Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-209/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-07-28
Bylos Nr.
1-185-209/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Vladas Nikitinas
Civilinis ieškovas
L. K., S. K.
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1–185-209/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.6, 1.15.3.3.2, 1.1.8.11; (S).
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujanciojo Stasio Lemežio,

teiseju Alvyros Onos Kvaraciejutes, Vlado Nikitino,sekretoriaujant Vaidai Jurkeviciutei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,gynejai adv. Daivai Dereškevicienei,nukentejusiesiems civiliniams ieškovams L. K., S. K.,

specialistui Valstybines teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos teismo ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui,

specialistui Lietuvos teismo ekspertizes centro Trasologijos ir balistiniu ekspertiziu skyriaus vyriausiajam ekspertui, trasologijos (pedsaku) teismo ekspertui Eduardui Vaitkeviciui,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje S. M., gimes (duomenys neskelbtini) Traku rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasiu išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2003-02-03 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d., 232¹ str. 5 d. laisves atemimu 4 metams su ½ dalies turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003-05-08 nutartimi veika perkvalifikuota pagal naujojo BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. ir paskirta 30 paru arešto bausme, turto konfiskavimas panaikintas; 2) Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-06-28 nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 2 d. laisves atemimu 6 menesiams, pritaikius LR BK 75 str. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 2 metams; 3) Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-03-28 nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 2 d. 18 MGL (2250 Lt) dydžio bauda; 4) Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-04-22 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisves atemimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 64 str. paskirta bausme subendrinta su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-06-28 nuosprendžiu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 2 metams 6 menesiams, pritaikius LR BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas 3 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

S. M., tarpusavio konflikto metu, pasirinkdamas itin žiauru buda – išstumdamas iš didelio aukšcio neblaivu D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), tycia itin žiauriai nužude pastaraji, o butent: jis, 2010-01-13, apie 17.30 val., bendroje namo, esancio (duomenys neskelbtini), laiptines aikšteleje, asmeninio konflikto metu su neblaiviu D. K., tycia išstume pastaraji pro trecio aukšto laiptines langa, kuris nukrito ant grindinio ir nuo kuno sumušimo, pasireiškusio ivairiomis pjautinemis ir muštinemis žaizdomis, linijiniu pakauškaulio ir kairio smilkinkaulio piramides lužiu, galvos smegenu sumušimu, su kraujo išsiliejimu po galvos smegenu dangalais, aortos plyšimu, šonkauliu lužiais kaireje puseje, nukraujavimu, šoku, Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje, atvežtas klinikines mirties bukleje, neatgaves samones, ta pacia diena 18.50 val. mire, tokiu budu itin žiauriai nužude D. K., padarydamas nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Kaltinamasis S. M. kaltu del jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parode, kad D. K. iškrito pats. Su D. K. pažistamas nuo 2000 metu, kartu dirbo nelegaliai statybose, santykiai buvo geri. Tiek pat laiko D. pažinojo ir D. L., kuri yra kaltinamojo sugyventine, kartu turi 3 mergaites, kurios užrašytos jo pavarde. Nuo 2009 metu rudens D. L. samdesi buta Vilniuje, nes dirbo Vilniuje, kiekviena diena važinetis i darba iš Elektrenu brangu, o jis su mergaitemis gyvena Elektrenuose, motinos bute, mergaites lanko darželi, D. L. pastoviai atvažiuoja, budama laisva nuo darbo, i Elektrenus ir buna pas juos. 2010 m. sausio 13 d. po pietu jis pasieme mergaites iš darželio ir atvažiavo i Vilniu, norejo palikti mergaites motinai D. L., o pats važiuoti i Turniškes tartis del remonto darbu pas užsakove. Kambaryje ant stalo pamate buteli nuo šampano ir paklause: „Kas buvo, ka švente?“. Dai. atsake, kad buvo Dar.. Neužilgo paskambino Dar., Dai. atsiliepe ir jis užejo i kambari, buvo girtas, o kaltinamasis buvo visiškai blaivus. Prieš tai Dai. buvo pasakiusi, kad susipyko su Dar. ir jis jai sudave per galva, parode pakaušyje gumba. Iejus Dar. i kambari jis ji pakviete išeiti i koridoriu, norejo išsiaiškinti, kodel jis sumuše Dai.. Kambaryje prie vaiku aiškintis santykiu nenorejo. Koridoriuje jie susistumde, kaltinamasis gynesi nuo Dar., kuris buvo užkrites ant gulincio kaltinamojo, kuris iš tureto duju balionelio papurške Dar. i veida. Dar. iš koridoriaus išbego i laiptine, užtrenke duris, po to jis išgirdo dardejima laiptais ir stiklo dužius. Išejes i laiptine Dar. nemate, nusileides iš 5 aukšto, aikšteleje tarp 3 ir 4 aukštu, pamate išdaužta stikla, suprato, kad Dar. iškrito pro langa. Kaltinamasis grižo i kambari ir Dai. pasake, kad Dar. iškrito pro langa, jai prasidejo isterija, pasake, kad jis begtu iš cia, paklause: „Kur?“, o ji atsake: „Bek kur nori, tu žmogu užmušei“. Jis išejo iš namo, prie laiptines buvo susirinke daug žmoniu, nuejo i už 500 metru esancia degaline, ten nusipirko buteli vyno ir pakeli cigareciu. Išejes iš degalines išgere buteli vyno, nes buvo labai susijaudines, o kadangi yra teistas, pagalvojo, kad ji apkaltins del Dar. mirties. Jam paskambino Dai. ir kviete sugrižti pas ja. Jis atejo ir laiptineje buvo sulaikytas policijos pareigunu. Policijos pareigunams nesake, kad jis išstume Dar. pro langa. Jis yra invalidas, visiškai nevaldo dešines kojos, o Dar. buvo stambus vyras, aukštas, jis fiziškai negalejo jo išmesti pro langa. Kaltinamasis mano, kad Dar. begdamas laiptais paslydo ir nere pro langa, gal koja paslydo ar šlepete išsimove. Kai Dar. iškrito, jo laiptineje nebuvo, nes Dar. išeidamas i koridoriu smarkiai trinktelejo durimis, todel užsikirto duru spyna, jam pavyko atsidaryti duris tik po to, kai išgirdo stiklo dužius. Dar budamas už duru išgirdo bildesi, dardejima laiptais, stiklo dužio garsa ir suprato, kad Dar. iškrito. Tvirtina, kad jis „Dar. nestume, nei vienas liudytojas nemate, kad aš tai padariau“. Užmušti Dar. nebuvo jokios priežasties.

