- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-879-153/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01043-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- P. R.
- Ieškovas
- A. K., L. K.
- Trečiasis asmuo
- notarė R
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4716-375/2016 pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui P. R., tretieji asmenys notarė R. V. ir antstolis R. B., dėl sutartinių netesybų sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2006-11-10 Kauno 20-ajam notarų biure sudarytos paskolos sutarties tarp ieškovės L. K. ir atsakovo P. R. 1 punkto dalies sąlygas dėl delspinigių dydžio, nustatant 0,02 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir tuo pagrindu pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį, t. y. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindą.
Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, o taip pat taikyti areštą nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims, juo disponuoti, nes kitu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016-01-21 ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, sustabdė vykdymo veiksmus antstolio R. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įskaitant ir 2015 m. gruodžio 22 d.–2016 m. sausio 21 d. vykstančias varžytines, kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškinio tenkinimo atveju – teismui sumažinus sutartines netesybas – pasikeistų išieškomos sumos dydis, todėl prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Kitą ieškovų prašymo dalį teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad vykdymo veiksmų sustabdymas pakankamai užtikrina ieškinio reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, su teismo nutartimi nesutinka. Ieškovai 11 584,80 Eur pagrindinės skolos sumos neginčija. Ieškovė šios sumos ar bent jau dalies atsakovui negrąžino, ir nėra jokių įrodymų, kad šią sumą ieškovė sumokės kitu būdu, nei varžytynėse pardavus įkeistą butą. Nepaisant sprendimo šioje byloje, ieškovų butas vis tiek bus pardavinėjamas iš varžytynių, todėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra perteklinė ir nepagrįstai suvaržo atsakovo teises, dėl kurių ginčo nėra, t. y. išieškoti pagrindinę skolą ir 0,02 % delspinigių pagal paskolos sutartį.
Atsakovas pažymi, kad tai jau yra trečias kartas, kai ieškovai inicijuoja teismo procesus ginčydami paskolos sutartį ar jos dalį ir kiekvienam ginčui prašo taikyti tapačias laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, t. y. sustabdyti buto pardavimo iš varžytynių procesą. Prašo teismo atsižvelgti ir į ieškovų procesinį elgesį nuo 2011-08-20 ir jų tikslą vilkinti priverstinę buto pardavimo procedūrą, ko yra siekiama ir šioje byloje.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Pagal byloje nurodytas faktines aplinkybes, 2006-11-20 20-ajame notarų biure ieškovė L. K. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu pasiskolino iš atsakovo P. R. 20 000 Lt, vėliau 2008-09-10 ši sutartis buvo pakeista susitarimu, kuriuo buvo pakeistas sutarties 1 p., jį išdėstant, kad ieškovė pasiskolino iš atsakovo 40 000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti 2008-10-10, o šalims susitarus terminas gali būti pratęstas. Laiku negrąžinus paskolos už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovė įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius. Prievolės užtikrinimui buvo įkeistas ieškovams priklausantis butas (duomenys neskelbtini), Kaune. 2010-06-09 atsakovas P. R. kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2010-06-11 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl skolos išieškojimo priverstinai parduodant iš varžytynių ieškovų įkeistą nekilnojamąjį turtą vykdo antstolis R. B. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimą pakeisti tarp šalių 2006-11-10 sudarytos Paskolos sutarties Nr. 15040 ir 2008-09-10 susitarimo su Paskolos sutarties punkto pakeitimais 1 dalies sąlygų dėl delspinigių dydžio, sumažinti 0,5 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 proc. dydžio ir tuo pagrindu pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį, t. y. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindą. Nurodo, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) yra neprotingai didelės.
Pirmosios instancijos teismas būtinybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti vykdymo išieškojimą grindė tuo, jog ieškovai pareiškė ieškinį dėl paskolos sutarties dalies pakeitimo ir ieškinio tenkinimo atveju, t. y. teismui sumažinus sutartines netesybas, pasikeistų išieškomos sumos dydis, todėl reikalinga sustabdyti antstolio R. B. vykdomojoje byloje atliekamą išieškojimą. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Ieškovai, kaip ir nurodo atsakovas atskirajame skunde, neginčija pagrindinės skolos dydžio – 11584,80 Eur, fakto, kad pažeidė paskolos sutartį neįvykdę prievolės per nustatytą terminą, tačiau ginčija netesybų dydį, t. y. pačios prievolės dydį, todėl darytina išvada, jog ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju bus pakeista Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-10 nutartis – vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindas ir atitinkamai išieškotina suma. Taigi ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas turės įtakos ieškovų piniginių prievolių išieškojimo iš įkeisto turto vykdymui.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo argumentus dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau jokio reikalavimo nereiškia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.