Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., gimęs 1974 m. gegužės 28 d. Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis L. G. ūkininko ūkyje, profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas (išnykę teistumai),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. (žiaurus elgesys su gyvūnais) padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2017 m. sausio 23 d. apie 06.30 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini)., balkone, žiauriai elgėsi su gyvūnu – tyrimo metu nenustatytu daiktu du kartus sudavė D. Ž. priklausančiai 5 mėnesių amžiaus mišrūnei katytei į galvą, sukeldamas gyvūnui po minkštuoju smegenų dangalu dešinės pusės galvos smegenyse išplitusią hematomą, galvos smegenyse išsiliejusį kraują, dešinės pusės kaktikaulio, viršugalvio kaulų lūžius, todėl dėl kraujo išsiliejimo į smegenis katytė žuvo.

Kaltinamasis G. A. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 6.40 val. prabudo ir išgirdo skambutį į duris. Jam atidarius duris, už jų stovėjo Ž. ir rėkė, kad jis užmušė jos katiną, po to apsisuko ir nuėjo. Maždaug po 3-5 min., liepus žmonai nueiti į balkoną, jis nuėjo, bet ten jokių katinų nebuvo. Kad kaimynai būtų vaikščioję prie balkono, nematė. Balkone šviesa nedega. Kambaryje yra žaliuzės, kurios užtrauktos, ir pro jas šviesa nesklinda, kambaryje deganti šviesa matosi tik pro žaliuzių kraštelius. Su kaimynais Ž.s jo santykiai normalūs, nežino, kodėl kaimynas sako, kad matė jį balkone. Ž. konfliktuoja su jo žmona. Jis Ž. katytės nėra matęs. N. Ž. jis nepasakojo, kad užmušinėja katinus, kodėl Nerijus jį apkalba, nežino. Savo balkone kraujo dėmės nematė, iš rudens buvo dažytas jo balkonas, ir ten buvo prilašėję pinotekso. Į jų balkoną ateina katinai. Tą rytą žmona sakė, kad kai vedė šuniuką, rado balkone juodą katiną ir jį išvijo. Apie kitus katinus žmona neminėjo.

Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad 2017 m. sausio 23 d. atsikėlus, jos vyras išėjo į tvartą, o ji - į kamarą užkurti pečiaus. Jai būnant kamaroje, vyras grįžo atgal, nes išgirdo katino riksmą, balkone pamatė G. A., kuris kažkuo mosavo, kažką mušė. Jos vyras ant kaklo turėjo pasikabinęs prožektorių. Matomai A. pamatė švieselę ir iš balkono įlindo atgal į kambarį. Vyras atėjo ir pasakė, kad tikriausiai G. užmušė jų katiną. Jie nuėjo prie A. balkono pažiūrėti, ten rado savo katytę, kurią tampė traukuliai. Iš pradžių katytę ten ir paliko, nuėjo atsinešti krepšio. Vyras katytę iškėlė pro balkono viršų, jie įdėjo ją į krepšį ir nunešė į rūsį. Tada ji nuėjo pas G. A. ir paklausė, kodėl jis užmušė jų katiną. Iš pradžių jis gynėsi, sakė, kad to nepadarė, kai ji pasakė, kad jos vyras tai matė, pasakė, kad tas katinas buvo apsvaigęs ir svyravo. Pasakiusi, kad nemeluotų, ji iškvietė policiją. Jie katytę laikė namuose, ją išleisdavo tik į balkoną. Buvo pašalę, rūbų džiovykla buvo apledėjusi, matyt katytė nuslydo nuo džiovyklos, nes ji ten karstydavosi, ir iškrito. Ji to nematė, bet girdėjo subildėjimą. Išėjusi į lauką, ieškojo katytės, neradusi, nusprendė eiti ieškoti ryte. Tiek jų, tiek A. balkonai yra pirmame namo aukšte. Katytę jie rado A. balkone prie vartelių. Tame balkone padaryti varteliai ir laipteliai. Toje vietoje, kur buvo katytės burna, buvo kraujo lašelis. Apie A. santykius su gyvūnais ji asmeniškai nežino, bet iš kaimynų girdėjo, kad jis gyvūnų nekenčia. Rytą, kai ji su vyru vaikščiojo, dar buvo tamsu. Šviesa sklido iš kambario, pro lango žaliuzes. Kaime taip pat degė šviesos. Nurodė, jog reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, nes mokėjo už tyrimą, ir 200 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti už patirtus išgyvenimus. Jų mažasis sūnus labai dėl to pergyveno, nes labai mylėjo katytę.

