 ha iš viso 6,4809 ha ploto), o dalis yra bendrojo naudojimo teritorija (1,0531 ha iš viso 6,4809 ha ploto). Iš minėto žemės sklypo plano taip pat matyti, kad jame nurodyta žemės dalis (1,0531 ha), pažymėta indeksu „A“, yra užstatyta gatve, pravažiuojamuoju keliu, nuovažomis, šaligatviais, taip pat apima ir žaliąsias vejas. Žemės sklypo plane indeksu „A“ pažymėta 1,0531 ha ploto žemės dalis yra naudojama bendrai visų šios teritorijos naudotojų, joje įrengti statiniai: susisiekimo komunikacija, pravažiuojamasis kelias, „D2“ kategorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), susisiekimo komunikacija – gatvė (pagalbinė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nuovažomis ir veja. Būtent šis 1,0531 ha žemės sklypo dalies plotas ir buvo apmokestintas skaičiuojant žemės sklypo mokestį nuo 2017 metų. Iš atsakovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovui tenkančios bendro naudojimo žemės sklypo dalis buvo apskaičiuota proporcingai jo valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomam žemės sklypui (1,0531 ha x 0,1006 ha / 54278 ha= 0,0195).

Šalies argumentai

2.4. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad konkreti 1,0531 ha žemės sklypo dalis, iš kurios 0,0195 ha ploto buvo paskirta ieškovui, nėra įregistruota viešajame registre, nereiškia, kad žemės sklypas nėra jam suteiktas naudotis, jis juo nesinaudoja ir kad už jo naudojimąsi neturi būti mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visiškai pakanka faktiškai naudojamo žemės sklypo dydžiui nustatyti; ieškovas kitų faktinių aplinkybių dėl jo naudojamos žemės sklypo dalies ir objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą, nepateikė.

2.5. Teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, ieškovo ir atsakovės, taip pat ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nusprendė, kad atsakovė už valstybinę žemę ieškovui pagrįstai netaikė „nulinio“ mokesčio tarifo, nes trečiajam asmeniui priklausančios susiekimo komunikacijos nėra priskirtinos bendrojo naudojimo keliams.

2.6. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovo 0,1006 ha sklypo daliai buvo pritaikytas 0,3 procento tarifas, o 0,0195 ha žemės sklypo daliai – 0,9 procentų tarifas. Teismas nusprendė, kad atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centre yra nurodyti du žemės sklypo naudojimo būdai, tačiau nėra nurodyta, kuri konkrečiai dalis yra „Rekreacinės teritorijos“ ir „Gyvenamosios teritorijos“, taip pat į statinių ginčo teritorijoje naudojimo paskirtį, pagrįstai taikė ieškovui 0,9 procento tarifą 0,0195 ha bendro naudojimo žemės sklypo daliai. Jis pripažintinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Taikomas tarifas yra nustatytas galiojančiu savivaldybės tarybos sprendimu. Taigi ieškovo argumentai, jog atsakovė netinkamai taikė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir nepagrįstai apskaičiavo didesnį mokėtiną nuomos mokestį, taip pat, kad savivaldybė, taikydama žemės nuomos mokesčio tarifą, nėra kompetentinga vertinti žemės sklype esančių statinių naudojimo paskirties, atmestini kaip nepagrįsti.

2.7. Įvertinęs atsakovės administracijos direktorės ieškovui pateikto 2019 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. (4.16)-D3-3794 turinį, teismas padarė išvadą, kad ieškovo argumentai dėl atsakovės rašto neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad ieškovas aiškiai suprato, kokiais motyvais pateiktas raštas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, rašte nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys tiek žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, tiek valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymą, atsakovė ieškovui pateikė visą informaciją, susijusią su ieškovo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, yra nurodyti tarifai, apskaičiavimo būdas, laikotarpis, už kurį apskaičiuotas žemės mokestis, taip pat ieškovui išaiškinta, kodėl jam kyla prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir kaip yra skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nurodytas deklaracijose, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka. Taigi rašte aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, toks faktinės ir teisinės situacijos įvertinimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atsakymą nepagrįstu ir neteisėtu.

