- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-317-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1082-1042/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo: 4213,46 Eur negrąžinto kredito; 546,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 1073,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4213,46 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-10-03); 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-10-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 131,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovas (vartojimo kredito gavėjas) L. P. 2019-09-03 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-6fz7hvws, kuria atsakovui buvo suteiktas 4213,46 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4121,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 31,00 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. Ieškovė nurodė, kad 2020-03-03 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020-03-03 bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020-04-06 atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas nėra informavęs nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi.
4. Ieškovė nurodė, jog atsakovas susipažino su pradinės kreditorės skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl pradinė kreditorė 2020-03-06 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė, liko skolingas 4213,46 Eur suteikto vartojimo kredito.
5. Ieškovė nurodė, kad, perėmusi reikalavimo teisę, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų vartojimo kredito mokestį (pelno palūkanas), paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 546,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.
6. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės vertinimu, jai priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 1073,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties bei tinkamai ją įvykdęs; palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-03-06 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-31 (ieškinio parengimo data), iš viso už 300 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (4213,46 Eur negrąžinta kredito dalis x (31,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 300 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4213,46 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-10-03), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį; 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4213,46 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-10-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
7. Ieškovė nurodė, jog iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei iš atsakovo 4213,46 Eur negrąžinto kredito, 546,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1073,57 Eur negautas pajamas (nuostolius), 31,00 procento dydžio negautas pajamas, už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5833,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,00 Eur žyminį mokestį bei 121,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmesti.
10. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė vykdė savo pareigas tinkamai, tuo tarpu atsakovas savo pareigų neįvykdė, todėl iš jo ieškovei priteistina 4213,46 Eur skola. Teismas sprendė, kad atsakovui tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, iš jo priteisiama ieškovei 546,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 6 d.).
11. Teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 1073,57 Eur negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-06) iki 2020-12-31, taikant 31,00 procento metinių palūkanų normą bei 31,00 procento dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), skaičiuojant nuo 2020-12-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.).
12. Teismas pažymėjo, jog iš sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo. Teismas darė išvadą, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl atsakovo prievolės mokėti nuostolius, kaip negautas pajamas.
13. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį. Atitinkamai sutarties specialiųjų sąlygų dalį „MPN“, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 31,00 procento dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, ir sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygą dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio teismas vertino kaip nesąžiningas, todėl pripažino niekinėmis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.
14. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 31,00 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos laikomas nepagrįstu, todėl netenkinamas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo teismo pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti iš atsakovo 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Teismas neteisingai interpretavo ir identifikavo prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laikė kompensuojamomis palūkanomis. Ieškovė neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.
15.2. Pradinės kreditorės pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
15.3. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 31,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-6fz7hvws, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 4213,46 Eur sumą ir atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą per 60 mėnesių terminą ir sumokėti kredito kainą: 4121,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – kredito nustatytu laiku ir tvarka negrąžino.
19. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP-2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido visas reikalavimo teises į atsakovo skolinius įsipareigojimus. Ieškovė atsakovui pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.
Dėl ginčo esmės
20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės vertinimu, jai priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 1073,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties bei tinkamai ją įvykdęs; palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-03-06 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-31 (ieškinio parengimo data), iš viso už 300 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (4213,46 Eur negrąžinta kredito dalis x (31,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 300 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4213,46 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-10-03), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį; 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4213,46 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-10-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
21. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, nusprendė priteisti iš atsakovo 1073,57 Eur negautas pajamas (nuostolius), 31,00 procento dydžio negautas pajamas, už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.)
22. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 31,00 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos laikomas nepagrįstu, todėl netenkinamas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį. Atitinkamai sutarties specialiųjų sąlygų dalį „MPN“, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 31,00 procento dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, ir sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygą dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio teismas vertino kaip nesąžiningas, todėl pripažino niekinėmis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.
23. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis; teismas neteisingai interpretavo ir identifikavo prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laikė kompensuojamomis palūkanomis. Ieškovė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų neprašė. Ieškovės vertinimu, po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
24. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
25. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
26. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. kovo 6 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenumato.
27. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.
28. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos; palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
29. Iš minėtos sutarties sąlygos formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų, nes nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, kaip savarankiška prievolė, išskirta atsakovo pareiga mokėti netesybas – vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovės nurodytos atsakovo prievolės mokėti nuostolius, kaip negautas pajamas (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 31,00 procentą negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
32. Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, taip pat, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
33. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 31,00 procentą negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.
34. Ieškovės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (31,00 procentas) viršija minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 31,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ieškovė savo reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
37. Darytina išvada, jog šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4213,46 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.