Liudytoja D. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, nukentėjusioji – jų kaimynė, ji - konfliktiškas žmogus, su charakteriu. 2017 m. sausio 23 d. prieš 6 val. ryto ji vedė pasivaikščioti šuniuką. Tam reikalui balkone yra padaryti laipteliai ir varteliai. Vyras tuo metu dar miegojo. Balkone taip pat yra padaryta lesyklėlė paukščiams. Išėjusi į balkoną pamatė ten tupintį juodą katiną ir nuvijo jį su plastikine pakabėle gėlėms kabinti, nes šuo katino bijo. Katinas iššoko per balkoną. Grįžusi su šuniuku po pasivaikščiojimo, užkabino vartelius, padavė šuniukui ėsti. Apie 6.30 val., jai pakėlus mergaites eiti į mokyklą ir atsikėlus vyrui, pasigirdo skambutis į duris. Duris atidarė jos vyras. Ji girdėjo D. Ž. balsą sakant ,,kodėl G. užmušei mūsų katiną“. D. Ž. ji nematė, tuo metu buvo tualete. Ji pasakė vyrui nueiti pažiūrėti į balkoną, nors ji ten buvo ir matė, kad ten jokio katino nebuvo. Iš balkono grįžęs vyras pasakė, kad jokio katino balkone nėra, balkonas tuščias. Apie pietus atvažiavo policija, sakė, kad jie užmušė katiną, apžiūrėjo, fotografavo. Ji to katino nėra mačiusi, net nežinojo, kad kaimynai jį turi. Katino nuotrauką pamatė tik pas tyrėją. Balkone buvo lašų nuo pinotekso dažų, nes ji lapkričio mėnesį dažė vartelius. Policijos pareigūnai jų net neapklausė, sakė, kad apklaus tyrėja. Nežino, ar nukentėjusieji išsigalvoja, kad rado pas juos balkone katiną, nes jų balkone buvo tik juodas katinas. Konfliktai tarp jos kaimynės kyla dėl to, kad kaimynė yra sunkaus būdo žmogus, jei nuotaika gera, kalbasi, jei ne, nesikalba. Iki įvykio paskutiniu metu jos nesipyko. Dėl ko juos apkalba – nežino. Vyras seniau buvo su kaimynais susipykęs. Piktumai buvo dėl keliuko, ne vietoje pastatyto automobilio, tada nukentėjusioji sakė „atsiimsite, dar cypsite“. Kaimynams reikėjo policiją kviesti iš karto. Ji būtų taip dariusi, jei savo augintinį būtų radusi negyvą.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad įvykis galėjo būti 2017 m. sausio 23 d., kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Eidamas šerti šuniuko, matė, kad A. balkone kažką trankė, daužė, t.y. pasirėmęs į palangę, mosikavo ranka, matė du mostus ranka. Ar tuo metu girdėjo garsus, pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, ar A. matė jį. Jis buvo užsikabinęs prožektorių. A. kambaryje degė šviesa, matė, kad balkone buvo A.. Gerai matė, kad ten buvo kaimynas, negalėjo jo sumaišyti su kitu asmeniu, ar A.. Balkonas buvo apšviestas nuo kambario šviesos, kitur buvo tamsu. Jis su A., kai pastarasis buvo balkone, nekalbėjo. Paėjęs išgirdo katino rėkimą, o jų kačiukas buvo dingęs, pagalvojo, kad tai gal jų kačiukas. Nuėjęs į viralinę ir padėjęs šuniui maistą grįžo, palipo laiptukais ir pamatė A. balkone, kamputyje gulinčią savo katę, kuri dar judėjo, buvo „susisukusi į krūvą“. Ar balkone buvo kraujo dėmių, nematė, buvo tamsu. Nuėjęs į viralinę, apie tai pasakė ten buvusiai žmonai. Žmona nuėjo pas G. A., ką jam sakė, jis negirdėjo. Jis paėmė krepšį, pasiėmė kačiuką iš balkono. Kartu su juo šalia buvo ir žmona. Kačiuką nunešė į rūsį. Žmona iškvietė policiją, o jis išvažiavo į darbą. Iš savo sūnaus girdėjo, kad kaimynas nemėgsta kačių. Jų katė buvo auginama kambaryje, žmona ją išleisdavo į balkoną. Tą vakarą katė taip pat buvo išleista į balkoną ir dingo. Žmona buvo išėjusi į kiemą ieškoti, bet nerado. Jis jai sakė, kad ryte atsiras.

