Kauno apylinkės teismo sprendimas

3. Ieškovas nuosavybės teisę į Statinių ir Žemės sklypo dalis įgijo 2019 m. balandžio 1 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. IJ-2228 pagrindu po D. B. mirties. Atsakovai 2019 m. balandžio 25 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. IJ-3084 nuosavybės teisę į Gyvenamojo namo su Kiemo statiniais ir Žemės sklypo dalis įgijo iš V. B.. Dėl naudojimosi Žemės sklypu tarp ankstesnių Žemės sklypo savininkų buvo sudaryta 2007 m. kovo 5 d. Žemės sklypo naudojimosi sutartis (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį numatyta, jog dalis A/376 m2, esanti po Gyvenamuoju namu, ~1 m aplink namą ir garažų įvažose, priskirta bendram naudojimui, iš kurių 172 m2 - atsakovams ir po 102 m2 ieškovui ir trečiajam asmeniui; B/110 m2 ir C/20 m2 dalys priskirtos ieškovui, D/130 m2 – trečiajam asmeniui, o E/191 m2 – atsakovams.

4. Gyvenamasis namas yra atidalintas į atskiras dalis, kuriomis naudojasi kiekvienas iš savininkų pagal VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 29 d. Pastato dalių apskaičiavimo projektą. Pagal minėtą projektą bei faktiškai trečiajam asmeniui priklauso dalys pažymėtos I (1), trečiasis asmuo į jam priklausančią Gyvenamojo namo dalį patenka per patalpą I-1 (1-1), atsakovai - per II-1 (2-1), ieškovas - per III-1 (3-1). Plytelėmis grįstas takas (toliau – Takelis arba Praėjimas) iki minėtų įėjimų, einantis tarp dešiniosios (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini).) Gyvenamojo namo sienos ir mūrinės tvoros pagal minėtą Sutartį patenka į atsakovams priskirtą Žemės sklypo E dalį ir maža dalimi patenka į aplink Gyvenamąjį namą palikto ~1 m pločio bendro naudojimo dalį. Faktiškai iki Sutarties pasirašymo abejų gyvenamųjų patalpų (Gyvenamojo namo dalių) savininkai naudodavosi Takeliu, siekdami patekti iki savo įėjimų į Gyvenamojo namo dalis (gyvenamąsias patalpas), ši nusistovėjusi tvarka po Sutarties pasirašymo nepasikeitė. Net ir po Sutarties pasirašymo iki pasikeičiant nekilnojamojo turto savininkams niekada nekilo ginčų dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, nes faktiškai tiek iki Sutarties sudarymo, tiek ir po to, abejų gyvenamųjų patalpų (Gyvenamojo namo dalių) savininkai naudodavosi Takeliu patekti iki savo įėjimų į Gyvenamojo namo dalis (gyvenamąsias patalpas).

5. Ginčas tarp bendraturčių kilo, kai atsakovai Žemės sklypo dalį atsitvėrė tvora ir įsirengė rakinamus vartelius. Paaiškėjo, jog Sutartimi patvirtintoje naudojimosi tvarkoje iš esmės ieškovui nėra numatyta galimybė patekti į jam priklausančią Gyvenamojo namo dalį, kadangi patekimas į ją yra numatytas per plane pažymėtą patalpą III-1 (3-1), o Sutartyje nėra numatyta galimybė per Žemės sklypą ieškovui patekti iki šios patalpos. Remiantis Sutartimi patvirtintu Žemės sklypo naudojimosi planu, vienintelė teorinė galimybė patekti iki savo įėjimo ieškovui būtų per 1 m pločio juostą (zoną), paliktą bendram naudojimui aplink Gyvenamąjį namą. Tačiau ši zona iš esmės yra skirta statinio eksploatavimui (priežiūrai, remontui ir pan.), iš esmės nėra pritaikyta nuolatiniam kasdieniam naudojimui. Naudojantis 1 m pločio praėjimu yra neįmanoma pilnai eksploatuoti Gyvenamojo namo dalies pagal paskirtį, t. y. kasdieniam gyvenimui, netgi einant su pirkinių krepšiais, šis plotas yra pažeidžiamas, jau neskaitant baldo, įrenginio, buitinio prietaiso įnešimo. Be to per sieną eina vamzdžiai, lietvamzdžiai, todėl juos kliudant būtų daroma žala statiniui.

