Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.2-4716-375/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.1.; 3.2.6.; (N).Teisminio proceso Nr.:2-69-3-01043-2016-7 (S)

;

2016 m. balandžio 6 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, nedalyvaujant ieškovams A. K., L. K., įstatyminiam atstovui M. K., dalyvaujant ieškovų atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, nedalyvaujant atsakovui P. R., nedalyvaujant jo įstatyminei atstovei D. R., dalyvaujant jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno 20-ojo Notarų biuro notarei R. V., dalyvaujant jos atstovei advokatei Dalei Peckutei , nedalyvaujant antstoliui R. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų A. K., L. K. ieškinį atsakovui P. R., tretieji asmenys notarė R. V., antstolis R. B., dėl sutartinių netesybų sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatyti 2 alternatyvūs pagrindai, kuriais teismas turi teisę mažinti palūkanas: kai prievolė iš dalies įvykdyta arba kai delspinigiai aiškiai neprotingi. Antruoju pagrindu teismas jam suteikta teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgiant į šias aplinkybes: prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma ir kt. kriterijais. Teismas, ieškovės nuomone, jei vis tik pripažintų, kad ji nėra sumokėjusi visų delspinigių atsakovui pagal ginčo sutartį, delspinigius turėtų sumažinti iki įstatyminių metinių palūkanų dydžio (CK 6.210 str.2 d.). Kitu atveju, mokant 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną metinės palūkanos sudarytų 180 proc., o tai neatitinka teisingumo, protingumo r sąžiningumo principų.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ar netesybos neprotingai didelės turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes priklausomai nuo faktinės situacijos, nes pats netesybų dydis ( procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to teismų praktikoje negali būti konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

Neprotingai didelės netesybos turi būti sumažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, kad netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio, tačiau turi būti gerbiamas ir kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas.

Šiuo konkrečiu atveju netesybos nėra neprotingai didelės ir neturi būti sumažintos. Nuo paskolos sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 9 metai. Prievolė grąžinti pasiskolintus pinigus nebuvo iš viso vykdoma. Pagal CK 6.874 str. 1 d. jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str. mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Iš to seka, kad skolininkė L. K. , laiku neįvykdžiusi prievolės grąžinti paskolos, turėtų mokėti ne mažiau 10 proc. dydžio metines palūkanas iki prievolės visiško įvykdymo. Suskaičiavus mokėtiną metinių palūkanų sumą akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu kreditoriaus tikėtini nuostoliai yra ne mažesni, negu siekiamos išieškoti netesybos. Ieškovams 9 metus vengiant vykdyti sutartinę prievolę paskolos sutartyje sutartas delspinigių dydis nesudaro pagrindo išvadai, kad kreditorius piktnaudžiauja teise ir nepagrįstai praturtėjo.

Ieškovai prašo pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį. Ši nutartis priimta vadovaujantis įstatymais. Pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimų pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Tik tuo atveju, jei po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įsiteisėjusius teismo sprendimus galima peržiūrėti vieninteliu būdu - pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu. Tai reiškia, kad Kauno apylinkės teismas nėra institucija, galinti pakeisti galiojančią 2010-06-11 nutartį, nes ginčas yra galutinai išspręstas, o nutartis turi įstatymo galią.

Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Pagal šio įstatymo 16 str. 1 d. notaras atsako įstatymų nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notarinę veiklą. Notaro atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės būtina nustatyti kokis kaltus veiksmus notaras atliko ir ar šis asmuo konkrečioje situacijoje padarė viską, ko protinga iš jo reikalauti. Notarė patvirtino paskolos sutartį, hipotekos lakštą ir šių sandorių pakeitimus. Jei ieškinys būtų patenkintas notarė prašo nustatyti prejudicinį faktą ir teismo sprendime pasisakyti, kad sutartinių netesybų dydis sumažintas ne dėl notarės kaltų veiksmų.