Liudytojas K. K. parodė, kad įvykio nematė, viską sužinojo vėliau. Jam grįžus iš Kėdainių apie 11 val., policija jau buvo atvažiavusi. Žino, kad policija buvo atvažiavusi dėl užmušto katino. Žmonės sakė, kad G. A. užmušė D. Ž. katiną. D. Ž. irgi sakė, kad užmušė jos katiną, ir katiną rado G. A. balkone. G. A. katinų nelaiko, ar jis mėgsta katinus, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad jo podukra buvo susipykusi dėl katino su A. ar jo žmona. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaitytų K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad G. jokių katinų savo bute nelaiko, o iš kitų laiptinės kaimynų yra girdėjęs kalbas, kad G. nekenčia katinų. Maždaug prieš dvejus metus tarp jo sugyventinės dukters G.s ir kaimyno G. įvyko žodinis konfliktas dėl G.s katino, nes tas katinas lygtai apdergė G. buto duris, bet tuo viskas ir baigėsi. Dėl Ž. katino užmušimo jis nieko nežino, tą rytą į balkoną išėjęs nebuvo, jokio kniaukimo negirdėjo. Iš pačios Ž.s sužinojo, kad jos katiną galimai užmušė kaimynas G. savo balkone. Žinojo, kad Ž. turi mažą kačiuką. Į jo balkoną dažnai įlipa kaimo katinai, bet jis jiems nieko nedaro, tik išvaro (1 t. b. l. 74-75). K. K. nurodė, jog savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, tik patikslina, jog sakė, kad A. gal nekenčia katinų, bet tiksliai nežino jo požiūrio į katinus.

Liudytojas N. Ž. parodė, kad gal prieš dvejus metus A. jam sakė, kaip jis tvarte naikino kates. Jis turėdavo geležį ir kai prispausdavo katiną tarp durų, trenkdavo ta geležimi katinui. Mamai kačiuką atvežė jis, kada, tiksliai neatsimena. Įvykio dienos ryte jam paskambino mama ir pasakė, kad tėvas, kai šėrė gyvulius, matė, kaip A. balkone užmušė katiną. Mama sakė, kad tėvas girdėjo kniaukimą ir matė, jog A. lyg kažką būtų trankęs. Paskui pamatė negyvą katytę.