Iš esmes analogiškus parodymus S. M. dave apklausiamas itariamuoju 2010 m. sausio 14 d., kad jo sugyventine D. L. nuomojosi buta (duomenys neskelbtini). Pas ja bute niekad nera buves ir 2010-01-12 atvažiavo pirma karta. Atvažiavus, Dai. namuose buvo viena. Apžiurejes kambari pamate tušcia šampano buteli, paklause, kas pas ja buvo. Dai. atsake, kad D. K., kuri pažista apie 10 metu. Dai. prasitare, kad su Dar. apsibare ir šis jai sudave. Maždaug po 10 min. i Dai. mobiluji telefona paskambino Dar., Dai. pakviete ji užeiti. Dai. nesake, jog jis yra atvažiaves. Netrukus atejo Dar. ir jis paklause, kodel muša Dai.. Nenoredamas konfliktuoti prie dukru, su Dar. išejo i bendraji koridoriu. Dar. paklause, už ka jis užstate Dai. guza. Dar. nieko nepasakes stumtelejo ji, nuo ko jis nukrito aukštielninkas. Atsistojes iš kišenes išsitrauke duju balioneli ir papurške Dar. i veida. Dar. pradejo begti ir išbeges iš bendrojo koridoriaus užsidare duris. Bande Dar. dar sulaikyti, sugriebe už megztinio, bet šis išsisuko ir uždare bendrojo koridoriaus duris, kurios veda i laiptine. Praveres tas duris Dar. jau nebemate, jo nesivijo ir grižo pas Dai. i kambari. Atejes i kambari pasake „Dar. išleke pro langa“. Kai Dar. niekur nebemate, o langas koridoriuje buvo išdaužtas, tad ir nusprende, kad Dar. pats iškrito. Jis Dar. nestume. Išejes iš Dai. buto, lauke, prie laiptines pamate gulinti Dar., aplink buriavosi žmones. Išgeres nebuvo, tik išejes iš Dai., nuejo i degaline ir nusipirko vyno, kuri išgere ir vel grižo prie Dai. namu, kur ji ir sulaike policija (T. 1, b. l. 124-125).