Trečiasis asmuo antstolis R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip rodo prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-1751-894/2013 duomenys, 2011-07-27 ieškovas A. K. pateikė ieškinį teismui reikšdamas reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo pat sudarymo momento 2006-11-10 Kauno 20 Notarų biure sudarytą sandorį, sudarytą tarp L. K. ir P. R. bei 2008-09-10 susitarimą su paskolos sutarties punkto pakeitimais, pripažinti negaliojančia 2006-11-16 sudarytą hipotekos sutartį (lakštą) su vėlesniais pakeitimais, kurių pagrindu buvo įkeistas butas (duomenys neskelbtini). Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad sandorių sudarymo metu L. K. dėl savo psichinės negalios negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. 2013-08-19 sprendimu ieškinys buvo atmestas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija sutartinių netesybų dydį ir prašo nustatyti, kad jų dydis yra 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Dėl ieškovų procesinės galimybės ginčyti netesybų dydį.

Atsiliepime notarė R. V. nurodė, jog ieškovai negali prašyti pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno m apylinkės teismo 2010-06-10 nutartį, nes ji yra įsiteisėjusi, todėl jos teisėtumą ir pagrįstumą galima peržiūrėti tik vieninteliu būdu – pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu. Teismas nesutinka su tokiu trečiojo asmens argumentu. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką hipotekos teisėjas, nagrinėdamas bylą dėl hipotekos teisinių santykių, neturėjo teisės spręsti dėl sutartinių netesybų mažinimo, nes toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena. Hipotekos teisėjas tik patikrindavo ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendė ginčų dėl teisės , nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, todėl ieškovai , įžvelgdami savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą dėl sutartinių netesybų dydžio, galėjo įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl teisminės savo teisių ir teisėtų interesų gynybos ( CPK 5 str.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 1 d., 6.258 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba ją vykdo netinkamai ( CK 6.205 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereiktų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant , vienas netesybų tikslų yra sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus ( LAT nutartis Nr. 3K-3-275/2015, 3K-3-401/2008).

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 str.). Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 str. 3 d. nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Netesybos gali būti sumažinamos iki protingos sumos, jeigu jos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Sumažinti galima tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia tiria netesybų santykį su nuostoliais bei atsižvelgia į kitas, įtakos turinčias aplinkybes: prievolės sumą ir sutartinių netesybų dydį, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, skolininko elgesį, šalių sąžiningumą ir kt.; (LAT nutartys 3K-3-1190/2003, 3K-7-2007, 3K-3-386/2010, 3K-3-62/2012). Mažinant netesybas ir nukrypstant nuo visiško nuostolių atlyginimo principo atsižvelgtina į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių (CK 6.251 str.). Kilus ginčui dėl netesybų atitikties protingumo reikalavimams vertintina ne sutarties sudarymo metu, bet ginčo metu esanti situacija (LAT nutartis Nr.3K-3-503/2007). A. T. jurisprudencijoje pripažįstama, jog teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (LAT nutartis Nr.3K-3-7-378/2005, 3K-3-578/2005).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiklostę paskolos santykiai, paskola nebuvo tikslinė, paskolos santykiai laikytini nekomerciniais, nes už juos nebuvo numatytos palūkanos ar kitoks atlygis, šalys nebuvo susitarę dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų taikymo. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog jo paskaičiavimu, jeigu ieškovai būtų tokio dydžio paskolą paėmę iš banko jie būtų sumokėję 9 877,66 Eur palūkanų. Tačiau sprendžiant reikalavimą sumažinti netesybas reikia atsižvelgti į įstatymų leidėjo netesybų instituto pagalba siektiną tikslą – sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Tai reiškia, jog teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne kiek palūkanų bankui sumokėtų skolininkas, jei imtų paskolą iš banko, tačiau kreditoriaus patirti nuostoliai t.y. kiek jis prarado paskolinęs pinigus skolininkui, o ne pav. laikydamas juos banke ir negaudamas palūkanų. Kaip yra pabrėžęs kasacinis teismas, kai tarp šalių kyla ginčas dėl sutartinių netesybų dydžio, tai kreditorius ( šiuo atveju atsakovas) privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, tačiau atsakovas to nepadarė (CPK 178 str.). Atsakovui nepagrindus savo patirtų nuostolių dėl negrąžintos paskolos teismas , spręsdamas pareikštą reikalavimą dėl netesybų mažinimo, negali taikyti esminio kriterijaus, kuris pagal jau suformuotą kasacinio teismo praktiką turi būti taikomas šios kategorijos bylose – netesybų santykio su nuostoliais. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį kyla iš jau minėtos netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dydį neįrodinėjant jų dydžio. Atsakovas tokių paskaičiavimų bei įrodymų nepateikė, tačiau akivaizdu, kad negautų palūkanų , jei jis būtų pinigines lėšas laikęs banke , suma tikrai būtų žymiai mažesnė už priskaičiuotas palūkanas 10 426,32 Eur.

