- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- A2-653-829/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01035-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. parašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2011, suinteresuotais asmenimis byloje esant V. R., R. Š., A. Š., D. B., K. R., R. P., L. P. bei VMI prie LR FM, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas nurodo, kad teismas 2011-07-11 sprendimu ieškovo A. Š. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino iš dalies, o jo, V. R. bei R. Š. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2011-08-11. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas, atmesdamas priešieškinį, neteisingai taikydamas Lietuvos Respublikos CK 5.50 str., padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi nurodė, kad vien naudojimosi mirusiojo turtu tęsimas nepersikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. Kadangi Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. normoje nėra nuostatų, nustatančių turto valdymo (ar naudojimo) stadijų, todėl rėmėsi faktiškai neegzistuojančia teisės norma, reikalaujančia įrodyti, jog atsirado nuosavybė teisė. Taip pat teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie nurodė apie jo tėvo A. Š. nusikalstamą veiką – kėsinimąsi padaryti nusikaltimą (padegti paveldimą turtą). Tokios veikos tyrimo rezultatų nesant, teismas ėmėsi pats konstatuoti jos buvimą ir taip pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. normą, bet ir Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 3 d. bei 185 str. normas, neatskleidė „rūpestingo savininko“ sąvokos turinio, tai yra nenurodė, kokių veiksmų A. Š. neatliko, kad galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. norma. Pareiškėjas, juridiniu proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p. (teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti), prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2011 ir priešieškinį tenkinti. Teigia, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2012-05-14 iš savo advokato D.Varno. Iki tol buvo įsitikinęs, kad teismo 2011-07-11 sprendimas suteikia jam teisę kreiptis į teismą dėl termino paveldėti atnaujinimo, ką ir padarė 2011-12-28. Yra kurčnebylys, todėl jam niekas tinkamai nepaaiškino apie teismo sprendimo prasmę ir jo neapskundimo pasekmes. Mano, kad prašymui atnaujinti procesą nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido. Jeigu teismas laikytų terminą praleistu, prašo pripažinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl šios priežasties. Taip pat pareiškėjas pateikė papildomą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teismo priimto sprendimo turinio nesuvokimui turėtų būti kviečiama ir sprendimo paskelbimo metu jam atstovavusi atstovė bei vertėja, kurios savarankiškai paaiškintų, ar jų žiniomis V. Š. supratimas apie teismo sprendimą buvo pakankamas, taip pat pasinaudoti teise prašyti skirti ekspertizę neįgalumo įtakai suvokimui nustatyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. Š., K. R., L. P., R. P., D. B. pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su tokiu pareiškėjo prašymu nesutinka, nes teismas nagrinėdamas civilinę bylą jokių aiškių teisės normų taikymo klaidų nepadarė. Nurodo, kad pareiškėjas moka skaityti, yra pakankamai išprusęs, proceso metu jį atstovavo advokatė, posėdžiuose pareiškėjas buvo aktyvus, bendraudavo su savo broliu bei seserimi. Taip pat pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, o jį atnaujinti objektyvaus pagrindo nėra (b.l. 41-42, 43, 44, 45, 46).
VMI prie LR FM pateiktame atliepime nurodė, kad yra nesuinteresuotas bylos baigtimi, kadangi byloje yra kitų įpėdinių ir klausimą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 47).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. R. bei R. Š. atsiliepimų teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ir Lietuvos Respublikos CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais bei tvarka.
Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o paduodant prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, Lietuvos Respublikos CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, jeigu asmuo (jo atstovas) dalyvavo jį paskelbiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-641/2005), arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas Lietuvos Respublikos CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Šiuo atveju teismo sprendimas, dėl kurio pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, yra priimtas 2011-07-11. Apie sprendimo paskelbimą pareiškėjui buvo žinoma, tą pačią dieną buvo išduotas neįsiteisėjęs sprendimo nuorašas (civilinė byla Nr. 2-46-876/2011; II tomas, b.l. 30). Taigi, laikytina, jog aplinkybė apie tai, kad sprendime pareiškėjo nuomone buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, V. Š. tapo žinoma 2011-07-11, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėją V. Š. atstovavo advokatė, kuri, kaip profesionali teisininkė, turėjo pareigą jį informuoti apie CPK nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo pasekmes. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2012-05-21, taigi terminas prašymui atnaujinti procesą yra akivaizdžiai praleistas.
Pareiškėjas nurodo, kad jei teismas laikys terminą praleistu, prašo pripažinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl šios priežasties – jo kurtumo, kadangi tik 2012-05-14 iš savo advokato D.Varno sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Iki tol buvo įsitikinęs, kad teismo 2011-07-11 sprendimas suteikia jam teisę kreiptis į teismą dėl termino paveldėti atnaujinimo, ką ir padarė 2011-12-28. Teismas sprendžia, kad pareiškėją V. Š. viso bylos nagrinėjimo metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, į kurį V. Š. galėjo kreiptis dėl sprendimo turinio ar procesinių terminų jam išaiškinimo. Dėl to, jog atstovė nepadėjo V. Š. įgyvendinti jo teisių ar netinkamai gynė jo interesus proceso metu, byloje nėra pateikta įrodymų. Šios advokatės kompetencija nesuabejojo ir pareiškėjas, todėl jo nurodoma aplinkybė, kad jis nesuprato sprendimo turinio dėl jo sveikatos būklės, nėra niekuo pagrįsta ir tuo pagrindu atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo.
Prašyme pareiškėjas nurodo proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p. – kai pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (b.l. 2-4).
Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro savarankišką pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Respublikos CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.
Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 str.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme įvardytų teisinių veiksmų, tame tarpe ir faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Paveldėjimo teisėje nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t.y. nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.). Priėmimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Susipažinus su civiline byla Nr. 2-46-876/2011, sprendimu bei jo motyvais, pripažintina, kad teismas, nagrinėjant klausimą dėl paveldėjimo teisinių santykių, taikė palikimo atsiradimo metu galiojančios teisės normas, vertino įstatyminio įpėdinio A. Š. veiksmus, kuriais jis siekė įgyti palikėjos – jo motinos A. Š. turtą. Tai, kad teismas sprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, jog A. Š. po savo motinos mirties priėmė šios palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, nesudaro pagrįsto pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Teismas, priimdamas tokį sprendimą vertino įrodymų visumą dėl nustatinėjamo fakto buvimo ar nebuvimo, o ne vieną aplinkybę – liudytojo parodymus apie A. Š. kėsinimąsi padaryti nusikalstamą veiką.
Pareiškėjas pateikė papildomą prašymą – jo pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos CPK 370 str. 2 d. numato, kad teismas prašymą atnaujinti procesą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį prašymą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Tai reiškia, kad skirti prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra teismo prerogatyva. Kita vertus, skirti žodinį prašymo nagrinėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas turėjo teisę savo argumentus išsamiai išdėstyti pareiškime, turėjo pareigą pateikti įrodymus, todėl teismas nelaiko, kad yra būtina nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka.
Netenkinus pareiškėjo V. Š. prašymo, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 45 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ir šaukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335 str. 1 d., 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 9 p., 370 str. 3 d., teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2011.
Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt penkis litus (45 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.