6. Sutartimi nustatant naudojimosi tvarką, plano rengimo metu nebuvo atsižvelgta į Žemės sklypo reljefą ir architektūrinius sprendimus. Toje vietoje, per kurią teoriškai ieškovas vieninteliu keliu šiai dienai gali patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas, yra didžiulis bortas, kurio aukštis viršija 1 m. Nors šiuo metu atsakovai yra įrengę laiptelius, tačiau jie yra nepatogūs, jais negalima naudotis, jeigu yra atidaryti garažo vartai. Taigi, realios, protingos bei racionalios galimybės patekti į ieškovo Gyvenamojo namo dalį nėra.

7. Jau kurį laiką atsakovai elgiasi lyg vieninteliai Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo savininkai, t.y. atsakovai iki pat Gyvenamojo namo sienos buvo užsodinę tujas, užtvėrę tvora visą Žemės sklypo dalį iki pat Gyvenamojo namo sienos. Atsakovai mėgina apsunkinti patekimą į ieškovo Gyvenamojo namo dalį užversdami prie garažo esančią įvažos dalį šiukšlėmis, šalia namo sienos užstatydami vazonus su gėlėmis ir pan. Taip pat atsakovai yra įrengę stebėjimo kameras, kurios atsuktos tiesiai į ieškovui priklausančios Gyvenamojo namo dalies įėjimą ir langą.

8. Atsakovai iš esmės neigia ieškovo teisę patekti į ieškovui priklausančią Gyvenamojo namo dalį naudojantis aplink Gyvenamąjį namą nustatyta 1 m bendro naudojimo Žemės sklypo dalimi. Tokią poziciją atsakovai ne kartą išreiškė žodžiu ir nurodė atsakyme į ieškovo pretenziją, teigdami, jog ši zona galėtų būti skirta pastatų aptarnavimui, priežiūrai, specialiųjų tarnybų patekimui į būstą.

9. Ieškovas yra sudaręs Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, šios sutarties pagrindu nuomininkai turi teisę naudotis ieškovui priklausančia Gyvenamojo namo dalimi, tačiau atsakovai reikalauja ieškovą įsirengti įėjimą namo fasadinėje dalyje. Toks techninis sprendimas, kokio pageidautų atsakovai iš esmės ieškovui lemtų keliasdešimties tūkstančių eurų visiškai neproporcingas ir neadekvačias išlaidas bei sumažėjusį gyvenamąjį plotą. Siekiant įsirengti tokį įėjimą, ieškovo duomenimis vien techniniai įrengimo darbai kainuotų mažiausiai 17 000 Eur, be to reikėtų atlikti projektavimo darbus, keisti Gyvenamosios namo dalies išplanavimą, nes šiai dienai jis yra pritaikytas įėjimui priešingoje gyvenamųjų patalpų dalyje.