2.8. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl atsakymo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą ir patikslinti ieškovui valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų už 2017–2019 metus dalį dėl jam paskirtos žemės sklypo dalies iš 1,0531 ha ploto valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

2.9. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti nepagrįstu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą ieškovui sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį: 89,31 Eur už 2017 metus, 87,82 Eur už 2018 metus, 83,13 Eur už 2019 metus ir apskaičiuotus delspinigius – 2,89 Eur. Teismas konstatavo, jog tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl šią civilinės bylos dalį nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį. Nutraukus civilinės bylos dalį, susiklostė teisinė situacija, kai atsakovė ir toliau gali reikalauti, jog ieškovas sumokėtų valstybinės žemės nuomos mokestį, nepaisydama to, ar būtų patenkintas kitas ieškinio reikalavimas. Taigi ieškovo materialinės subjektinės teisės nėra apgintos, ir nėra atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių.

3.2. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prievolę mokėti žemės nuomos mokestį už jam atsakovės priskirtą 0,0195 ha žemės sklypo dalį kildino iš įstatymų, savivaldybės teisės aktų, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės sudarytos taikos sutarties. Žemės sklypo dalis, skirta DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Nuova Capital“ įsigytų nekilnojamųjų daiktų naudojimui pagal paskirtį, nepriklausė nuosavybės teise UAB „Nuova Capital“, todėl pagal Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalį DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nekilnojamųjų daiktų pardavėjas. Ši nuostata aptarta ir 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5476 2.7 punkte. Nepaisydamas to, kad teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, jog prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį turi nekilnojamųjų daiktų, kurių naudojimui pagal paskirtį reikalinga atitinkama valstybinės žemės sklypo dalis, savininkas, pirmosios instancijos teismas, nurodęs iš esmės ginčui aktualias materialiosios teisės normas ir teismų praktiką, padarė priešingą išvadą – ieškovas, nebūdamas žemės sklype esančių statinių (kelių, gatvės, lietaus nuotekų tinklų) savininkas, turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

3.3. Taikos sutartį sudarė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė. Įstatyme nenumatyta išimčių, kad kitoje byloje, kurioje ieškovas nedalyvavo, sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis ieškovui sukurtų kokias nors teises ir pareigas. Taikos sutartis turi įtakos tik DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės tarpusavio teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino taikos sutarties galią ieškovui ir jos pagrindu kilusią pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

3.4. Kelius, gatvę, lietaus nuotekų tinklus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ yra įgijusi nuosavybės teise. Šis turtas nelaikytinas bendrosios dalinės nuosavybės objektu, taigi ieškovas neturi prievolės mokėti mokesčių, įskaitant ir valstybinės žemės nuomos mokestį, rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovė turi teisę nustatyti konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą, tačiau teisės aktai nenumato atsakovei teisės valstybinės žemės nuomos mokesčio reikalauti ne iš žemės sklypo naudotojo. Šiuo atveju valstybinės žemės naudotojas yra aiškus – tai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (statinių savininkė), todėl būtent DNSB „(duomenys neskelbtini)“ tiek pagal imperatyvų valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką turi prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

3.5. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovui prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už atsakovės jam paskirtą 0,0195 ha žemės sklypo dalį.

3.6. Teisės aktai nereglamentuoja bendrojo naudojimo kelio sampratos. Teismas, spręsdamas dėl bendrojo naudojimo kelio sąvokos, rėmėsi Žemės mokesčio įstatymo 8 komentaru, o ne teisės aktu. Kadangi nėra teisinio reglamentavimo, apibrėžiančio bendrojo naudojimo kelio sąvoką, teismas privalėjo visus Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimus aiškinti mokesčio mokėtojo (ieškovo) naudai, t. y. arba nepripažinti ieškovo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už bendrojo naudojimo keliu užimtą žemę, arba pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai netaikė ieškovui „nulinio“ mokesčio tarifo.