Sprendžiant šalių ginčą reikšminga yra aplinkybė, jog pagrindinės skolos suma 11584,80 Eur beveik sutampa su delspinigių suma – 10 426,32 Eur. Toks paskolos ir netesybų santykis leidžia daryti išvadą, jog netesybos yra pernelyg didelės ir neprotingos.

Spręsdamas reikalavimą dėl netesybų sumažinimo teismas įvertina ir kitas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes - prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, šalių sąžiningumą, turtinę padėtį ir kt.

Prievolė grąžinti paimtą 40 000 Lt paskolą turėjo būti įvykdyta iki 2008-10-10 ( 76 b.l.). Tačiau pats kreditorius P. R. į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo kreipėsi tik 2010-06-09, kai jau galėjo prisiskaičiuoti maksimalaus dydžio netesybas. Toks kreipimosi terminas suponuoja išvadą, kad taip elgdamasis atsakovas tikėjosi finansinės naudos iš sudaryto sandorio, nes delspinigių suma tapo beveik lygi suteiktos paskolos sumai. Tokią išvadą leidžia nustatyta aplinkybė, kad sandorio šalių iki sandorio sudarymo nesiejo jokie santykiai, jie nebuvo pažįstami. Atsakovas, skolindamas gana didelę pinigų sumą visiškai svetimam žmogui ( tai darė net gi 2 kartus, nors ir pirmoji prievolė nebuvo laiku įvykdyta) , tik dėl jam žinomų priežasčių nenumatė jokių palūkanų už naudojimąsi jo pinigais, todėl manytina, jog jis siekė gauti finansinės naudos pasinaudodamas netesybų institutu - skolininkei L. K. savalaikiai nevykdant pareigos grąžinti paskolą.

Atsakovas mano, jog inicijuodami šią civilinę bylą ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes ankstesniuose procesuose jie buvo pateikę argumentus dėl netesybų mažinimo, tačiau sąmoningai reikalavimų nereiškė, kad galėtų inicijuoti dar vieną procesą ir toliau vilkinti įkeisto turto pardavimą. Tačiau teismas nesutinka , jog reikšdami reikalavimą sumažinti netesybas tik dabar ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis. Civilinėse bylose Nr. 2- 1751-894/2016 ir Nr. 2-723-587/2015 buvo reiškiami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl ieškovai turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog ieškinio patenkinimo atveju t.y. pripažinus sandorį negaliojančiu savaime nebeliks netesybų dydžio problemos (CK 6.74 str.). Nepavykus nuginčyti sandorių ieškovai pasinaudojo konstitucine teise į teisminę gynybą manydami, kad sutartinės netesybos yra per didelės, todėl turi būti sumažintos.

Prijungtų bylų ir šios bylos duomenys rodo, jog ieškovai dėl sunkios turtinės padėties skolos negali grąžinti. Šiuo metu jų turimas gyvenamasis būstas – įkeistas butas (duomenys neskelbtini)yra varžomas .