12. Sudarant namo dalies ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pardavėjas V. B. atsakovus informavo, kad yra sudaryta gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis, todėl 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties 8.12 ir 8.16 punktuose buvo nurodytos gyvenamojo namo patalpos ir žemės sklypo dalys, kuriomis atsakovai ir kiti bendraturčiai naudosis. Taigi tiek ieškovui, tiek atsakovams įsigyjant nuosavybės teise turtą buvo žinoma naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarka. Kaip numatyta pirkimo - pardavimo sutartyje ir žemės sklypo plane, atsakovai įgijo teisę naudotis ir naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „E“-191 kv.m. ploto ir 172 kv.m. bendro naudojimo sklypo „A“-376 kv.m. dalyje. Sutuoktiniai S. ir D. B., kurių turto paveldėtojas ir teisių perėmėjas yra ieškovas, įgijo teisę naudotis žemės sklypu dalimi „B“-110 kv.m., visa dalimi „C“-20 kv.m. ir 102 kv.m. bendro naudojimo sklypo „A“-376 kv.m. Atsakovai į priklausančią namo dalį (butą), patenka per jiems skirtą naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą „E“-191 kv.m. Ieškovas į savo namo dalį (butą) patalpa III-1 patenka pro vartus vedančius į jam skirtą naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą „B“-l10 kv.m. ploto ir bendro naudojimo žemės sklypo dalimi pagal vakarinę namo dalį (sieną). Patekimas į patalpą III-1 užfiksuotas (pažymėtas) žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane. Kliūčių ieškovui patekti į butą nėra, jo nuomininkai patekti į nuomojamas patalpas gali netrukdomai, žemės sklypo dalimi skirta bendram naudojimui. Taip į naudojamas patalpas jie patenka ir dabar. Ieškovo ir jo nuomininko teisių atsakovai neginčija ir netrukdo jomis naudotis taip, kaip numatyta naudojimosi žemės sklypu sutartyje.

13. Ieškovas nori pakeisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką ir Sutartį, ir naudotis žemės sklypo dalimi, kuri pagal Sutartį skirta naudotis tik atsakovams. Atsakovai, įsigydami nekilnojamąjį turtą matė ir žinojo, kad yra nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka. Nustatyta tvarka juos tenkino ir jie turėjo ir turi lūkestį, kad bus laikomasi Sutarties sąlygų, keisti nusistovėjusios žemės naudojimo tvarkos nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

14. Ieškovo siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, trečiojo asmens naudojamos žemės sklypo plotas ir vieta nesikeičia, o atsakovų naudojamo žemės sklypo 191 kv. m. plotas sumažinamas iki 151 kv. m. Tokiu būdu atsakovų sklypo dalis sumažinama 40 kv.m., ir ši žemės sklypo dalis paskiriama naudotis atsakovams su ieškovu bendrai, kiekvienai šaliai po 20 kv. m., o ieškovo naudojamą žemės plotą „C“ 20 kv.m. siūlo perduoti naudotis atsakovams. Visi ieškovo siūlomi pakeitimai būtų daromi atsakovų naudojamos žemės sąskaita. Ieškovas neieško racionalių problemos sprendimo būdų, kurie užtikrintų turimo turto atskirumą, jog liktų kuo mažiau bendro naudojimo plotų, kad kiekvienas bendraturtis laisvai ir nevaržomai galėtų naudotis jam nuosavybės teise priklausančia namo ir žemės sklypo dalimi.

15. Šiuo metu ginčo sklype yra tik vienas bendro naudojimo žemės plotas. Iš jo ieškovas gali netrukdomai patekti į patalpą III-1. Pagal ieškovo planą tik atsakovams skirtame naudotis sklype atsiranda dar vienas bendro naudojimo žemės sklypas „E“ 40 kv.m. ploto, skirtas naudotis ieškovui ir atsakovams. Bendro naudojimosi sklypo dalis nuo 376 kv. m. padidėja iki 416 kv.m. Toks žemės skaidymas yra neracionalus, pažeidžiantis atsakovų teises, nes visi pakeitimai būtų daromi atsakovų naudojamos žemės sąskaita.

16. Ginčas su ieškovu prasidėjo 2019 m. gegužę, kai į ieškovo turto dalį įsikėlė nuomininkai. Situacija paaštrėjo, nes nuomininkai buvo ieškovo suklaidinti ir jiems buvo paaiškinta, kad jie galės naudotis atsakovams priklausančios žemės sklypo kiemu. Vėliau paaiškėjo, kad nuomininkai - girtaujantys asmenys, todėl kilo daug nemalonių situacijų. Bute lankėsi, (o taip pat ir atsakovų kieme) teistumą turintys asmenys. Nuolat vykdavo išgertuvės, nuomininkai rūkydavo ir triukšmaudavo, šiukšlindavo atsakovų kieme. Vieno incidento metu, net buvo kviečiama policija. Atsakovų nepilnamečiams vaikams tapo nesaugu būti kieme, šokiruodavo neblaivių žmonių vaizdai. Apie tai pranešus bendrasavininkiui ieškovui, atsakovai buvo ignoruojami.

