Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei L. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Z. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl praliesto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja M. L. nurodė, kad 1994-06-08 Klaipėdos 6-ajame notarų biure su suinteresuotu asmeniu R. Z. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja už 12000 Lt iš suinteresuoto asmens R. Z. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, turintį 41,75 kv.m bendro ploto. Buto pirkimo -pardavimo sutartis buvo sudaryta Klaipėdos miesto 6-ajame notaro biure, registro Nr.5049. Sutartyje butui yra nurodyti du numeriai, tačiau viešajame registre patalpai suteiktas vienas – 313 numeris. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio civilinio kodekso (toliau – CK) 255 str. nuostatas, pirkimo – pardavimo sutartis per tris mėnesius turėjo būti užregistruota Klaipėdos miesto TVIPP biure, tačiau sutarties šalys šio reikalavimo neįvykdė. Sutarties sudarymo metu pareiškėjai M. L. nebuvo paaiškinta, kas turi užregistruoti sutartį nurodytame registre, dėl teisinių žinių stokos pareiškėja M. L. manė, kad sutartį registre užregistruos notarė, kuri patvirtino buto pirkimo-pardavimo sandorį tarp šalių, nes jai už sandorio įregistravimą buvo sumokėtas atlyginimas. Po sutarties sudarymo pareiškėja M. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti ir disponuoti juo, kaip savo, t.y. jau beveik 18 metų butą, tvarko savo nuožiūra, moka už jį komunalinius mokesčius. Per visą buto valdymo laikotarpį manė, kad butas yra registruotas jos vardu. Tai, kad butas vis dar registruotas suinteresuoto asmens R. Z. vardu, sužinojo tik 2012-02-29, gavusi suinteresuoto asmens R. Z. laišką. Prašo teismo atnaujinti terminą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti viešajame registre, nes užkirtus kelią įregistruoti daugiau kaip dešimt metų valdomą ir naudojamą turtą, ji patirtų nuostolių, kadangi 2011-09-21 antstolė V. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra areštavusi kaip priklausantį suinteresuotam asmeniui R. Z..

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovė L. G. paaiškino, kad terminas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti viešajame registre neturėtų būti atnaujintas, kadangi jau yra suėjęs senaties terminas, pareiškėjos M. L. nurodytos priežastys dėl termino atnaujinimo nelaikytinos svarbiomis.

Suinteresuotas asmuo R. Z. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą dėl praliesto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nepateikė, laikytina, kad dėl pareiškėjos M. L. prašymo neprieštarauja.

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1994-06-08 Klaipėdos 6-ajame notarų biure pareiškėja M. L. su suinteresuotu asmeniu R. Z. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja už 12000 Lt iš suinteresuoto asmens R. Z. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), turintį 41,75 kv.m bendro ploto. Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta Klaipėdos miesto 6-ajame notaro biure, registro Nr.5049 (b.l. 20). Sutartyje nurodyta, kad „pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 255 straipsnį, ši sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota Klaipėdos m. TVIPP“. Kaip nurodo pareiškėja per nustatytą 3 mėnesių terminą sutartis viešajame registre įregistruota nebuvo, todėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku viešajame registre vis dar įregistruotas suinteresuotas asmuo R. Z., įrašas galioja nuo 1992-12-17, nuo 2011-09-21 šis turtas yra areštuotas antstolės V. Š. (b.l. 22). Pareiškėja M. L. teismui pateikė buto esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių mokėjimo kvitus (b.l. 15-17), elektros energijos tiekimo-vartojimo, atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis (b.l. 18, 19), patvirtinančias, kad pareiškėja butu, esančiu (duomenys neskelbtini), disponuoja ir juo naudojasi bei rūpinasi kaip teisėta šio turto savininkė.

Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 1994-06-08, todėl šioje byloje taikytinos tuo laiku galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatos. 1964 m. CK 149 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 str. 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino atnaujinimo galimybė numatyta ir 1964 m. CK 255 str. 1 dalyje.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privaloma teisinė registracija nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek 2001-07-01 CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas. Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Tiek 1964 m. CK 255 straipsnyje, tiek CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Be to, pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja M. L. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perėmė, jį valdė bei juo rūpinosi kaip teisėta turto savininkė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus 1994-06-08 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų formuluotę, kurioje tiksliai nenurodyta, kuri iš šalių privalo sutartį užregistruoti Klaipėdos miesto TVIPP biure, bei pareiškėjos teisinių žinių stygių, atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos M. L. ir suinteresuoto asmens R. Z. nėra ginčo dėl buto priklausomybės, kadangi R. Z. pats informavo pareiškėją apie būtinybę perregistruoti turtą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja M. L. 3 mėnesių terminą įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sandorį viešajame registre praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (1964 m. CK 225 str. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti įstatymo nustatytą terminą teisiškai įregistruoti viešajame registre 1994-06-08 Klaipėdos 6-ajame notarų biure tarp pardavėjo R. Z. ir pirkėjos M. L. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią M. L. nupirko iš R. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 41,75 kv.m bendro ploto.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.