Liudytoja J. V. – policijos pareigūnė, parodė, jog kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiąja bendravo formindama įvykį. Nukentėjusioji paskambino ir pranešė, kad kaimynas užmušė jos katiną. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji pasakojo, kad einant į tvartą, pas kaimyną girdėjo triukšmą, katino kniaukimą. Paskui nuėjo į kaimyno balkoną ir rado dar gyvą katiną. Nukentėjusioji parodė katino gaišeną, kurią jie paėmė ekspertizei. Kaltinamojo balkone buvo nesudžiūvusi kraujo dėmė ir ji galėjo lengvai paimti mėginį tyrimui. Nereikėjo naudoti net distiliuoto vandens, nes kai reikia paimti mėginį iš sudžiūvusios dėmės, naudojamas distiliuotas vanduo. Jos patirtis leidžia teigti, kad tai buvo kraujas. Ji negali atsakyti į klausimą, kodėl nebuvo ištirtas įvykio vietoje rastas kraujas, pirminė medžiaga buvo surinkta ir perduota ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Ar balkone buvo daugiau dėmių, nepamena. Apžiūrint gaišeną, buvo matyti kraujo likučių ant katino galvos – ties burna, nosimi. Kraujas buvo rastas toje vietoje, kur nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad buvo katino galva. Ar nukentėjusioji sakė, kodėl paėmė katiną iš įvykio vietos dar neatvykus policijai, nepamena, taip pat nepamena, ar po įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji bendravo ir ar sakė vienas kitam priekaištus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo Nr. 7 butui Nr. 4 priklausantis rūsys, kuriame krepšyje guli susirietusi katė, jos kūnas sustingęs. Katės kailis rudos, juodos ir baltos spalvų, ant kūno jokių vizualiai matomų sužalojimų nėra, kailis švarus. Iš katės burnos matyti rausvos spalvos skysčio lašeliai, panašūs į kraują, tokios pat spalvos skysčio matyti ir iš nosies angų. Katės gaišena paimta tyrimui. Apžiūrėtas balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), kopėtėlių viršuje ant balkono pagrindo, 12 cm atstumu nuo krašto, matosi 1x1 cm dydžio raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Paimtas biologinio pėdsako pavyzdys. Ant balkono krašto esančiame gėlių lovelyje ant žemių rastas ir paimtas plastikinis rudos spalvos kablys nuo gėlių vazono (1 t. b. l. 14-25), plastikinis gėlių vazono kablys apžiūrėtas, duomenys fiksuoti Apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad ant jo nesimato jokių raudonos spalvos dėmių (1 t. b. l. 28-32).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 20 katės užfiksuoti gaišenos patologiniai anatominiai pokyčiai: po minkštuoju smegenų dangalu, dešinės pusės galvos smegenyse išplitusi hematoma; galvos smegenyse išsiliejęs kraujas; dešinės pusės kaktikaulio, viršutinio kaulo ir tarpinio viršugalvio kaulų lūžiai. Patologinė anatominė diagnozė (nazologinė): kraujo išsiliejimas į katės galvos smegenis – katė užmušta. Po tyrimo gaišena sunaikinta UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (1 t. b. l. 57).

Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, nepadarė, įvykio dienos rytą nurodytu laiku savo balkone nebuvo, prabudo apie 06.40 val., paskambinus į duris nukentėjusiajai, kuri pasakė, kad jis užmušė jos katiną, tik po to nuėjo į balkoną, jame jokių katinų nematė, kodėl kaimynas A. Ž. sako, kad jį matė balkone, nežino, kad užmušinėja katinus nėra pasakojęs N. Ž., kodėl pastarasis jį apkalba, nežino. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, kadangi jo parodymai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Teismas remiasi vienodais ir nuosekliais nukentėjusiosios D. Ž. parodymais, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiosios parodymais, sūnaus padovanotą katytę jie laikė namuose, išleisdavo tik į balkoną, taip darė ir vakare prieš įvykį, tačiau katytės nerado, prieš tai ji girdėjo bildesį balkone, vakare katės ieškojo, o ryte jos vyras pasakė, kad eidamas šerti šuns, kaimynų balkone matė G. A. kažkuo mosuojantį ir kažką mušantį, išgirdo rėkiant katiną, bei sakė, kad G. tikriausiai užmušė jų katiną. Nuėję su vyru prie A. balkono, ten pamatė savo katytę, kurią tampė traukuliai, atsinešę krepšį, įdėjo katytę ir nunešė į rūsį. Matė toje vietoje, kur buvo katės burna, kraujo lašelį. Nukentėjusiosios parodymai sutampa su liudytojo A. Ž. parodymais, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai parodė, kad 2017 m. sausio 23 d., ryte eidamas šerti šuns, pamatė, kad G. A. savo balkone kažką daužė, trankė, matė du rankos mostus, kategoriškai tvirtindamas, kad kaimynų balkone matė G. A., o ne D. A. ar kitą asmenį, sumaišyti kaltinamojo su kitu asmeniu negalėjo, nes kaimynų balkonas buvo apšviestas nuo A. kambaryje degusios šviesos. Kiek paėjęs, išgirdo katino rėkimą, pagalvojo, kad tai gali būti jų katytė, kuri iš vakaro buvo dingusi, išleidus ją į balkoną. Padėjęs maistą šuniui ir grįžęs, palipęs į kaimynų balkoną vedančiais laipteliais, pamatė A. balkone gulinčią savo katę, kuri dar judėjo, apie tai pasakė savo sutuoktinei, kuri iš karto nuėjo pas G. A.. Po to paėmę krepšį, katytę su žmona parsinešė į savo rūsį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojo A. Ž. parodymais, kurie vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, sutampa tarpusavyje. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jo santykiai su kaimynais Ž.s yra normalūs. Nors liudytoja D. A. apibūdino nukentėjusiąją kaip konfliktišką asmenį, tačiau vien tai, kad liudytojos teigimu, nukentėjusioji kartais sveikinasi, kartais - nesisveikina, neduoda pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą kerštauti G. A. ar jį apkalbėti. Liudytojos D. A. teisiamajame posėdyje išsakytas teiginys, kad kažkada konfliktuojant su Ž.s dėl keliuko ir automobilio statymo D. Ž. grasino, kad jie dar „atsiims, cyps“ nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, liudytoja D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu to nenurodė, o teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio paskutiniu metu ji su D. Ž. nesipyko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios ir liudytojo A. Ž. parodymus laiko patikimais ir objektyviais ir jais remiasi. Teismo manymu, liudytojas A. Ž. negalėjo suklysti, kad A. balkone matė G. A., o ne D. A., kadangi minėti asmenys labai skiriasi pagal ūgį ir kūno sudėjimą, tai matėsi ir vizualiai teisiamojo posėdžio metu. Teismas taip pat mano, kad D. ir A. Ž. sumanymas ir veiksmai paimti sužalotą katę, kuri, kaip nurodė liudytojas A. Ž., dar judėjo, o iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad katę tampė konvulsijos, visiškai suprantami ir logiški. Kritiškai vertintini ir kaltinamojo bei liudytojos D. A. parodymai, kad jų balkone į kraują panašūs lašai atsirado rudenį pinoteksu dažant balkono vartelius. Šiuos parodymus iš esmės paneigia nukentėjusiosios, patvirtinusios, kad A. balkone, ten, kur buvo katės burna, buvo kraujo lašelis, parodymai, Apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrint katę, iš katės burnos matyti rausvos spalvos skysčio lašeliai, panašūs į kraują, apžiūrint įvykio vietą – A. balkoną, matosi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Liudytoja J. V. – policijos pareigūnė, patvirtino, kad paskambinusi nukentėjusioji pasakė, kad kaimynas užmušė jų katiną, nuvykus, apžiūrint gaišeną, buvo matyti kraujo likučiai ties burna, nosimi, kaltinamojo balkone, toje vietoje, kurioje, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo katino galva, buvo nesudžiuvusi kraujo dėmė, kurio mėginio paėmimui nereikėjo distiliuoto vandens, kaip daroma imant mėginį iš sudžiuvusios dėmės, jos patirtis leidžia teigti, kad tai buvo kraujas. Teisiamajame posėdyje advokato išsakyta versija, kad minėta dėmė galėjo atsirasti dėl to, kad D. A. ne kartą balkone yra kapojusi vištas ar antis, nepagrįsta jokiais byloje ištirtais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog iš liudytojo K. K. parodymų matyti, jog anksčiau jis iš laiptinės kaimynų yra girdėjęs kalbas, kad G. A. nekenčia katinų, o iš liudytojo N. Ž. parodymų matyti, kad maždaug prieš dvejus metus kaltinamasis jam pasakojo apie tai, kaip jis tvarte naikino kates. Tai, kad katė buvo užmušta, konstatuota Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 20.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. G. A. inkriminuojamas žiauraus elgesio su gyvūnu – mišrūnų veislės 5 mėnesiu kate, dėl kurio gyvūnas žuvo, požymis. Šis elgesys pasireiškė tuo, kad kaltinamasis nenustatytu daiktu du kartus sudavė nukentėjusios katei į galvą, sukeldamas gyvūnui po minkštuoju smegenų dangalu dešinės pusės galvos smegenyse išplitusią hematomą, galvos smegenyse išsiliejusį kraują, dešinės pusės kaktikaulio, viršugalvio kaulų lūžius, todėl neabejotinai laikytinas žiauriu.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad G. A. 2017 m. sausio 23 d. apie 06.30 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, žiauriai elgėsi su gyvūnu – tyrimo metu nenustatytu daiktu du kartus sudavė D. Ž. priklausančiai 5 mėnesių amžiaus mišrūnei katei į galvą, sukeldamas gyvūnui po minkštuoju smegenų dangalu dešinės pusės galvos smegenyse išplitusią hematomą, galvos smegenyse išsiliejusį kraują, dešinės pusės kaktikaulio, viršugalvio kaulų lūžius, todėl dėl kraujo išsiliejimo į smegenis katė žuvo.