20. Siūlomas atsakovams perduoti naudotis žemės sklypelis „C“- 20 kv.m. ploto, yra atskirtas nuo jų naudojamo žemės sklypo. Šis žemės lopinėlis „C“- 20 kv.m. yra susijęs su ieškovo naudojama žeme „B“- 110 kv.m. ploto ir R. B. skirtu naudotis žemės plotu „D“- 130 kv. m. Atsakovams norint patekti į žemės sklypelį „C“ -20 kv. m. ploto reikėtų išeiti į (duomenys neskelbtini), gatvę, praeiti gatve apie 20 m. iki žemės sklypelio, pasidaryti į jį atskirą patekimą iš gatvės arba vaikščioti per R. B. skirtą naudotis žemės sklypą „D“-130 kv.m., su kuo R. B. nesutiks, tai gali sukelti konfliktus su R. B.. Susidaro neleistina situacija, kad į šalių bendro naudojimo sklypą iš gatvės pusės bus keturi patekimai: atsakovų varteliai patekimui į jų naudojamą žemės sklypą, dvi įvažos į bendro naudojimo sklypą ir varteliai patekimui į „C“-20 kv.m. ploto skypelį. Šis sklypelis dėl savo vietos ir dydžio racionaliai atsakovų negali būti panaudojamas.

21. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą tik atsakovams skirtame naudotis žemės sklype pagal 2007 m. kovo 5 d. sutartį „E“ -191 kv.m. sklype atsiranda dar vienas bendro naudojimo žemės sklypas „E“- 40 kv.m. ploto, skirtas naudotis bendrai, atsakovams ir Ž. B.. Bendro naudojimosi žemės sklypo dalis nuo 376 kv. m. padidėja iki 416 kv.m. (376 kv.m. + 40 kv.m.). Žemės sklype „E“ - 191 kv.m. atsiradus 40 kv.m. bendro naudojimo plotui, dėl žemės sklypo ir namo konfigūracijos, žemės sklypo dalis vakarinėje pusėje susiaurėja tiek, kad tampa nebetinkamas jokiai veiklai, vaikai prarandą erdvę žaidimams, faktiškai (realiai) atsakovams lieka asmeniškai naudotis žymiai mažiau nei 151 kv.m.

27. Ieškovas nuosavybės teisę į statinių ir Žemės sklypo dalis įgijo 2019 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. IJ-2228 pagrindu po D. B. mirties. Atsakovai nuosavybės teisę į gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir Žemės sklypo dalis įgijo iš V. B. 2019 m. balandžio 25 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. IJ-3084 pagrindu. Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos tarp ankstesnių savininkų 2007 m. kovo 5 d. Kauno m. 4-ajame notarų biure buvo sudaryta Žemės sklypo naudojimosi sutartis (toliau – ir Sutartis), patvirtinta notarės V. J., pagal kurią numatyta, jog V. B. naudosis visa dalimi „E“ - 191 kv.m. ir 172 kv.m. iš Žemės sklypo dalies „A“ - 376 kv.m.; sutuoktiniai S. B. ir D. B., naudosis visa dalimi „B“ - 110 kv.m. ir visa dalimi „C“ - 20 kv.m. ir 102 kv.m. iš Žemės sklypo dalies „A“ - 376 kv.m.; R. B. naudosis visa dalimi „D“ - 130 kv.m. ir 102 kv.m. iš Žemės sklypo dalies „A“ - 376 kv.m.