3.7. Teismas teisiškai nepagrindė išvados, kad tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti du žemės sklypo naudojimo būdai (kuriems taikomas skirtingas tarifas) ir nėra nustatyta, kokiai sklypo daliai koks būdas taikytinas, abiem dalims turi būti pritaikytas toks pats mokesčio tarifas – 0,9 proc. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamųjų teritorijų žemės sklypams nustatytas tarifas yra mažesnis nei komercinės paskirties objektų ir rekreacinių teritorijų žemės sklypams, bendrojo naudojimo žemės sklypo daliai turėtų būti taikomas ieškovui palankiausias tarifas, tai yra – gyvenamųjų teritorijų žemės sklypams taikytinas tarifas.

3.8. Kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jeigu jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Tai reiškia, kad šiuo atveju ginčijamo rašto legitimacija nėra galima. Todėl teismas nepagrįstai pateisino teisės aktų normų nenurodymą rašte. Būtent teisinio pagrindo nurodymas administraciniame akte yra viena iš esminių sąlygų įvertinti jo teisėtumą.

3.9. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtinta, kad nėra teisinio reglamentavimo, nustatančio ieškovo prievolę mokėti už jam nuosavybės teise nepriklausančiais statiniais užstatytą valstybinę žemę ir apibrėžiančio bendrojo naudojimo kelio sąvoką. Taigi akivaizdu, kad atsakovė rašte nenurodė teisės aktų normų, nes tokių teisės aktų normų nėra. Atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo ir įpareigodama ieškovą sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už bendrojo naudojimo 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, pateikė nepagrįstą ir neteisėtą raštą. Atsakovės rašte nurodytas plečiamasis teisės aktų aiškinimas, paremtas subjektyviu vertinimu, kuriam pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė, nelaikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes apeliantas 2021 m. liepos 21 d. sumokėjo įsiskolinimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovė nurodo, jog teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-280-611/2016). Nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Šie kasacinio teismo išaiškinimai, nors ir priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, vis dėlto yra aktualūs ir ginčo atveju, nes leidžia daryti išvadą, kad pagal kasacinio teismo praktiką pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme šios žemės naudotojui kyla, nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis yra sudaryta, nes tokia naudotojo prievolė įtvirtinta teisės aktuose.

4.2. Apelianto įsiskolinimas už valstybinės žemės nuomos mokestį sudarė 377,44 Eur. Apeliantas 2021 m. liepos 21 d. sumokėjo įsiskolinimą Palangos miesto savivaldybės administracijai. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareigos mokėti žemės nuomos mokestį ir dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Kadangi įsiskolinimas sumokėtas, byloje nebėra ginčo dalyko, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka netenka prasmės ir prieštarauja Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. UAB „Palangos kempingas“ (dabar – UAB „Nuova Capital“) 1998 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/98-148 ir 2003 m. sausio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/98-148 patikslinimo pagrindu valdė Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausiusį 6,4809 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas). Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko administracija perleido fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybėn ar nuomai nustatytas žemės sklypo dalis. Žemės sklype buvo pastatytas gyvenamųjų ir rekreacijai skirtų namų kvartalas, kuriame nuosavybės teise turtą valdo apie 82 savininkai (atskirai neskaičiuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatytų ir parduotų 2 daugiabučių namų butų savininkų), tarp kurių – ir ieškovas. Ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis taip pat yra 0,1006 ha žemės sklypo dalies (žymėjimas plane Nr. 31) nuomininkas valstybinės žemės sklypo 1998 m. balandžio 28 d. nuomos sutarties Nr. N25/98-148, 2003 m. sausio 30 d. sutarties Nr. N25/98-148, 2018 m. vasario 28 d. susitarimo Nr. 16SŽN-21-(14.16.55), 2005 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. 13.1-2000-(15.2-3.2) ir pirkimo–pardavimo 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutarties Nr. K1ES-15294 pagrindais.