Apklausiamas 2010-04-08 itariamasis atsisake duoti parodymus, nurodydamas, kad D. K. nenužude, o viska papasakojo apklaustas itariamuoju anksciau (T. 1, b. l. 128).

Liudytoja D. L., kaltinamojo sugyventine, teisiamajame posedyje atsisake duoti parodymus (LR BPK 278 str. 2 d.), taciau ikiteisminio tyrimo metu, ivykio diena, jai išaiškinus teise atsisakyti duoti parodymus, ji sutiko juos duoti ir, kaip teisiamajame posedyje paliudijo tyreja N. L., D. L. noriai dave parodymus, butent jos parodymu deka paaiškejo ivykio aplinkybes. Atlikusi tyrima tyreja N. L. apklausta teisiamajame posedyje LR BPK 276 str. 4 d. tvarka, o liudytojos D. L. parodymai perskaityti LR BPK 276 str. tvarka. D. L., apklausiama tyrejo 2010-01-13, parode, kad apie 6 menesius nuomojasi buta adresu (duomenys neskelbtini). Su savo sugyventiniu S. M. nera susituokusi, taciau gyveno kartu 9 metus, turi tris mažametes dukras. Kadangi sugyventinis S. M. nuolat prieš ja vartodavo smurta, todel prieš 3 metus jie išsiskyre. S. M. liko gyventi su vaikais E., o ji atvyko gyventi i V.. Jau beveik 4 metus draugavo su D. K., taciau su juo negyveno. 2010-01-13, anksti ryte, pas ja i svecius atejo D. K. ir jie visa diena išgerinejo. Nežino, kuriuo metu, netiketai atvažiavo jos buves sugyventinis S. M. su dukromis. S. M. sedejo kambaryje ant sofos, kai paskambino D. K. ir pasake, jog ateina pasiimti striukes. Mano, kad buvusiam sugyventiniui S. M. paskambino kitas buves draugas G. ir pasake, kad ji dabar draugauja su D. K., todel pas ja atvažiavo S. M.. Kai i kambari atejo D. K., S. M. šoko nuo lovos, sakydamas, kada eina su Dar. pasikalbeti. Jie abu išejo iš buto. Po 10 minuciu i buta ileke susinervines ir išsigandes S. M. ir pasake, kad „aš Dar. išstumiau pro langa“. Pasake, kad Dar. pastume ranka ir šis iškrito. Tuomet S. M. pasake jai, kad jei ka – jo nemate, ir pabego. S. M. atvažiavo išgeres. Išbegusi i lauka pamate prie laiptines gulinti D. K., jo galva buvo kruvina, iš burnos bego kraujas, jis tik pasake: „Mane S. išmete“. Su G. R. ji gyveno, bet prieš du menesius iki ivykio nutrauke su juo santykius, todel jis ja ir išskunde S. M. (T. 1, b. L. 88-90). Veliau D. L. atsisake duoti parodymus (T. 1, b. l. 191), todel nebuvo apklausiama ikiteisminio tyrimo teisejo.

Liudytojas M. M. parode, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2010-01-13, apie 17.30 val., su žmona grižo namo po darbo ir pastate automobili aikšteleje prie namo. Pradare automobilio dureles, kad pravedintu mašina ir išgirdo dužtanti stikla, pamate, kaip iškrito žmogus. Jis krito vertikaliai ir nukrito ant nugaros. Mate, kad žmogus iškrito pro langa, o nuo tos vietos, iš kur iškrito žmogus, pamate laiptais nubegancio vyro silueta, kuris bego i viršu. Stiklas buvo išdaužtas laiptineje tarp 3 ir 4 aukštu. Jis priejo prie gulincio ant nugaros vyro, kuris pradejo sunkiai kvepuoti, lyg ir atsigavo. Paskambino policijai, susirinko daug žmoniu. Iš pradžiu atvažiavo kriminalistai, po to greitoji, o tik po to policija. Jie nukentejusiji nuvede i greitosios pagalbos automobili, kuris dar kažkiek laiko stovejo, matyt, gaivino ta žmogu. Niekas ivykio nefiksavo, nes puole gelbeti žmogu. Žmogus gulejo iškrites skersai iejimo duru, beveik istrižai. Žmogus gulejo apie metra atstumu nuo stogelio, kuris yra virš iejimo i nama, krisdamas ranka kliude stogeli, po to pamate, kad ant stogelio sniego buvo rankos ispaudo žyme. Priejusi kažkokia moteris sake, kad vaikinas konfliktavo su sugyventines vyru ir pastarasis išstume ji pro langa.

