Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-08-12 · Civilinė byla Nr. e2-861-984/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-07-19Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-12
Bylos Nr.
e2-861-984/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00730-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-861-984/2016(Proceso Nr. 2-44-3-00730-2016-2)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 12 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 790 eurų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 18 eurų žyminį mokestį. Reikalavimą grindžia 2015 m. gegužės 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02-2970578.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-2970578 (toliau – Sutartis), kuria 1 metams, t. y. nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. buvo apdrausta transporto priemonė AUDI A6 AVANT, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2015 m. birželio 25 d. Molėtų rajone įvykusio eismo įvykio metu, atsakovo vairuojama transporto priemonė AUDI A6 AVANT, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį VW CADDY, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio užpildytoje Eismo įvykių deklaracijoje atsakovas pripažino, jog yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Kadangi AUDI A6 AVANT, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, ieškovas atlygino eismo įvykio metu žalą patyrusiai IĮ M. B. įmonei (duomenys neskelbtini). nuostolius, išmokėdamas 790 eurų dydžio draudimo išmoką. Atsakovas už pagal Sutartį suteikiamą draudimo apsaugą turėjo mokėti kiekvieną mėnesį po 14,58 eurų, sudarius tiesioginio debeto sutartį, tačiau įmokos buvo mokamos nesilaikant Sutartyje nurodytų terminų. Pirmoji įmoka buvo sumokėta 2015 m. gegužės 18 d., eismo įvykio dienai (2015 m. birželio 25 d.), antroji įmoka nebuvo sumokėta; 2015 m. birželio 30 d. išsiųstas priminimas apie nesumokėtą draudimo įmoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nesumokėjo ir vėlesnių įmokų.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai padaroma žala, tai atsakingas asmuo privalo ją visiškai atlyginti, tam asmeniui, kuriam ji buvo padaryta (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 64 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį, pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas, nesilaikydamas Sutartyje nustatytų įmokų mokėjimo terminų, prisiėmė atsakomybę už galimas neigiamas pasekmes. Pagal minėtas teisės normas ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką. Tokia pozicija yra išdėstyta ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2185-392/2016), todėl įvertinus bylos aplinkybes ir minėtas teisės normas, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl 790 eurų žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 18 eurų žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos taip pat ieškovui iš atsakovo priteisiamos.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (į. k. 302912288) iš atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 790 eurų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 eurų žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 d. nuo sprendimo priėmimo dienos gali jį skųsti Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Asta Katinienė