Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių namai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarčių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvaigždžių namai“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria teismas nustatė atsakovei (apeliantei) terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės apeliacinį skundą

11. Teisė kreiptis į teismą, jog būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CPK 5 straipsnyje, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-366-236/2016; Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).

12. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

14. Pagal CPK 303 straipsnį, apeliacine tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.

15. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

16. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo priimtas teismo sprendimas už akių. Kadangi sprendimo už akių priėmimas buvo sąlygotas būtent atsakovės pasyvaus procesinio elgesio, atsakovei, t. y. šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, CPK nėra numatyta teisė skųsti sprendimą už akių apeliacine ar kasacine tvarka, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių pagrįstai tokį apeliacinį skundą atsisakė priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

17. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi galimybę pasinaudoti specialia CPK 287–288 straipsniuose reglamentuota sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą specialų teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo teisinį reglamentavimą, numatytą bylos šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nėra teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovei užkertama galimybė tolesnei bylos eigai.

18. Taip pat pažymėtina ir tai, kad bylos šalis, norėdama pasinaudoti sprendimo už akių peržiūrėjimo teise, turi paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnyje numatytus reikalavimus, bei sumokėti už jį žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 3 dalis). Taigi nepriklausomai nuo atsakovės sutikimo ar nesutikimo su jos atžvilgiu priimtu sprendimu už akių, reikalavimas sumokėti žyminį mokestį yra numatytas tiesiogiai įstatyme ir yra viena iš sąlygų, norint pasinaudoti sprendimo už akių peržiūrėjimo teise. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti

19. Kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

20. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio arba atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus gali taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316, 338 straipsniai).

21. Atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog skunde, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo dalykas (reikalavimas), taip pat kaip ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas) yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Todėl CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pareiškiantį asmenį tinkamai ir aiškiai suformuluoti reiškiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą.

22. Susipažinus su atsakovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismui pateikto dokumento (DOK – 140688) turiniu, darytina išvada, kad jame nėra tinkamai suformuluotas skundo dalykas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei nurodytas atskirojo skundo pagrindas (kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiai įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Visų pirma, atsakovė tiksliai neįvardina, kokį teismo procesinį sprendimą skundžia, nes nurodoma, kad skundžiamas tiek 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas už akių, tiek 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, toliau skunde taip pat yra aptariama ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis. Taip pat nėra nurodoma, kokio teisinio rezultato siekiama, t. y. nutartį panaikinti, pakeisti ar kt. Teikdama atskirąjį skundą atsakovė nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ir argumentais grindžiamas nutarties, kurią siekiama apskųsti atskiruoju skundu, neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas (nesuformuluotas atskirojo skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktai). Pažymėtina, kad atsakovės pateiktas procesinis dokumentas surašytas padrikai, iš pradžių rašoma apie teisę į teisminę gynybą, po to apie kasacinį procesą, dar vėliau išreiškiama atsakovės nuomonė apie pirmosios instancijos teismo darbą ir netinkamą jo organizavimą, tačiau jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą nenurodo.

23. Atskirojo skundo dalykas ir pagrindas yra esminiai elementai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Jų nesant, byla apeliacine tvarka negali būti nagrinėjama. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad atsakovės paduotas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų ir dėl to taikytinas skundo trūkumų šalinimo institutas, procesinių normų nepažeidė. Priešingai – tokią teismo pareigą nustato CPK 316 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad jei apeliacinis (atskirasis) skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti.

24. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti arba naikinti.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

26. Kadangi procesinis terminas apeliantėms pašalinti atskirojo skundo trūkumus jau yra pasibaigęs, šiems reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis), išaiškinant, kad visi duomenys, susiję su atskirojo skundo trūkumų pašalinimu, teikiami pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių namai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarčių atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvaigždžių namai“ terminą iki 2022 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Nutartis neskundžiama.