8. Žemės sklype buvo įrengti ir 2007 m., 2013 m. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šie keliai: pravažiuojamasis kelias, „D2“ kategorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gatvė (pagalbinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įrengti ir 2008 m. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžineriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise kaip teritorijos vystytojai ir statytojai priklausė UAB „Nuova Capital“.

9. Dalis savininkų, nuosavybės teise valdančių pastatus žemės sklype, 2015 m. balandžio 23 d. įkūrė trečiąjį suinteresuotą asmenį – DNSB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugsėjo 19 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai buvo 66 iš 82 turto savininkų. 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Nuova Capital“ pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu kelius, lietaus nuotekų tinklus ir nuomos teisę į atitinkamą žemės sklypo dalį, skirtą naudoti kelius ir lietaus nuotekų tinklus pagal paskirtį, perleido DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn.

10. Atsakovė 2018 m. vasario 9 d. informaciniu raštu Nr.(4.16)-23-400 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.T2-217, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaičiuotas 2 679,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis už 2017 metus už jos naudojamą 1,0531 ha ploto keliu užstatytą valstybinę žemę, esančią žemės sklype. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei pateikė 2018 m. kovo 14 d. prašymą suteikti informaciją ir patikslinti deklaraciją – taikyti „nulinį“ nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą. Atsakovė pateikė 2018 m. balandžio 12 d. atsakymą Nr. (4.16)-D3-933, jame atsisakė pritaikyti „nulinį“ mokesčio tarifą. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 14 d. pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (administracinė byla Nr. eI-4391-243/2018), prašė panaikinti atsakovės 2018 m. balandžio 12 d. atsakymą Nr.(4.16)-D3-933 ir įpareigoti atsakovę patikslinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ suformuotą žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2017 m. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu panaikino atsakovės 2018 m. balandžio 12 d. atsakymą Nr. (4.16)-D3-933 ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 14 d. prašymą. Vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimą, atsakovė iš naujo išnagrinėjo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 14 d. prašymą dėl informacijos suteikimo ir deklaracijos patikslinimo ir pateikė 2018 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr.(4.16)-D3-3727, jame tais pačiais motyvais pakartotinai atsisakė taikyti „nulinį“ mokesčio tarifą. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 17 d. pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (administracinė byla Nr. eI-3266-342/2019), prašė panaikinti atsakovės 2018 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. (4.16)-D3-3727 ir įpareigoti atsakovę patikslinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ suformuotas žemės nuomos mokesčio deklaracijas. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtino 2019 m. balandžio 17 d. taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo panaikinti žemės nuomos mokesčio deklaraciją, pateiktą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 ir 2018 metus, perskirstyti žemės sklypo 1,0531 ha dalį ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį.

11. Ieškovas iš atsakovės gavo valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2017, 2018 ir 2019 metus. Ieškovas, nesutikdamas mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už jam paskirtą 0,0195 ha žemės sklypo dalį ir manydamas, kad atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas, 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti informaciją, kaip buvo nustatyta savivaldybės jam suformuotoje valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje už 2018 metus nurodyta sklypo, kurio Nr. 1499, (dalies) vertė nuomos pradžios / pabaigos laikotarpiu 2005-08-16 / 2018-02-28 ir nurodyti priežastis, dėl kurių ji yra didesnė; patikslinti savivaldybės suformuotoje valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje už 2019 metus dėl senatvės pensijos amžiaus taikytinos mokesčio lengvatos dydį ir mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį; panaikinti savivaldybės suformuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2018 ir 2019 metus už valstybinės žemės plotą, kuriame yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas; dėl teisėtų ir pagrįstų priežasčių netenkinus prašymo, patikslinti savivaldybės suformuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2018 ir 2019 metus, pritaikant „nulinį“ nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokesčio tarifą kelių užimtam žemės sklypo dalies plotui; tiksliai ir aiškiai nurodyti savivaldybės apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio taikymo teisinį pagrindą ir nurodyti, kokiu pagrindu taikytas 0,9 proc. tarifas; pateikti savivaldybės suformuotose valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose už 2018 ir 2019 metus nurodytos 0,0195 ha žemės sklypo dalies planą su ploto apskaičiavimu, nurodyti paskirtį, būdą, pobūdį ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus; pateikti informaciją, kokiu pagrindu savivaldybės suformuotose valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose už 2018 ir 2019 metus apskaičiuoti delspinigiai, ir pateikti delspinigių apskaičiavimą pagrindžiančius duomenis.

12. Atsakovė pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. (4.16.)-D3-3794 „Dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo“, jame sutiko su dalimi 2019 m. lapkričio 11 d. prašymo. Atsakovė patikslino deklaraciją 2019-1 ir pateikė 2019 m. lapkričio 25 d. suformuotą valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2019 metus. Atsakovė taip pat pateikė ieškovui 2019 m. gegužės 17 d. suformuotą valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2017 metus.

13. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą ieškovui E. G. sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį: 89,31 Eur už 2017 metus, 87,82 Eur už 2018 metus, 83,13 Eur už 2019 metus ir apskaičiuotus delspinigius – 2,89 Eur – už ieškovui paskirtą 0,0195 ha dalį iš 1,0531 ha valstybinės žemės sklypo, esančio 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr.(4.16.)-D3-3794 „Dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo“, kuriuo įformintas atsisakymas panaikinti / patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už ieškovui paskirtą 0,0195 ha valstybinės žemės sklypo dalį, ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą suteikti informaciją ir panaikinti / patikslinti deklaracijas; 3) patikslinti ieškovui pateiktų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų už 2017–2019 metus dalį dėl ieškovui paskirtos valstybinės žemės sklypo dalies.

14. Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nepagrįstu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą ieškovui E. G. sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį – 89,31 Eur už 2017 metus, 87,82 Eur už 2018 metus, 83,13 Eur už 2019 metus ir apskaičiuotus delspinigius – 2,89 Eur – už jam paskirtą 0,0195 ha dalį iš 1,0531 ha valstybinės žemės sklypo, esančio 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); kitus ieškovo E. G. ieškinio reikalavimus atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai atmetė.

15. Kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą, buvo nuspręsta dėl asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, taigi egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

16. CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas šiuo atveju suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

17. Nuspręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatyti galimi teismo sprendimo padariniai trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Taigi sisteminis pirmiau nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159/2007). Taigi aukštesnės instancijos teismas panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

19. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), jis taip pat yra 0,1006 ha žemės sklypo dalies (žymėjimas plane Nr. 31) nuomininkas valstybinės žemės sklypo sutarčių pagrindais, už kurią moka atsakovės jam apskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Ieškovas ir kiti pastatus nuosavybės teise valdantys savininkai įkūrė DNSB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Nuova Capital“ įsigijo kelius, lietaus nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, skirtą naudoti šiuos statinius pagal paskirtį. Atsakovė, vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217, apskaičiavo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 metus už naudojamą 1,0531 ha ploto keliu užstatytą valstybinę žemę, esančią žemės sklype, ir pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Kilus atsakovės ir trečiojo asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ginčui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, šalys sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta teismo nutartimi. Pagal šios taikos sutarties nuostatas, atsakovė sutiko perskirstyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,4809 ha), 1,0531 ha dalį, teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį ir šio mokesčio deklaracijas už 2017 m. ir 2018 m. pateikti mokesčio mokėtojams, atsižvelgiant į valdomą sklypo dydį ir žemės paskirtį. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta atsakovės ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ taikos sutartis, atsakovė perskirstė 1,0531 ha žemės sklypo dalį, apskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį, atsižvelgdama į valdomą sklypo dydį ir žemės paskirtį, ir pateikė ieškovui, taip pat ir kitiems šio žemės sklypo naudotojams – mokesčio mokėtojams – šio mokesčio deklaracijas už 2017 m. ir 2018 m. Ieškovas byloje kėlė klausimą, ar jis nebūdamas statinių – kelių, lietaus nuotekų tinklų, – esančių (duomenys neskelbtini), valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, savininkas, turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatavo, jog, kadangi įstatyme ir savivaldybės teisės aktuose yra įtvirtinta žemės naudotojo pareiga mokėti už naudojimąsi valstybine žeme, ieškovas yra teisėtas valstybinės žemės sklypo dalies, užstatytos ieškovui nuosavybės teise ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais / statiniais, naudotojas, taip pat galiojant teismo patvirtintai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės sudarytai taikos sutarčiai, ieškovas turi pareigą mokėti atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 m., 2018 m., 2019 m.

21. Pagal žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 11 d. planą, parengtą A. P. personalinės įmonės, valstybine žeme naudojasi juridiniai ir fiziniai asmenys. Visas šis žemės sklypas yra padalytas į įvairaus dydžio dalis; iš jų dalis yra įregistruota kaip fizinių ar juridinių asmenų nuosavybė, kita dalis yra nuomojama ar naudojama kaip valstybinė žemė, fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti (5,4278 ha iš viso 6,4809 ha sklypo), o dalis yra bendro naudojimo teritorijos (1,0531 ha iš viso 6,4809 ha). Žemės sklypo plane nurodyta žemės dalis (1,0531 ha), pažymėta indeksu „A“, yra užstatyta gatve, pravažiuojamuoju keliu, nuovažomis, šaligatviais, taip pat apima ir žalias vejas. Žemės sklypo plane indeksu „A“ pažymėta 1,0531 ha žemės dalis yra naudojama bendrai visų šios teritorijos naudotojų, joje yra įrengti statiniai: susisiekimo komunikacija – pravažiuojamasis kelias, „D2“ kategorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), susisiekimo komunikacija – gatvė (pagalbinė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nuovažomis ir veja. Būtent šis 1,0531 ha žemės sklypo dalies plotas ir buvo apmokestintas, skaičiuojant žemės sklypo mokestį nuo 2017 metų. Iš atsakovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovui tenkanti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis buvo apskaičiuota proporcingai jo valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomam žemės sklypui (1,0531 ha x 0,1006 ha / 54278 ha = 0,0195).

22. Kolegijos nuomone, ieškovo byloje keltas klausimas dėl jam nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės mokestį už jam paskirtą valstybinės žemės sklypo dalies plotą, kuris yra užstatytas bendrijos nuosavybės teise valdomais pastatais / statiniais, turi įtakos kitų 1,0531 ha žemės sklypo dalies naudotojų, kuriems taip pat apskaičiuotas valstybinės žemės mokestis už jiems paskirtą atitinkamą 1,0531 ha ploto žemės sklypo dalį, teisėms ir pareigoms. Nurodyti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi: mokestis už valstybinės žemės sklypo dalį jiems skaičiuojamas tuo pačiu pagrindu kaip ir ieškovui. Kaip jau minėta, pagal atsakovės ir DNSB „Birutės parkas“ taikos sutarties nuostatas, atsakovė sutiko perskirstyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 6,4809 ha), 1,0531 ha dalį, teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį ir šio mokesčio deklaracijas už 2017 m. ir 2018 m. pateikti mokesčio mokėtojams, atsižvelgiant į valdomą sklypo dydį ir žemės paskirtį. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta atsakovės ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ taikos sutartis, atsakovė perskirstė 1,0531 ha žemės sklypo dalį, apskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį, atsižvelgdama į valdomą sklypo dydį ir žemės paskirtį, ir pateikė ieškovui, taip pat ir kitiems šio žemės sklypo naudotojams – mokesčio mokėtojams – šio mokesčio deklaracijas už 2017 m. ir 2018 m. Todėl, pirmosios instancijos teismui konstatavus mokesčio skaičiavimo ieškovui pagrindo teisėtumą, susiklosto situacija, kai sukuriamas prejudicinis faktas, galintis turėti įtakos kitų mokesčio mokėtojų, kuriems mokestis skaičiuojamas tuo pačiu pagrindu, teisėms ir pareigoms. Šių asmenų – bendrojo naudojimo žemės 1,0531 ha sklypo dalies naudotojų, kuriems skaičiuojamas valstybinės žemės mokestis už jiems paskirtą atitinkamą bendrojo naudojimo sklypo dalį, – materialiųjų teisių ir pareigų ryšys su nagrinėjama byla yra pakankamas (glaudus), tačiau jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, taigi negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl ieškovo keliamo klausimo.

23. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad taikos sutartis tarp DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės nesukelia jam teisinių pasekmių, tačiau pirmosios instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutiko. Atsižvelgdamas į klausimui išspręsti aktualų teisinį reglamentavimą, į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo tikslus ir uždavinius, taip pat į tai, kad ieškovas yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narys, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis turi tiesioginės įtakos ieškovo, kaip bendrijos nario, teisėms ir pareigoms. Teismas pažymėjo ir tai, kad, sudarant ir pasirašant šią taikos sutartį, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo ieškovas, kuris tuo metu buvo šios bendrijos pirmininkas, todėl sutiko su atsakovės atstovų argumentais, kad ieškovui buvo žinomos ir suprantamos taikos sutarties pagrindu visiems bendrijos nariams kilsiančios teisinės pareigos, t. y. atsakovei perskirsčius žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,4809 ha), 1,0531 ha dalį, mokėti teisės aktų nustatyta tvarka atsakovės apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį, atsižvelgiant į valdomą sklypo dydį ir žemės paskirtį pagal pateiktas šio mokesčio deklaracijas už 2017 m. ir 2018 m.

24. Iš ieškovo pateikto 2018 m. rugsėjo 19 d. sudaryto DNSB „Birutės parkas“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių ir jame esančių pastatų savininkų sąrašo matyti, jog ne visi savininkai yra bendrijos nariai. Taikos sutartis buvo sudaryta tarp bendrijos ir atsakovės – nei bendrijos nariai, nei savininkai, nesantys bendrijos nariais, į bylos nagrinėjimą, kurios metu buvo patvirtinta taikos sutartis, įtraukti nebuvo. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas, atsakovė įsipareigojo perskirstyti sklypo dalį, apskaičiuoti mokestį ir pateikti deklaracijas už 2017 ir 2018 metus. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas ginčija ne tik deklaracijų už 2017 ir 2018 metus, bet ir deklaracijos už 2019 metus pagrįstumą. Kaip nustatyta byloje, atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė ieškovui patikslintą valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2019 metus, kurioje taip pat apskaičiuota mokesčio suma, mokėtina už jam paskirtą bendrojo naudojimo dalies dalį. Teismo išvados dėl taikos sutarties, kaip pagrindo skaičiuoti mokestį už valstybinę žemę, taikymo ir galiojimo apimties turi įtakos visų mokesčio mokėtojų teisėms. Šios nustatytos aplinkybės papildomai pagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir žemės sklypo dalies naudotojų, kuriems skaičiuojamas valstybinis žemės mokestis už jiems paskirtą sklypo dalį, materialiųjų teisių ir pareigų.

25. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje susidarė išskirtinė situacija, kai pirmosios instancijos teismo sprendimu sukuriami prejudiciniai faktai dėl mokesčio dydžio, jo apskaičiavimo ir mokėjimo pagrindų, kurie turi įtakos kitų, byloje nedalyvavusių, valstybinės žemės mokesčio mokėtojų teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo priimto procesinio sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimai atsakovei atmesti, naikintina, ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, į bylos nagrinėjimą įtraukiant visus teisinį suinteresuotumą turinčius asmenims, t. y. asmenis, kuriems skaičiuojamas valstybinės žemės mokestis už atitinkamą jiems paskirtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,4809 ha), 1,0531 ha dalį (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

26. Papildomai pažymėtina, jog tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą sąlygojo tai, kad valstybės turto tvarkymas grindžiamas viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Be to, viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų ir kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams ir kt. Taigi atsižvelgiant į būtent šios bylos pobūdį – sprendžiant dėl mokesčio už valstybinę žemę skaičiavimo pagrįstumo, svarbu, kad, įvertinant viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumą, būtų užtikrintas visų suinteresuotų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms turi įtakos teismo sprendimu sukurti prejudiciniai faktai, tinkamas dalyvavimas procese.

27. Pasisakydama dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumento, jog apeliantas 2021 m. liepos 21 d. sumokėjo 377,44 Eur įsiskolinimą Palangos miesto savivaldybės administracijai, taigi byloje nebėra ginčo dalyko, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka netenka prasmės ir prieštarauja Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, kolegija pažymi, jog, nors ieškovas sumokėjo įsiskolinimą, tačiau apeliacinio skundo neatsisakė (priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog, šalindamas teismo nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, 2021 m. rugpjūčio 22 d. (t. y. vėliau, nei atsakovei sumokėjo įsiskolinimą) sumokėjo už apeliacinį skundą žyminį mokestį); tai, jog ieškovas sumokėjo skolą atsakovei, savaime nereiškia, jog jis pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo paduotas apeliacinis skundas. Taigi atsakovės nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.

28. Ieškovas taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą pripažinti nepagrįstu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį: 89,31 Eur už 2017 metus, 87,82 Eur už 2018 metus, 83,13 Eur už 2019 metus ir apskaičiuotus delspinigius – 2,89 Eur. Ieškovo nuomone, nutraukus civilinės bylos dalį, susiklosto teisinė situacija, kai atsakovė ir toliau gali reikalauti, jog ieškovas sumokėtų valstybinės žemės nuomos mokestį, nepaisydama to, ar būtų patenkintas kitas ieškinio reikalavimas, taigi ieškovo materialinės subjektinės teisės nėra apgintos, ir nėra atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Kolegija atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

29. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais (nepagrįstais), yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-247-415/2019).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovės reikalavimą sumokėti valstybinės žemės mokestį ir delspinigius nepagrįstu tenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių – šiuo reikalavimu siekiami padariniai kiltų patenkinus kitus ieškovo reiškiamus reikalavimus dėl administracinių aktų nuginčijimo ir įpareigojimo patikslinti mokesčio deklaracijas, taigi nesutiktina su ieškovu, jog, nutraukus bylos dalį, nėra atkuriama teisinė taika tarp šalių. Nurodytais motyvais pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį pagal ieškovo reikalavimą pripažinti nepagrįstu atsakovės reikalavimą sumokėti valstybinės žemės mokestį ir delspinigius (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

31. Konstatavus, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, taigi procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamas, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas turi įtakos neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl teismo priimto procesinio sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimai atsakovei atmesti, naikintina, ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, į bylos nagrinėjimą įtraukiant visus materialinį teisinį suinteresuotumą turinčius asmenis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

33. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai sprendimas panaikinamas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio, todėl, naikinant dalį sprendimo dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, ieškovui grąžintina 45 Eur žyminio mokesčio suma.

34. Kitos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neskirstytinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo E. G. ieškinio reikalavimai atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atmesti, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitas Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Grąžinti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2021 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 22 d., mokėjimo nurodymo Nr. 74.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė