Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Jolitai Klingaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui T. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Santuoka iširo dėl atsakovo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymo – jis neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai. Atsakovas sistemingai pažeidinėja savo kaip sutuoktinio pareigas ir šeima iširo dėl jo netinkamo elgesio. Dėl paminėtų priežasčių ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

4. Vyresniajam sūnui yra nustatyta sunki negalia, tačiau atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi juo. Ieškovei auginti ir prižiūrėti vaikus bei materialiai padeda močiutė. Antras sūnus gimė kai santykiai su atsakovu jau buvo pašliję ir faktiškai nutrūkę. Kartu su sutuoktiniu nebegyvena nuo 2019 m. rudens. Gimus antrajam sūnui, atsakovas tik pora kartų telefonu teiravosi apie vaikus.

5. Ieškovė geba vaikus gerai auklėti ir prižiūrėti, vaikų prisirišimas prie ieškovės yra daug stipresnis nei prie atsakovo. Atsakovo gyvenimo būdas nėra tinkamas vaikams auginti, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Pažymi, kad tarp jos ir atsakovo ginčų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nekyla, todėl konkrečios bendravimo tvarkos ieškovė neprašo nustatyti, dėl susitikimų laiko ir vietos susitars su atsakovu žodiniu susitarimu.

7. Apie atsakovo pajamas ieškovė tikslių duomenų neturi, tačiau jis jaunas ir darbingas asmuo, todėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymui galėtų mokėti bent po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė pažymi, jog atsakovas neteikė išlaikymo vaikams jiems pradėjus gyventi skyrium, tik nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl prašo nepilnamečiui vaikui N. L. priteisti 2200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., o nepilnamečiui vaikui A. L. 1400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., per mėnesį skaičiuojant kiekvienam vaikui po 200 Eur įsiskolinimą.

8. Atsakovas T. L. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Panevėžio miesto savivaldybėje. Paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. „Sodros“ duomenimis atsakovas nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Prašymas įteikti procesinius dokumentus buvo siųstas atsakovo motinai R. L.. Dokumentai įteikti. Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimo, prašymų byloje iš atsakovo negauta. Teismo posėdyje atsakovas T. L. nedalyvavo.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateiktoje išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Skyrius, atsižvelgdamas į vaiko interesų ir vaiko teisės į jo gyvenimo stabilumą užtikrinimą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi vaikais, pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi su mama, kuri juos išlaiko, gyvena kartu, rūpinasi jų sveikata, yra sudariusi jų amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, ieškovės šeimai neteikiamos socialinės paslaugos, taip pat į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, išvados pateikimo dienai, nėra pateikęs, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti tenkinamas ir vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti tenkintas visiškai – iš atsakovo T. L. priteistas išlaikymas. Teismui nustačius faktą, kad nebuvo teikiamas reikiamas išlaikymo dydis ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas, Skyrius neprieštarautų šio reikalavimo tenkinimui. Skyrius taip pat nurodo, kad šalims rekomenduotina pačioms susitarti dėl bendravimo tvarkos, geriausiai atitinkančios vaikų interesus, šalims nesitariant, Skyrius įsipareigoja teikti konsultacijas tėvams nagrinėjamu klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Ieškovės E. L. ir atsakovo T. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėn., kaip šeima nebeveda bendro ūkio, galutinai nutraukė tarpusavio santykius. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, susitaikyti nesutinka.

12. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

13. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

14. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

15. Ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamą elgesį ir visišką nesirūpinimą šeima. Ieškovės teigimu atsakovas neremia šeimos moraliai ir materialiai, nesirūpina ir nesidomi vaikų ugdymu, sveikata ir vystymųsi, yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi šeima. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės paaiškinimais. Atsakovas įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes neteikė ir savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigė (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė pareiškusi reikalavimus pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama. Ieškovei pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, sutuoktine, tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis, 185 straipsnis).

16. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

17. Atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo T. L. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokose nutraukimo

18. Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo palikti santuokos metu turėtas pavardes atsakovas neteikė, sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, todėl nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokinė pavardė „L.“, atsakovui – „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo

19. Šalims santuokoje gimė du vaikai: N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini).

20. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Atsakovo nuomonė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nežinoma. Byloje nesant ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių N. L. ir A. L. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove E. L. (CPK 185 straipsnis).

21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip po 400 Eur suma kiekvienam. Vyresniajam sūnui yra nustatyta sunki negalia, nuolatinė slauga, dėl turimų sveikatos sutrikimų reikalingos papildomos higienos priemonės (sauskelnės), valgo tik labai ribotą skaičių maisto produktų, reikalinga raidos specialistų pagalba. Jaunesniajam sūnui, kuriam šiuo metu yra vieneri metai, taip pat reikalingos sauskelnės, pieno mišiniai, dėl amžiaus greitai išaugami rūbeliai.

23. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes prižiūri ir augina vienerių metų sūnų. Vyresnysis sūnus taip pat ugdymo įstaigoje būna tik iki pietų, nes dėl sveikatos sutrikimų darželyje nemiega, be to jam nustatyta antro lygio nuolatinė slauga. Jos pajamas per mėnesį sudaro gaunamos išmokos už vaikus, sūnaus neįgalumą bei slaugą. Tikisi, kad nuo rudens, kai jaunesnysis sūnus pradės lankyti ugdymo įstaigą, o vyresnysis – specializuotą ugdymo įstaigą, kurioje galės būti visą dieną, turės galimybę ieškotis darbo ir dirbti.

24. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodyta 400 Eur suma reikalinga vieno vaiko išlaikymui, įvertinant ir jų amžių ir vyresniojo sūnaus specialiuosius poreikius (5 m. ir 1 m.), yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai).

25. Teismas duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius, nėra. Įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas siekia pagerinti savo turtinę padėtį ir sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismui nepateikta (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

26. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Įvertintina ir tai, kad šalių sūnums net ir lankant ugdymo įstaigas, dėl specialiųjų poreikių, mažo amžiaus reikalinga ypatingesnė ir didesnė priežiūra. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo, konstatuojant, kad atsakovo galimybės dirbti ir prisidėti prie vaikų išlaikymo yra didesnės.

27. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

28. Nors ieškovei yra mokamos išmokos už vaikus (111 Eur už vyresnįjį sūnų ir 70 Eur už jaunesnįjį), bei vyresniajam sūnui yra mokama šalpos pensija ir slaugos išmoka, kas sudaro apie 514 Eur, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės prašoma priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur išlaikymo suma yra nepagrįsta, neatitinkanti proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

29. Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas N. L. ir A. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis).

30. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

31. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui N. L. priteisti 2200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., o nepilnamečiui vaikui A. L. 1400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., per mėnesį skaičiuojant kiekvienam vaikui po 200 Eur įsiskolinimą.

32. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas. Byloje nesant duomenų apie tai, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir teismui nusprendus priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą po 200 Eur per mėnesį, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas N. L. priteisti 2200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (11 mėn. x 200 Eur), o nepilnamečiui vaikui A. L. 1400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (7 mėn. x 200 Eur).

33. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jų motina E. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

34. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35. Ieškovė prašo nenustatyti konkrečios atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Nurodė, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais be apribojimų. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos neteikė. Išvadą teikianti institucija pritaria ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Nurodo, jog ieškovės prašoma nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarka nepažeidžia vaikų interesų – priešingai, gali užtikrinti tėvų ir vaikų, kaip šeimos, nors ir tėvui gyvenant skyrium, tarpusavio ryšio ir vaikų gyvenimo stabilumą. Nesant duomenų, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečių vaikų ar atsakovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į geriausiai vaikų interesus atitinkančią bei vaikų tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaikais tvarką, nustatytina ieškovės nurodyta bendravimo tvarka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

36. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

37. Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

38. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

39. Duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

40. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonių, registruotino ar kito dalintino turto, kreditorių neturi, todėl nutraukiant santuoką šie klausimai nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 875 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį tenkinus šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

42. Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: 9,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, 189 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista įstatymu (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Ieškinį tenkinus šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo T. L. kaltės.

Nutraukus santuoką E. L. palikti pavardę ? „L.“, T. L. – „L.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. L..

Nustatyti, kad atsakovas T. L. su nepilnamečiais vaikais N. L. ir A. L. bendrauja be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną E. L..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 875,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 189,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 9,50 Eur (devynis eurus ir 50 ct) pašto išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.