Liudytoja J. D. parode, kad gyvena toje pacioje laiptineje 5-ame aukšte, kur gyveno D. L., namas bendrabucio tipo su bendra virtuve. Su D. L. susitikdavo virtuveje, Dai. sake, kad ja mušdavo vyras, todel ji nuo jo pabego. Kaltinamaji mate pirma karta ivykio diena. Pas Dai. dažnai lankydavosi jaunas vyras vardu Dar., matydavo ji velai vakare, o anksti ryte išeinanti iš jos buto, abu kartu išgerinejo. Iki Dar. buvo kitas jaunas vaikinas, taciau jo vardo nežino. 2010-01-13, apie 17.30 val., griždamas namo iš darbo, užlipo i savo aukšta, iejo i aukšto bendraji koridoriu ir tuo metu pamate, kad kaltinamasis iš Dai. kambario išstumia Dar., kuris buvo labai girtas, vos pastovejo ant koju. Girdejo, kad Dar. sake: „S., aš girtas, nereikia“. Jis tai pakartojo keleta kartu. Mate, kad kaltinamasis Dar. išstume iš bendrojo koridoriaus i laiptines aikštele, iš koridoriaus išejo abu, laiptines durys užsidare. Jai matant koridoriuje jokiu muštyniu nebuvo, ant grindu jie nukrite nebuvo. Nuejusi i virtuve išgirdo dužtancio stiklo garsa, pažiurejusi pro virtuves langa pamate ant žemes gulinti Dar.. I laiptine išejo dviese – tik Dar. su kaltinamuoju, kitu žmoniu nebuvo. Butent kaltinamasis išstume Dar. iš koridoriaus i laiptines aikštele ir abu kartu išejo i laiptine, kaltinamais vienas pasilikes laiptineje nebuvo.

Liudytojas R. R. parode, kad dirba Vilniaus VPK vyr. patruliu. 2010-01-13, po 17 val. gavo pranešima, kad pro langa iš trecio aukšto iškrito žmogus. Jis kartu su porininku D. T. nuvyko i ivykio vieta, kur rado ant žemes gulinti kruvina vyra, šalia jo buvo kitas vyras, kuris pasake, kad mate iškrentanti vyra pro langa, o tuo metu treciame aukšte nubeganti kita vyriški. Porininkas pasiliko apacioje, o jis užlipo i viršu. Treciame aukšte pamate išdaužta langa, prie jo priejo moteriške ir pasake: „Cia mano vyras išstume“, pasake vyro varda ir pavarde, pati pasake savo varda ir pavarde., buto numeri. Atvažiavo greitoji pagalba ir išsiveže nukentejusiji, o jis su D. T. vaikšciojo po bendrabuti ir ieškojo S. M., taciau jo nerado, užejo pas D. L. ir papraše jos paskambinti iš savo telefono ir pakviesti S. M., kad jis ateitu pas ja. D. L. paskambino ir S. M. atejo, paskambino ir paklause, koks duru kodas. Jie nusileido i apacia ir ten pasitiko kaltinamaji, kuris pasake savo pavarde, bet kita varda, paskui pasake tikra. Kaltinamasis sake, kad jis atvažiavo pas ta moteriške, ivyko konfliktas ir jis netycia išstume pro langa. Kaltinamasis apgailestavo, kad taip atsitiko, sake, jog susigincijo su Dar., išejo i laiptine ir netycia išstume. Kaltinamasis vartojo žodi „išstumiau“, jiems nesake, kaip iškrito. Kaltinamasis buvo apžiuretas, pas ji buvo rastas duju balionelis. Laiptineje duju kvapo nesujaute. Jei butu purškiama duju balioneliu, turejo jaustis kvapas, bet kvapo nebuvo.