Kaltinamojo G. A. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. .

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas už padarytą nusikaltimą skirdamas G. A. bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis G. A. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika nukreipta prieš įstatymo saugomą dorovę, pats nusikaltimo pobūdis rodo jį negerbiant elementarių moralės normų. G. A. neteistas (išnykę teistumai, 1 t. b. l. 118), baustas už KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. b. l. 119), dirba L. G. ūkininko ūkyje ( 1 t. b. l. 121), vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus (1 t. b. l. 116), gyvenamosios vietos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių seniūnija jį charakterizuojančių duomenų neturi (1 t. b. l. 126), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (1 t. b. l. 124). Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti G. A. paskyrus baudą, mažesnio dydžio, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 17,38 Eur turtinės žalos ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t. b. l.45-46).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Ž. pareikštas 17,38 Eur dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (už gyvūno tyrimą žūties priežasčiai nustatyti) tenkintinas pilnai, kadangi yra pagrįstas (1 t. b. l. 62), realus, ir iš kaltinamojo G. A. D. Ž. priteistina 17,38 Eur turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai D. Ž. padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiam asmeniui, t.y. kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad nukentėjusioji D. Ž. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jam žiauriai elgiantis su jos gyvūnu - kate, ją užmušus, buvo sujaudinta, patyrė nepatogumus, kvietė policijos pareigūnus, jautėsi pažeminta, teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl to labai pergyveno jos mažasis sūnus, kuris labai mylėjo katytę. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajai D. Ž. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 70,00 Eur, nes mano, kad tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tai yra teismas nusprendžia iš kaltinamojo G. A. priteisti 70,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Ž.. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinys atmestinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t. b. l. 33-35): plastikinis kablys - grąžintinas D. A., neatsiėmus – sunaikintinas, biologinio pėdsako mėginys – sunaikintinas – BPK 94 str.

Iš kaltinamojo G. A. valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis - BPK 103 str., 105 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą.

BVK 22 str. 2 d. pagrindu baudą įpareigoti sumokėti per du (2) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. A. D. Ž. 17,38 Eur (septyniolika eurų 38 ct) turtinės žalos ir 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - plastikinį kablį - grąžinti D. A., neatsiėmus – sunaikinti, biologinio pėdsako mėginį – sunaikinti.

Priteisti iš G. A. valstybei 10,64 Eur (dešimt eurų 64 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.