Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-14-593/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A8.-2774-358/2019Nutarimas · 2019-12-03Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
AN2-14-593/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02114-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
L. D.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VS
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-14-593/2020;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02114-2019-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 9.36; 21.11.10.(S)Kauno apygardos teismas
N UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo, priimto L. D. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. D. 2019 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 25 d., 09.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikė 64 vnt. cigarečių pakelių ,,LF“, 59 vnt. cigarečių pakelių ,,LF“ ir 74 vnt. cigarečių pakelių ,,Minsk“ t. y. viso 197 pakelius cigarečių, kurių muitinė vertė yra 661,29 eurai, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės 1995 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-1143 (su pakeitimais) 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimus, bei įvykdydama administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu L. D. buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalyje ir nubausta 3500 eurų dydžio bauda.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. D. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti, sumažinant jai paskirtos baudos dydį. Apeliaciniame skunde L. D. nurodo, kad Kauno apylinkės teismas turėjo spręsti dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi ji augina tris vaikus ir šiuo metu tiek ji, tiek jos sutuoktinis yra bedarbiai. Be to, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, turėjo atsižvelgti ir į tai, jog jos padarytas teisės pažeidimas yra nedidelio masto, o juo valstybei padaryta žala yra nežymi. Apeliantė pažymi ir tai, jog aptariamą administracinį nusižengimą ji įvykdė dėl sunkios materialinės padėties, nes šiuo metu neturi darbo, tačiau intensyviai jo ieško. Taip pat nurodo nuoširdžiai besigailinti dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo ir pažymi mananti, kad minėtų aplinkybių egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui ir jai paskirtos baudos sumažinimui iki 2000 eurų.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja M. S. atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. D. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti it palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepakeistą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nėra, tačiau ginčijamas administracinės nuobaudos – baudos, dydis, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą baudą, nepagrįstai nesivadovavo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios jis yra ginčijamas.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

8. Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Kaip jau minėta anksčiau, L. D. administracinėn atsakomybėn patraukta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje padarymą. Minėtame ANK straipsnyje numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 2000 iki 5590 penkių šimtų devyniasdešimt eurų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog L. D. praeityje buvo bausta administracine tvarka bei įvertinęs tai, kad šiuo atveju egzistuoja viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ji prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytam terminui, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą) nusprendė, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jai paskyrus ANK 209 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

10. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga daro išvadą, kad administracinė nuobauda L. D. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nėra per griežta, laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Nepaisant to, apeliaciniame skunde prašoma L. D. atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti jai 2000 eurų dydžio baudą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra išreiškiamas L. D. prašymas sumažinti jai skiriamos baudos dydį iki 2000 Eur, t. y. skirti jai ANK 209 straipsnyje numatytą minimalaus dydžio baudą, bei teigiama, kad šis prašymas turi būti tenkintas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kuomet yra siekiama teisės pažeidėjui paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Aptariamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tik prašant sumažinti jam paskirtos baudos dydį iki ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyto minimalaus baudos dydžio, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis vadovautis nėra pagrindo.

11. Be to, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad net tuo atveju jei apeliantė iš tiesų apeliacinės instancijos teismo prašytų paskirti jai mažesnę nei ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus baudos dydį, baudą, tam nebūtų jokio pagrįsto pagrindo. Pažymėtina, jog iš ANK 34 straipsnio 5 dalies turinio yra akivaizdu, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Aukštesniojo teismo vertinimu L. D. administracinio nusižengimo byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu apeliantės atžvilgiu galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu sudarančios pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, t. y. jog dėl administracinio nusižengimo padarymo L. D. prisipažino ir gailisi, bei tai, jog ji ir jos sutuoktinis neturi darbo bei augina tris vaikus, šiuo atveju nelaikytos išimtinėmis, pagrindžiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytina ir sunki L. D. šeimos finansinė padėtis, kadangi yra natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam paskyrus administracinę nuobaudą, jis patiria tam tikrus nepatogumus (aptariamu atveju susijusius su finansine gerove ar finansiniu stabilumu), tačiau minėta aplinkybė, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir apeliantei inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu ir nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Teismo nuomone, L. D. privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei įvertinus tai, jog jokių kitų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu švelninti taikytiną atsakomybę, apeliantė aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo L. D. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti jai paskirtos baudos dydį.

12. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad L. D. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl sumažinti L. D. paskirtos baudos dydį yra netikslinga.

13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, sprendžiama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėtas ir pagrįsta, todėl jis paliekama galioti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė