Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą ir civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Ji nurodė, kad 2013-03-26 (duomenys neskelbtini). Dėl neatidaus medikų požiūrio ji buvo netinkamai apžiūrėta. 2015-02-15 – 2015-02-17 pareiškėja buvo kreipusi į Šiaulių apygardos teismą, siekdama prisiteisti neturtinės žalos, tačiau ieškinys buvo atmestas. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo. Patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr.2-417-440/2016, padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kuri turėjo lemiamos įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Pareiškėja nurodė, kad ji pagal CK 6.716 straipsnio 4 dalies nuostatas yra laikoma vartotoja, esanti silpnesnėje teisinio santykio pusėje. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Šiame kontekste pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurios yra įvardytos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką).

Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui.

Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant teisinių santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

Iš esmės pareiškėja skundžiasi, kad jai nebuvo suteikta teisė į teisingą teismą, nes proceso dalyviai posėdžio metu kalbėjo pašnibždomis, o ji blogai girdėjo. Teismas sprendžia, kad dėl šios aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straispnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėja yra gavusi teismo posėdžio garso įrašų kompaktinį diską (b.l.58, t.3), ji buvo atstovaujama kvalifikuoto advokato (b.l.59, t.3). Pareiškėja taip pat turėjo galimybe pateikti apeliacinį ir kasacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/916/2015). Pareiškėjos skundžiamas teismo sprendimas priimtas net 2016 metų vasario 15 d., o tai rodo jos absoliutų savo teisių negynimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Atmesti pareiškėjos I. K. prašymą atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-417-440/2016.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.