28. Iš byloje pateiktų inventorizacinės bylos duomenų ir VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 29 d. Pastato dalių apskaičiavimo projekto matyti, jog ieškovui priklauso patalpos, esančios pirmame namo aukšte, pažymėtos indeksu III (pastato dalių paskaičiavimo projekte - (3), taip pat, pusrūsyje esantis garažas G-1 ir patalpa P-6. Į ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį ieškovas patenka per pirmo aukšto patalpą III-1 (3-1). Atsakovams priklauso visos antrajame namo aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksu II, (pastato dalių paskaičiavimo projekte - (2), taip pat, pusrūsyje esantis garažas G-2 ir patalpos P-1, P-2, P-3, P-5, P-9, P-10, bei pirmame aukšte esanti patalpa II-1a. Į jiems priklausančias gyvenamojo namo patalpas atsakovai patenka per pirmo aukšto patalpą II-1a, kurioje yra laiptai patekimui į antrąjį aukštą. Ieškovo ir atsakovų įėjimai (patekimas) į jiems priklausančias gyvenamojo namo dalis yra šalia vienas kito, įrengti iš vidinės Žemės sklypo pusės (ne iš gatvės). Iki minėtų įėjimų, nuo gatvės eina plytelėmis grįstas takas (toliau – Takelis), einantis tarp gyvenamojo namo sienos ir mūrinės tvoros, kuris pagal minėtą Sutartį patenka į atsakovams priskirtą Žemės sklypo dalį „E“ bei maža dalimi patenka į aplink gyvenamąjį namą palikto ~1 m pločio bendro naudojimo dalį.

29. Ginčas byloje kilo dėl 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo sutartimi atsakovų atskiram naudojimui paskirtos Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „E“ (191 kv. m), naudojimosi tvarkos pakeitimo, ieškovui siekiant šią Žemės sklypo dalį paskirti ne tik atsakovų, bet ir ieškovo bendram naudojimui. Ieškovo teigimu, Sutartimi patvirtintoje naudojimosi tvarkoje iš esmės nėra numatyta galimybė ieškovui patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Nekilnojamojo turto registre įregistruota Sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka yra neteisėta, todėl teismas turėtų ją pakeisti ir nustatyti naują Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateikiamą 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą planą.

30. UAB „Geomatininkai“ matininkas A. P. į bylą pateikė 2024 m. vasario 6 d. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad rengiant 2023 m. vasario 14 d. naudojimosi tvarkos planą buvo atsižvelgta į faktinį pastatų ir objektų žemės sklype išdėstymą ir į VĮ Registrų centre įregistruotos galiojančios naudojimosi tvarkos planą. Visi atstumai ir koordinatės parengtame naujame plane yra tikslūs, galimi atstumų neatitikimai lyginant 2023 m. vasario 14 d. planą su 2007 m. vasario 26 d. planu yra todėl, kad ankstesnis naudojimosi tvarkos planas yra parengtas ant seno 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plano, kuriame buvo nurodytos tik dvi pastato koordinatės, o kiti pastato kampai nekoordinuoti. Žemės sklype esančio pastato ribos (kontūrai) pagal faktą skiriasi nuo nurodytų ankstesniame plane. Dėl šios priežasties rengiant 2023 m. vasario 14 d. planą, buvo vadovaujamasi žemės sklype esančių objektų (pastato, tvoros, garažų įvažos, žemės sklypo ribų) realiu išdėstymu, nuo pastato gabaritų buvo išlaikomas ir ankstesniame plane pažymėtas 1 m atstumas pastato aptarnavimui ir išlaikant žemės sklypo savininkams priskirtų naudotis žemės sklypo dalių plotus.

31. Byloje nustatyta, jog sklype esančio statinio dydis ir kontūrai praktiškai nėra pakitę, gyvenamais namas nebuvo išoriškai keistas, jo matmenys nesikeitė, o matavimuose duomenys nesutampa galimai leistinų paklaidų ribose. Atsakovai pateikė į bylą 2020 m. kovo 12 d. matininkės O. R. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje matininkė užfiksavo pastato vidinius tūrius, išorinius pastato duomenis bei statinių išdėstymą. Šie duomenys taip pat yra užfiksuoti ir Registrų centro duomenų bazėje. Taigi, byloje nenustatyta, kad iki ginčo byloje kilimo išoriniai gyvenamojo namo matmenys būtų pasikeitę.

32. Byloje apklaustas liudytojas - matininkas A. P. paaiškino, jog pirminė jam pateikta užduotis buvo išsimatuoti lauko duomenis – kur yra takeliai, tvoros, pastatai, nes buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Matavimų metu pastebėjus, kad kadastriniai matavimai yra netikslūs, liudytojas pasiūlė ieškovui patikslinti kadastrinius matavimus, kad ribos būtų aiškios. Buvo atlikti kadastriniai matavimai, ribų paženklinimas, ribų derinimas su Nacionaline žemės tarnyba, patikslinti kadastriniai duomenys buvo įregistruoti. Liudytojas paaiškino, kad jo vertinimu, ankstesniame žemės sklypo plane nebuvo numatyta galimybė ieškovui patekti į savo gyvenamąsias patalpas. Esant jau patvirtintai naudojimosi tvarkai, rengiant naują planą, buvo stengtasi nenukrypti nuo esminių dalykų – nuo atstumų ir nuo koordinačių, tačiau neišėjo tokio plano parengti, nes pastatai ir kiti inžineriniai statiniai nebuvo toje pačioje vietoje kaip sename plane. Pagal namo mūrą matėsi, kad pastatas nebuvo perstatytas, vadinasi buvo neteisingai padarytas senas planas, matininkas rengdamas planą turbūt netiksliai pasimatavo atstumą. Dėl šių neatitikimų tokia naudojimosi tvarka, kokia buvo nustatyta, negali būti realiai vykdoma, nes pagal seną planą buvo paliktas 1 m žemės sklypo namo aptarnavimui, o patikslinus matavimus to 1 m nebeliko. Matininkų tikslas - matuojant nenukrypti nuo įregistruotos kiekvienam savininkui žemės sklypo dalies, todėl darant pasiūlymą buvo pasirinka, kad ieškovui butų priskirta naudotis ne tik takelis, bet ir dalis žemės sklypo, esanti tarp takelio ir įvažos. Toks pasirinkimas buvo padarytas todėl, kad šioje vietoje yra varteliai, senas betoninis takelis ir matėsi, kad šiuo takeliu buvo vaikščiojama. Dar toje vietoje yra atraminė sienelė, bet liudytojo nuomone, ten laiptų padaryti neįmanoma, nes jie tada remtųsi į garažą ir būtų neįmanoma atidaryti garažo durų. Taip pat liudytojas paaiškino, kad atsakovų į bylą pateiktas MB „Visi matavimai“ matininko A. K. ruoštas planas neatitinka patvirtintos naudojimosi tvarkos – neatitinka atstumai, pvz. koordinatėse 20-21 sename naudojimosi plane buvo nurodyta 6 m. 45 cm., A. K. plane nurodyta 5 m. 21 cm, liudytojo ruoštame plane 3 m. 18 cm, koordinatėse 19-90 senajame naudojimosi plane buvo 1 m. 82 cm., atsakovų pateiktame 2 m. 36 cm., ieškovų 1 m. 95 cm ir pan. Taigi, nei ieškovo, nei atsakovų pateikti planai neatitinka senojo naudojimosi tvarkos plano. Vien dėl to, kad senasis planas buvo netiksliai nubraižytas ir faktiškai permatavus paaiškėjo, kad nurodytas 1 m namo aptarnavimui skirtas plotas užėjo po namu, rengiant naują planą turėjo būti paliktas tas 1 m, o jį pridėjus pasikeitė visos koordinatės ir savininkų dalių santykis.

33. Liudytojas patvirtino, kad jo atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi, jie yra įregistruoti Registrų centre, gretimų sklypų savininkai jų neginčijo. Liudytojo paruoštame naudojimosi tvarkos projekte visos koordinatės yra nustatytos teisingai ir savininkų dalys atitinka jų nuosavybės teise valdomo sklypo dalims. 1 m aptarnavimo zona palikta aplink visą namą, taip, kaip buvo numatyta senajame plane, išskyrus laiptelius, nes pagal seną planą toje vietoje laiptelių pažymėta nebuvo. Tačiau tai, kad toks plotas nenumatytas aplink visą namą, nepažeidžia jokio teisės akto. Bendro naudojimo takelis buvo pažymėtas pagal faktiškai egzistuojantį takelį. Žemės sklypo plote „B“, kuris pagal planą priskirtas naudotis ieškovui, net ir nesant 1 m aptarnavimo zonos. Pagal naują naudojimosi tvarkos planą takelis, kuris prieš tai buvo priskirtas atsakovams, taptų bendro naudojimo plotu, kuriuo naudotųsi abi pusės. Pagal seną naudojimosi tvarkos planą dalis, pažymėta „C“, buvo priskirta naudotis ieškovui, todėl iš atsakovų paėmus takelį, jiems buvo plotas kompensuotas priskiriant naudotis anksčiau ieškovui priklausančią dalį „C“.

34. Ginčas byloje kilo dėl 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartimi (toliau – Sutartis) atsakovų atskiram naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „E“ 191 kv. m. ploto, naudojimosi tvarkos pakeitimo, jos dalį paskiriant ieškovo ir atsakovų bendram naudojimui.

35. Ieškovo teigimu, Sutartimi patvirtintoje naudojimosi tvarkoje iš esmės nėra numatyta galimybė ieškovui patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, todėl ji yra neteisėta, naudojimosi žemės sklypo „E“ dalimi tvarka keistina pagal 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą planą.

36. Atsakovų vertinimu, ieškovas turi galimybę, neapsunkindamas atsakovų sklypo, patekti į jam nuosavybes teise priklausančias patalpas, t. y. į savo namo dalį (butą) patalpą II -1 ieškovas patenka pro vartus vedančius į jam skirtą naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą „B“-l10 kv.m. ploto ir bendro naudojimo žemės sklypo dalimi pagal vakarinę namo dalį (sieną). Patekimas į patalpą III-1 užfiksuotas (pažymėtas) žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane. Ieškovo siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane atsakovų naudojamo žemės sklypo 191 kv. m. plotas sumažinamas iki 151 kv. m., todėl atsakovai vertina, jog tai yra neproporcingas jų teisės į nuosavybę suvaržymas. Be to, siūlomas atsakovams perduoti naudotis žemės sklypelis „C“ 20 kv.m. ploto, yra atskirtas nuo atsakovų naudojamo žemės sklypo. Šis žemės sklypas „C“ 20 kv.m. ploto yra susijęs su ieškovo naudojama žeme „B“ ir R. B. skirtu naudotis žemės plotu „D“. Atsakovams norint patekti į žemės sklypelį „C“, reikėtų išeiti į (duomenys neskelbtini), gatvę, praeiti gatve apie 20 m. iki žemės sklypelio, pasidaryti į jį atskirą patekimą iš gatvės arba vaikščioti per R. B. skirtą naudotis žemės sklypą „D“.

37. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog CK 4.81 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, jog civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarbių priežasčių, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, kaip pavyzdžiui, keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką dėl tam tikrų statinių nugriovimo, atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

38. Ieškovas reikalavimą pakeisti bendraturčių Sutartimi nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką grindžia aplinkybe, kad atsakovai trukdo jam ir ieškovo turto nuomininkams patekti į ieškovui priklausančias patalpas, ieškovas neturi galimybės patekti į jam priklausantį turtą ir prašo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą planą.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).