Liudytojas G. R. parode, kad su D. L. kartu gyveno, kartu nuomavosi buta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyveno iki 2009 m. gruodžio 11 d. Dai. yra sakiusi, kad su vyru negyveno, nes jis ja muše. Kaltinamojo nepažinojo, jis jam skambindavo telefonu ir sakydavo, kad jam skolingas, nes gyvena su jo žmona. Prieš ivyki, 2010-01-12, vakare jam paskambino girtas S. M. ir vel pareiške, kad jis jam skolingas, nes gyvena su jo žmona. Liudytojas pasiule išsiblaivyti ir tada paskambinti. Ta vakara S. M. skambino daug kartu, bet jis su juo nekalbedavo, išjungdavo telefona. Tiesa, buvo pasakes S., kad Dai. neverte kartu gyventi, kad jau seniai su ja negyvena ir užsimine, kad ji dabar su Dar. Apie tai, kad S. M. važiuos pas Dai., jis nežinojo. Perskaites laikrašti sužinojo apie Dar. mirti ir suprato, kad S. vis delto nuvažiavo pas Dai.. Apie ivyki žino tik iš pasakojimu.

Liudytojas E. V. parode, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Bendravo su nukentejusiuoju D. K., kuris 2010-01-13 pas ji i namus buvo atejes ne karta. Per D. K. susipažino su D. L.. 2010 m. sausio 13 d. vakare išejes i lauka pamate ant žemes gulinti Dar.. Ta pati vakara atejusi Dai. pasake, kad S. prisidirbo, ji išsiveže policija. Kita diena atejusi D. L. pasake, kad pas ja i namus atvyko vyras S., o netrukus atejo ir D., tarp ju ivyko konfliktas, jie susistumde ir išejo i koridoriu. Dai. pasake, kad S. išstume Dar. pro langa, apie smulkmenas nekalbejo.

Liudytojas G. Ž. parode, kad nukentejusysis D. K. buvo jo pusbrolis. Po laidotuviu jis ieškojo D. L., kad pasiimti Dar. drabužius ir pasikalbeti del pusbrolio mirties. Buvo nuvažiaves i Dai. buta, bet jos ten nerado, kaimyne dave telefono numeri ir jis telefonu kalbejosi su D. L., o pokalbi iraše, kad po to nebutu kaltinimu, jog jis grasino ar bande kažka paveikti. D. L. telefonu pasakojo, kaip maždaug buvo, kad jie negyveno su S. M., jis gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat sake, kad Dar. buvo pavoges 5 tukstancius litu iš S. brolio, sake, kad S. yra užsimines, jog Dai. daugiau su Dar. nebendraus, jei pagaus Dar., jam bus šakes. 2010-01-13 S. netiketai atvažiavo i bendrabuti, jam bunant pas ja paskambino Dar., ji norejo perspeti, kad neitu pas ja, bet S. M. ateme telefona. Dai. teige, kad ji reke „Dar., neik“, bet jis, matyt, neišgirdo, pasibelde i duris, S. atidare ir iš karto ji griebe. Dar. koridoriuje dar sake: „S., nereikia, nelisk, aš šiandien labai girtas, susitikime kita diena ir pašnekesim“. Dai. kaimyne girdejo, kaip koridoriuje vyko susistumdymas, po to i kambari ileke S. ir pasake :“Užmušiau Dar.“. Po to atvažiavo policija. Dai. sake, kad pati priviliojo S. ir policija ji sueme, jis mano, kad S. taip planavo padaryti. Liudytojas žinojo, kad pusbrolis Dar. vaikšto pas D. L., sake jam, kad ji žymiai vyresne, kas bus po 10-15 metu, bet jis tik gužciodavo peciais.

Nukentejusioji L. K., mirusiojo D. K. motina, parode, kad pradejo dometis, kodel Dar. lankosi pas Dai., kuri 14 metu vyresne už sunu, turi 3 vaikus, sunus aiškino, kad su ja jau nebendrauja. Ivykio diena ryte, 5 val. ji išejo i darba, Dar. miegojo, o grižusi ji jam paskambino, bet telefonas buvo išjungtas. Apie 21 val. atejo pareigunai ir praneše, kad Dar. negyvas. Ji palaidojo sunu.

