- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-450-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. I.
- Ieškovas
- J. N.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8423-918/2013 pagal ieškovės J. N. (A.) ieškinį atsakovui A. I. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo A. I. priešieškinį ieškovei J. N. (A.) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5515-54/2007 nepilnametei dukrai E. I. iš atsakovo priteistą išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį ir padidinti jį iki 600 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1300 Lt. Dukra lanko mados teatrą, muzikos mokyklą, jai nupirktas dviratis, pianinas, fotoaparatas, atskiras kompiuteris. Atsakovas dukrai moka tik po 200 Lt, daugiau jokių daiktų ar dovanų atsakovas dukrai nenuperka, su gimtadieniais nesveikina. Atsakovas dukters nelankė trejus metus, slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Ieškovė taip pat prašė išeiti už ieškinio ribų ir dalį išlaikymo vaikui priteisti atsakovui priklausančiu turtu arba akcijomis.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo bendravimo su dukra E. tvarką. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad turi dar du išlaikytinius: nepilnametį sūnų ir pilnametį sūnų, kuris šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Lt. Iš jų trims vaikams skyrus po 200 Lt, atsakovui pragyvenimui lieka 300 Lt. Išlaikymą vaikams už jį sumoka jo mama, nes jam neužtenka pinigų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priešieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5515-54/2007 nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. I. išlaikymą nepilnametei dukrai E. I., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-03-28) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė J. N. (A.); sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje nurodė vykdyti skubiai; nustatė atsakovo A. I. bendravimo su dukra E. I. tvarką – tėvas su dukra bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 17 val. iki 20.30 val., dukrą iš jos namų pasiima ir atgal parveža tėvas; kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė iš atsakovo A. I. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. N. bei 161 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas nustatė, kad iš atsakovo 2007 m. priteistas po 125 Lt/mėn. išlaikymas dukrai gali užtikrinti tik pačius minimaliausius vaiko poreikius, kurie iš esmės pasikeitė, todėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimas pagrįstas protingumo, teisingumo kriterijais ir atitinka vaiko interesus. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 1300 Lt. E. I. mokosi antroje klasėje, lanko Vaikų mados teatro užsiėmimus, dalyvauja pasirodymuose, taip pat šachmatų būrelį, muzikos mokyklą. Specialiųjų poreikių dėl sveiktos būklės neturi. Atsakovas teigė, kad E. poreikiai nurodyti per dideli, jai pakaktų 1000 Lt per mėnesį, tačiau ginčydamas kai kuriuos vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas, savo paskaičiavimų ir įrodymų nepateikė, tik nurodė jo manymu pakankamas sumas vaiko poreikiams tenkinti. Vaikui gyvenant su motina, šiai yra geriau žinomi E. poreikiai nei atsakovui, kuris su dukra nebendrauja treti metai. Ieškovės dukrai nupirktas dviratis, pianinas, fotoaparatas, atskiras kompiuteris nėra priskirtini prie vaiko būtinųjų poreikių, tačiau ieškovei turint materialines galimybes, vaiko poreikiai gali būti tenkinami maksimaliai. Šių išlaidų ieškovė į vaiko poreikių lentelę nėra įtraukusi ir dalies jų iš atsakovo atlyginti neprašė.
Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo Kaune, sklypo vidutinė rinkos vertė 154000 Lt, ir 2 kambarių butas Kaune, transporto priemonių ieškovė neturi, ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 5000 Lt, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis sandėlio-angaro Kaune, turto vertė apie 17400 Lt, daugiau nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas turėtą nekilnojamąjį turtą perleido tretiesiems asmenims: 53/100 dalis 2 kambarių buto su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), padovanojo 1995 m.; 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), padovanojo 2000 m. motinai I. I.. Atsakovas nuo 1995 m. liepos mėnesio dirba UAB „Paira“ direktoriaus pavaduotoju, yra vienas iš įmonės akcininkų, jam nuo 1995 m. priklauso 50 akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Gauna apie 900 Lt darbo užmokestį, dividendų negauna, nes įmonės veikla nuostolinga. Atsakovas, be dukters E., turi sūnus A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. I., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnų išlaikymui iš atsakovo teismo sprendimu priteista po 300 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad nors P. jau pilnametis, tačiau jis studijuoja, todėl atsakovas jam toliau geranoriškai moka po 200 Lt kas mėnesį. Atsakovas gyvena motinai priklausančiam 2 kambarių bute Kaune, mokesčius, jo teigimu, sumoka motina. Teismo vertinimu, atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, jo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas yra neišsamūs. Jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą atsakovas yra perleidęs dovanojimo sutartimis, papildomų pajamų gauti iš šio turto nesiekė, todėl jo materialinė padėtis buvo gera. Teismas atsakovo turtinę padėtį pripažino gera, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sąmoningai teismui nepateikė duomenų apie jo realias pajamas, o turtas neatlygintinai perleistas tretiesiems asmenims, tokį atsakovo elgesį vertino kaip bandymą nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį, kuri yra geresnė, nei atsakovas bandė įrodyti teismui.
Teismas sprendė, kad nepakanka įrodymų nustatyti, kad atsakovo materialinė padėtis sunki, todėl visas abejones dėl atsakovo turtinės padėties vertintino vaiko naudai ir konstatavo, kad atsakovas gali teikti didesnio dydžio išlaikymą nei po 200 Lt kas mėnesį. Įvertinęs vaiko poreikius, šalių materialinę padėtį bei derinant ieškinio reikalavimus su atsakovo nepilnamečio sūnaus A. I. interesais gauti išlaikymą iš tėvo, teismas ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai E. I. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą išeiti už ieškinio ribų ir dalį išlaikymo vaikui priteisti atsakovui priklausančiu turtu arba akcijomis, kadangi vaiko išlaikymui skirtos lėšos reikalingos tenkinti kasdieninius vaiko poreikius, o tam tikslui šiuo atveju geriausiai tinka periodinės išmokos. Priteisus vaikui išlaikymą nekilnojamuoju turtu ar akcijomis, vaikui ir jo įstatyminei atstovei atsirastų pareiga turtą prižiūrėti ir jį išlaikyti, tam reikėtų papildomų lėšų.
Dėl bendravimo tvarkos. Posėdžio metu šalys susitarė, kad abiems pusėms tinka susitikimų laikas sekmadieniais, todėl dėl priešieškinio reikalavimo teismas surašė sutrumpintus motyvus. Teismas nevertino ieškovės pateikto 2010 m. vykusio elektroninio susirašinėjimo laiškų dėl atsakovo bendravimo su dukra laiko derinimo ir šalių tarpusavio kaltinimų, nes šalys bylos nagrinėjimo metu suderino savo pozicijas dėl bendravimo tvarkos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. I. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 136-139) prašo pakeisti Kauno apylinkes teismo 2013-10-28 sprendimą dalyje, kuria iš A. I. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-03-28) iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo A. I. išlaikymą nepilnametei dukrai E. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013-10-28. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą vadovaujantis proporcingumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi vertinti ne tik vaiko poreikių ir jo tėvų pajamų dydį, bet ir abiejų tėvų turtinių padėčių skirtumo proporcingumą. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė negu apelianto, ieškovės pajamos apie 5000 Lt, o apelianto apie 897 Lt. Taigi net ir tuo atveju, jeigu dukters išlaikymui reikėtų skirti į mėnesį 1000 arba 1300 Lt, ieškovė galėtų prisidėti prie dukters išlaikymo penkis kartus didesne suma nei apeliantas.