Bylos duomenys rodo, jog 2012-02-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.3-3548-568/2012 ieškovė L. K. buvo pripažinta neveiksnia (14 b.l.). Iš šio sprendimo nustatyta, kad ir sandorių sudarymo metu jos darbingumo lygis buvo tik 25 procentai. Atsakovas, suteikdamas didelę paskolą visiškai nepažįstamam asmeniui ir be jokių palūkanų, privalėjo domėtis to asmens galimybėmis paskolą grąžinti, o ne naudotis galimybe negrąžinus laiku paskolos priskaičiuoti beveik paskolos dydžio netesybas ir nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą. Netesybų dydžiui esant artimam paskolos dydžiui akivaizdu, kad įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), realizavus priverstinio vykdymo proceso tvarka, piniginių lėšų, gautų už butą, geriausiu atveju užteks tik skolos ir netesybų padengimui . Tai reiškia, kad ieškovai, iš kurių vienas yra neveiksnus, praras vienintelį gyvenamąjį būstą. Ieškovų atstovė parengiamojo posėdžio metu (16:19) patvirtino , kad neveiksnios ieškovės L. K. globėjas, jos sūnus M. K., rūpindamasis, kad jo globojama motina neliktų be gyvenamojo būsto, esant realiam netesybų dydžiui, dėtų pastangas gauti paskolą ir apmokėti skolas.

Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių sutartos 0,5 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną yra neprotingai didelės, pažeidžia socialiai silpnesnės vienos iš sandorio šalies neveiksnios L. K. teises ir interesus, nepagrįstai suvaržo ieškovus (skolininkus) bei sudaro sąlygas kreditoriui (atsakovui) piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti, todėl reikalavimas netesybas mažinti yra pagrįstas.

Tačiau ieškovų prašomas nustatyti netesybų dydis – 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną negali būti tenkintinas. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 tarifu. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta valia. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, ne kartą yra konstatavęs, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes nepagrįstai sumažinus šalių sutartas netesybas kils grėsmė, kad nukentėjusioji šalis negaus to, kas jai priklauso pagal sutartį, o skolininkas nepatirs tų neigiamų padarinių, kurie skatintų vykdyti prievolę. Spręsdamas klausimą dėl netesybų dydžio teismas atsižvelgia į tai, jog šalių sudaryti sandoriai atitinka įstatymų reikalavimus (tą patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai), o juose buvo įtvirtinta laisva šalių valia bei tai, kad iki šiol prievolė net nepradėta vykdyti, nors pinigai turėjo būti grąžinti 2008-10-10 , bet įsitikinus, jog sutartinės netesybos neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, teismas mano, jog netesybų dydį sumažinus iki 0,25 proc. tokio dydžio netesybos nepažeis sutarties šalių interesų pusiausvyros bei nepaneigs sutarčių laisvės principo.

Patenkinus ieškinį 50 proc. atitinkami paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovų atsakovui priteistina 175 Eur atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo ieškovams priteistina 20,80 Eur žyminio mokesčio. Trečiajam asmeniui notarei R. V. iš ieškovų priteistina 75 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93, 98 str.).

Byloje yra patirta 12,54 Eur pašto išlaidų, kurios iš šalių priteistinos taip pat po ½ dalį (CPK 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK str.259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2006-11-10 Kauno 20-ajame biure sudarytos paskolos Nr.15040 tarp P. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) bei 2008-09-10 susitarimo registro Nr.11221 su 2006-11-10 paskolos sutarties punkto pakeitimais 1 dalies sąlygas dėl delspinigių dydžio, nustatant 0,25 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bei tuo pagrindu pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį Nr.02201005206-L, t.y. vykdomosios bylos Nr.(duomenys neskelbtini)pagrindą.

Priteisti iš ieškovų A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. a.k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įstatyminio atstovo - globėjo M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. R. po 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. a.k(duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminio atstovo - globėjo M. K. a.k. (duomenys neskelbtini), po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui notarei R. V. .

Priteisti iš A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. a.k(duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminio atstovo - globėjo M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 3,14 Eur (tris eurus 14 ct), o iš atsakovo P. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės – globėjos D. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 6,27 Eur (šešis eurus 27 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.