- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-707-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- T. L., AB SEB bankui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Jurbarko r. apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1344-523/2010 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams T. L. ir AB SEB bankui dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
teismas skundžiama 2010-12-27 nutartimi (b. l. 18) ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Jurbarko rajono apylinkės teismui, nurodydamas, kad Klaipėdos m. apylinkės teisme nagrinėjant ieškovės ir atsakovo T. L. santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo bylą, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, kuriuo ji siekia visą prievolę pagal kredito sutartį perkelti atsakovui, turėtų būti išspręstas Klaipėdos m. apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje (CK 3.126 str. 2 d., LAT 2010-05-20 nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010). Be to, ieškovė su advokatu V. J. yra sudariusi sutartį dėl atstovavimo Klaipėdos m. apylinkės teisme, o ne Jurbarko r. apylinkės teisme (b. l. 16).
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 20) prašo panaikinti skundžiamą Jurbarko r. apylinkės teismo 2010-12-27 nutartį ir įpareigoti teismą priimti ieškinį bei jį išnagrinėti.
Ieškovė nurodo, kad ieškovė teismui pateikė ieškinį, nesusijusį su santuokos nutraukimu. Ji ieškiniu siekia pripažinti negaliojančia dalį sutarties, kurią ieškovė pasirašė būdama suklaidinta. Santuokos nutraukimo bylose tokie klausimai nėra nagrinėjami. Ieškovė su ginčo ieškiniu buvo kreipusis į Klaipėdos m. apylinkės teismą, tačiau jis atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad byla teisminga Jurbarko r. apylinkės teismui (Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010-12-06 nutartis c. b. Nr. 2-18068-122/2010 (b. l. 23)).
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 30) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Jurbarko r. apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad reikalavimų, susijusių su sutuoktinių prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui pobūdžiu, nagrinėjimas atskiroje byloje, kai tuo pačiu metu nagrinėjamas tų pačių įsipareigojimų pobūdžio klausimas santuokos nutraukimo byloje, akivaizdžiai prieštarautų civilinio proceso koncentruotumo principui bei sudarytų sąlygas užvilkinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė labai artimą reikalavimą šioje byloje reikštam reikalavimui yra pateikusi jau minėtoje santuokos nutraukimo byloje, priešieškiniu prašydama teismo pripažinti, kad skola AB SEB bankui pagal kredito sutartį, kurią ginčija nagrinėjamoje byloje, yra asmeninė T. L. skola bankui (b. l. 34). Savo reikalavimą priešieškinyje grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje, t. y., kad „ieškovas (šioje byloje atsakovas) meluodamas nenurodo tikrųjų aplinkybių, o būtent to, kad paėmęs banko paskolą jis visus pinigus panaudojo savo reikmėms. Šeimos reikmėms nebuvo skirtas nei vienas litas. Pinigus pasiėmė jis, panaudojo savo nuožiūra, todėl ir kredito grąžinimo prievolė turi būti perkelta jam“ (b. l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ieškovė, atskiroje byloje reikšdama savarankišką reikalavimą, siekia 2006-08-30 kredito sutarties Nr. 0450618071511-57 13 p. pripažinti negaliojančiu nuo sutarties pasirašymo momento, ketindama solidarią prievolę pakeisti į atsakovo asmeninę.
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kada šaliai su ieškiniu kreipusis į Klaipėdos m. apylinkės teismą, pastarasis ieškinį atsisakė priimti (b. l. 23), nurodydamas su ieškiniu kreiptis pagal atsakovo gyvenamąją vietą - į Jurbarko r. apylinkės teismą, kuris skundžiama nutartimi ieškinį taip pat atsisakė priimti (b. l. 18), nurodydamas, jog ieškovė su pareikštu reikalavimu kreiptųsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą, kuriame nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla.
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme (pagal 2010-08-11 teisme gautą T. L. ieškinį G. L. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei G. L. priešieškinį T. L. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (tretysis asmuo AB SEB bankas)) nagrinėjama G. L. (ieškovė šioje byloje) ir T. L. (atsakovas šioje byloje) santuokos nutraukimo byla (civilinės bylos Nr. 2-321-255/2011), kurioje taip pat sprendžiamas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str. 1 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-26 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-321-255/2011 sustabdė (CPK 163 str.1 d. 3 p.), konstatuodamas, kad neišsprendus ginčo dėl šalių prievolė pobūdžio, pagal 2006-08-30 kredito sutartį Nr. 0450618071511-57, t. y. ar prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio (atsakovo), ar jų abiejų bendra, negalima sudaryti sutuoktinių turto balanso.
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine, ko ieškovė siekia atskiroje byloje pareikštu savarankišku ieškiniu, reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Išplėstinė teisėjų kolegija LAT 2010-04-26 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-173/2010 konstatavo, kad tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. Vadinasi, abiems sutuoktiniams siekiant pakeisti prievolės pobūdį, santuokos nutraukimo byloje būtinas kreditoriaus dalyvavimas, kaip trečiojo asmens, kad galėtų iškreišti nuomonę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino (LAT 2010-05-20 nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010), kad jeigu dėl prievolės pobūdžio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas teisme, reikalavimas padalyti prievolę turi būti nagrinėjamas tik pagal ginčo teisenos taisykles pareiškus ieškinį kreditoriui kaip atsakovui. Tačiau tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarų reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo.
Santuokos nutraukimo byloje viena G. L. priešieškiniu yra pareiškusi reikalavimą atsakovui (sutuoktiniui) – skolą bankui pripažinti asmenine jo skola. Santuokos nutraukimo byloje bankas yra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Šioje byloje ieškovė reikalavimą reiškia tiek atsakovui (sutuoktiniui), tiek kreditoriui (bankui).
Atsižvelgiant į LAT išaiškinimus spręstina, jog, priklausomai nuo to, ar tarp sutuoktinių ir kreditoriaus dėl prievolės modifikavimo yra kilęs ginčas ar ne, ginčas dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiamas santuokos nutraukimo arba savarankiškoje byloje.
Nagrinėjamu atveju, esant susiklosčiusiai situacijai, kada Klaipėdos m. apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir nukreipė ieškovę į Jurbarko r. apylinkės teismą ginčą spręsti pagal atsakovo gyvenamąją vietą, atkreipiant dėmesį į tai, jog ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleistini (LAT 2002-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1616/2002; Vilniaus apygardos teismo 2008-01-23 nutartis c. b. Nr. 2S29-74/08; Kauno apygardos teismo 2009-06-10 nutartis c. b. Nr. 2S-941-413/2009), Jurbarko r. apylinkės teismo 2010-12-27 nutartis naikintina (CPK 337 str. 2 p.), ieškovės ieškinys atsakovams (sutuoktiniui ir bankui) dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia grąžintinas Jurbarko rajono apylinkės teismui iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą. Paaiškėjus, jog ginčo dėl prievolės modifikavimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra, galimas Klaipėdos m. apylinkės teismo ir Jurbarko r. aplinkės teismo nagrinėjamų bylų sujungimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 str.,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Jurbarko r. apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti.
G. L. ieškinio atsakovams T. L. ir AB SEB bankui dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimą perduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui spręsti iš naujo.