2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas turi pareigą išlaikyti ir nepilnametį sūnų A. I., gimusį (duomenys neskelbtini), ir nepagrįstai dukrai E. priteisė didesnį išlaikymą negu yra priteistas išlaikymas sūnui A. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Kiekvienas vaikas turi gauti vienodą išlaikymą, kadangi sūnui priteista 300 Lt kas mėnesį, tai ir dukros E. išlaikymui apeliantas turi skirti po 300 Lt kas mėnesį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dukros E., kuri yra žymiai jaunesnė už apelianto sūnų A., poreikiams užtikrinti yra reikalingas didesnis išlaikymas, nors vaikų amžius skiriasi ir netgi būtų galima vertinti, kad dukrai išlaikymas turėtų būti mažesnis negu sūnui, nes jam jau 15 metų. 8 metų mergaitei į mėnesį išleidžiama 1300 Lt suma yra per didelė ir nepagrįsta.
3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apelianto pajamos neleidžia skirti dukrai E. didesnio išlaikymo kaip 300 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų, atmetė tą aplinkybę, kad jo amžiuje yra sudėtinga susirasti papildomą darbą, kritiškai vertino tai, kad jam padeda mokėti mokesčius ir išlaikymą vaikams jo paties motina. Apeliantas turi tam tikrų problemų po karinės tarnybos Afganistane, jo materialinė padėtis nėra niekaip pasikeitusi. Apelianto pajamos per paskutiniuosius 6 mėnesius yra 4.438,47 Lt, paskutinius tris mėnesius į mėnesį jis uždirbo po 897,50 Lt. Sumokėjus 300 Lt sūnui ir 500 Lt dukrai apeliantui liks tik apie 90 Lt pragyvenimui.
4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas neva slepia savo turtinę padėtį ir siekia, kad jo vardu nebūtų įregistruota jokio nekilnojamojo turto. Duomenys, kuriuos teismas analizavo yra 1994-1995 m. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo padovanotas apelianto motinai 1995 m. kovo 7 d., butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas I. I. 1994-07-08, 1999 m. vasario 19 d. padovanotas apeliantui dėl mamos sveikatos būklės pablogėjimo, bet pagerėjus jos sveikatos būklei buvo padovanotas vėl I. I., t.y. tuo laiku kai E. dar net nebuvo gimusi, o su ieškove apeliantas dar net nebuvo pažįstamas. Todėl teismo padaryta išvada, kad prieš 10 m. disponuodamas savo nekilnojamu turtu apeliantas slėpė pajamas, kad nereikėtų išlaikyti savo dukros E., kurios dar net nebuvo gimusios, yra absurdiška.
5. Išlaikymas nepagrįstai buvo pakeistas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Nors išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos negalima teigti, kad E. I. teisė į išlaikymą buvo pažeista, kadangi apeliantas mokėjo šiek tiek didesnį išlaikymą negu buvo priteistas. Jis mokėjo po 200 Lt kas mėnesį, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turėtų būti mokėtinas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
Ieškovė J. N. (A.) atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 143-147) prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Turi būti patenkinti ne tik buitiniai vaiko poreikiai maistui, aprangai, vaistams, bet ir sudarytos sąlygos vaiko poilsiui bei laisvalaikiui, gabumų vystymui, todėl ieškovės nurodyta vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį išleidžiama suma yra visiškai pagrįsta teisme pateiktais įrodymais. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog dukrą išlaikyti būtina, kad ją reikia materialiai aprūpinti, o jos skiriamos lėšos dukrai išlaikyti yra protingos, taigi atsakovas apeliaciniame skunde prieštarauja pats sau. Apelianto teiginiai dėl jo gaunamų pajamų nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Jis neturi jokių pagrindžiančių įrodymų dėl sveikatos sutrikimų, yra darbingo amžiaus žmogus, todėl atsakovo teiginys, kad jo amžiuje yra sudėtinga susirasti papildomą darbą, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir netgi absurdiškas. Ieškovė dirba per tris darbus, kad dukrai būtų suteiktos kuo geresnės materialinės ir dvasinės gerovės vystymosi sąlygos. Atsakovo trumpalaikiai susižalojimai ir skausmai yra visiškai normalus reiškinys, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad dėl tokių nepagrįstų priežasčių asmuo turi teisę nevykdyti įstatymuose nurodytų pareigų. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nesąžiningu šalies elgesiu. Atsakovo apeliaciniame skunde prašoma priteisti suma - 300 Lt - nepatenkintų net minimalių vaiko poreikių. Ieškinyje buvo nurodyta, kad nupirktas dviratis, pianinas, fotoaparatas, atskiras kompiuteris nėra priskirtini prie vaiko būtinųjų poreikių, tačiau ieškovei turint materialines galimybes, vaiko poreikiai yra tenkinami maksimaliai. Šių išlaidų ieškovė neįtraukė į vaiko poreikių lentelę ir dalies jų iš atsakovo atlyginti neprašė. Teismo priteistas išlaikymas atitinka teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria padidintas 2007-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5515-54/2007 priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, priteisiant vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį ir prašo šią sprendimo dalį pakeisti – sumažinti dukters išlaikymui priteistą sumą iki 300 Lt kas mėnesį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo grindė tuo, kad po 2007 m. teismo nutarties, kuria buvo priteistas išlaikymas vaikui priėmimo, pasikeitė aplinkybės – išaugo vaiko poreikiai. Apeliantas pripažįsta, kad nepilnametės dukters poreikiai yra padidėję, o 2007 m. teismo priteista išlaikymo suma yra per maža, tačiau mano, kad teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį bei jo ribotas galimybes teikti didesnį nei 300 Lt/mėn. išlaikymą vaikui.
Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad CK 3.201 str. numatytos sąlygos pakeisti išlaikymo dydį susiklostė, įvertino pasikeitusius vaiko poreikius (vaikas lanko mokyklą, mokamus būrelius, daugiau kainuoja drabužiai, higienos priemonės, maistas, vaistai, laisvalaikio poreikiai), dėl ko jo poreikiai išaugo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutiktina. Teismas tinkamai įvertino objektyviai (dėl vaiko amžiaus) padidėjusius šalių dukters E. poreikius, jos sveikatą bei amžių. Taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog duomenų apie apelianto darbingumo apribojimą nesama. Nurodytais motyvais teismas sprendė, jog abiejų tėvų galimybės teikti vaikui išlaikymą iš esmės yra vienodos, o vaiko poreikiams patenkinti apeliantas turėtų mokėti kas mėnesį po 500 Lt išmoką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės nurodyta 1300 Lt suma, reikalinga vienam mėnesiui 9 metų vaikui išlaikyti, yra pakankamai didelė, todėl galėtų tenkinti ne tik būtinus, bet ir kitus protingus vaiko poreikius, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad būtiniems vaiko poreikiams pakanka 1000 Lt/mėn., kuri iš esmės teismų praktikoje pripažinta orientaciniu išlaikymo dydžiu taikant CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (bylos nagrinėjimo metu – 1000 Lt).
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl sprendimo priėmimo metu buvusios apelianto finansinės situacijos vertinimu, grindžiamu nekilnojamojo turto perleidimo sandorių 1995-1999 m. laikotarpiu, kuris nepatvirtina turinčių reikšmės bylai aplinkybių bei socialinio tinklalapio Facebook ištraukomis, nuotraukomis (1 t. b. l.59-66) bei prielaidomis, kad šis galimai turi ir kitų, oficialiai nedeklaruojamų nuolatinių pajamų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie argumentai nepakankami apelianto turtinės padėties pripažinimui sunkia ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nepajėgus teikti vaikui teismo priteistą 500 Lt /mėn. išlaikymą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi šalys dirba, ieškovės mėnesinis darbo užmokestis iš trijų darboviečių sudaro apie 5000 Lt (atskaičius mokesčius) (t. 1, b. l. 43-45), atsakovo – 900 Lt (atskaičius mokesčius) (t. 1, b. l. 36). Abi šalys neturi transporto priemonių, atsakovo vardu nuosavybės teise nuo 2003 m. registruotas ½ dalis sandėlio/angaro Kaune. Ieškovės vardu nuo 2002 m. yra registruotas butas, 2012 m. pirktas 1/2 dalis žemės sklypo (kitos paskirties) Kaune, Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas turi dar nepilnametį sūnų A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2002-08-09 sprendimą moka 300 Lt/mėn. išlaikymą. Prievolė atsakovui išlaikyti kitą savo vaiką egzistavo jau nuo 2002 m., o ne atsirado po to, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, todėl nevertintina jo turtinės padėties kaip pablogėjusios aspektu.
Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis, gaunamos pajamos ar darbo santykiai, sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, negali būti vertinami restrospektyviai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, o atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, palyginti su 2007 m., kada buvo nustatytas išlaikymas vaikui, tėvų galimybės (objektyvūs veiksniai – išsilavinimas, sveikata) užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą taip pat nėra pasikeitę, todėl svarbiausia nustatyti, ar kiekvienas iš tėvų pasinaudoja tomis galimybėmis tinkamai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė uždirba 5 kartus daugiau nei atsakovas, todėl jos turtinė padėtis šiuo metu yra daug geresnė už jo, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo sumažinimui iki 300 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra verslininkas, bendrovės akcininkas (50 proc. akcijų), dirba 1995 m. veikiančioje UAB (duomenys neskelbtini), todėl pajėgus užsidirbti normaliam pragyvenimui. Aplinkybė, kad ieškovė dirba 3 darbovietėse, gaudama už atsakovą daug didesnes pajamas, įrodo jos pastangas imantis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikui ir dar labiau pabrėžia atsakovo nerūpestingą elgesį, siekiant gauti daugiau pajamų, apeliantas į bylą jokių objektyvių duomenų, kokių ėmėsi tam priemonių, kad tinkamai vykdyti tėvo pareigą - užtikrinti vaikui tinkamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
Vien tai, kad ieškovė gauna didesnes pajamas nei atsakovas, ir turi galimybę maksimaliai tenkinti vaiko poreikius, nereiškia, kad pagal faktinę situaciją ji turi pareigą didesne dalimi nei 500 Lt pinigine išraiška prisidėti prie vaiko būtinų išlaikymo išlaidų (kai abiems tėvams tenka 1000 Lt/mėn.). Vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Apelianto nuomone, skundžiamu sprendimu nustatytas nepilnametei dukrai E. I. išlaikymo dydis yra didesnis nei nepilnamečiui sūnui A., todėl neatitinka CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų ir yra nesuderinama su išlaikomų vaikų lygybės principu; apeliantas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl jo nuomone, turtinė padėtis kiekvienam vaikui objektyviai leidžia teikti ne didesnį kaip 300 Lt išlaikymą per mėnesį.
Kauno miesto apylinkės teismo 2002-08-09 sprendimu iš ieškovo yra priteistas išlaikymas dviems vaikams: sūnui P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 300 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės, sūnus P. yra pilnametis. Nepilnametį sūnų A. išlaikyti turi pareigą abu tėvai, duomenų, kad vaiko motina būtų kreipusis dėl išlaikymo sūnui A. padidinimo byloje nėra, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad išlaikymo dydis neatitinka vaikų lygybės principo, atmestina kaip neįrodyta.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas ir nustatyto didesnio išlaikymo vaikui priteisimo momentas. Dėl didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios nustatymo pirmosios instancijos teismo sprendime argumentų nesama, apsiribojant nuoroda, kad toks išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 išaiškinta, kad patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai).
Todėl pareiškus CK 3.201 str. pagrindu naują ieškinį, turi būti įvertinama kokio teisino rezultato juo siekiama, t.y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu ginčo esmė – išlaikymo dydžio sumažinimas, tai prievolė mokėti mažesnį, nei anksčiau buvo nustatytas, išlaikymą vaiko tėvui ar motinai atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, kuomet konstatuojamas išlaikymo sumažinimo reikalingumas. Tačiau išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju išlaikymo nauju dydžiu momentą teismas nustatė tinkamai, ir teismo sprendimo dalis, kuria didesnis, nei buvo, išlaikymas nustatytas nuo kreipimosi į teismą su tokiu reikalavimu dienos, paliktina nepakeista.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovės prašoma priteisti 726 Lt suma už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio, todėl ieškovei ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 726 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme J. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)