Nukentejusysis S. K. parode, kad Dar. buvo jo brolis. Kartu gyveno pas motina. Kaltinamaji pažista, jis dirbo kartu su Dar., 2006 metais S. M. iš ju pirko automobili. Dar. bendravo su kaltinamuoju, jie abu užsieme statybos darbais. D. L. buvo kaltinamojo sugyventine, o Dar. drauge. Jie žinojo, kad Dai. augina tris vaikus, turi šeima, gyvena bendrabutyje, siule Dar. ten nesilankyti, nes ten buvo girtaujama. Apie ivyki sužinojo vakare, su mama buvo nuvažiaves i policija. Buvo nuvažiaves i ivykio vieta ir kaip inžinierius padare brežinius, kuriuos pridejo prie bylos. Nors kaltinamasis teigia, kad langelis yra per mažas, kad per ji iškristu žmogus, taciau jo nuomone, nukentejusysis buvo išstumtas, panaudota papildoma jega, priešingu atveju žmogus butu nukrites ten, kur rasti visi stiklai. Kadangi buvo išstumtas, žmogus nukrito toliau, o šukes liko ant stogelio. Darant brežinius pastebejo, kad plotis tarp lango stiklavieciu yra 139 cm, o Dar. ugis buvo 178 cm, tad skirtumas gavosi gana ženklus – pagal ugi 39 cm, todel nesuvokiama, kaip galima iškristi paciam. Kadangi brolis buvo apsvaiges, kaltinamasis tuo pasinaudojo, gal brolis buvo nukrites ar suklupes ties ta vieta, ties langu, jis buvo rankomis išstumtas pro langa. Besileidžiant laiptais, prieš tai yra siena, ir jei brolis butu krites savaime, jis butu atsitrenkes i siena, nes ten nera taip, kad galima nudardeti laiptais pro langa laukan. Mano, kad kaltinamasis turejo pakankamai jegos, kad galetu išstumti broli pro langa, nes dirba statybose, 50 proc. nedarbingumas yra tik del jo koju, o rankos fiziškai stiprios. Statybos darbams reikia fizines jegos, kurios jam užtenka.

2010-01-13 Ivykio vietos apžiuros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra 5 aukštu namas. Prie laiptines iš dešines puses, prie iejimo duru, matosi elipses formos, raudonos spalvos deme, panaši i krauja. Laiptines stogelio ilgis yra 3,18 m ir 1,31 m plocio. Stogelio plokštuma padengta sniego sluoksniu, sniege matosi nukritusios stiklo šukes, šiukšles. Stogelio plokštumos kairiajame šone, prie krašto, matosi nubraukta sniego dalis. Pakilus tarp III ir IV aukšto, patenkama i aikštele, kurios ilgis 2,78 m, plotis – 1,56 m. Laiptu aikšteles fasadineje sienoje yra 3 analogiški langai, pertverti betonine pertvara. Bendras sienos aukštis 2,60 m., o laiptu, kylanciu i viršu, ilgis – 2,70 m, apatinio lango stiklas išdaužtas, stiklo ilgis – 1,41 m, plotis – 72.5 cm, pertvaros, esancios tarp langu, plotis – 14,5 cm. Išdaužto stiklo likusios šukes, nulenktos išores link i dešine puse. Kaires puses viršutiniame kampe styro trys dideles šukes, viršutine kraštineje styro kelios smulkesnes šukes, nelygiais kraštais, nukreiptos i išores puse, ant grindu šukiu nera (T. 1, b. l. 9-12).

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 73/10 nurodyta, kad D. K. mire nuo kuno sumušimo, pasireiškusio pjautine žaizda su aplinkine kraujosruva kaires akies viršutiniame voke, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, pakaušio srityje, kaireje puseje; linijiniu pakauškaulio ir kairio smilkinkaulio piramides lužiu; galvos smegenu sumušimu ir kraujo išsiliejimu po galvos smegenu dangalais dešineje smilkinineje - omenineje ir smilkinineje – pakaušineje skiltyse, aortos nusileidžiancios dalies plyšimu, šonkauliu lužiais kaireje puseje; kepenu plyšimais; dubens kaulu lužiais; paviršinemis pjautinemis žaizdomis juosmens srityje, pilvo šoniniame paviršiuje kaireje puseje, kaireje plaštakoje ir kairiame dilbyje, kraujosruva kaireje plaštakoje. Krutines lastos nugariniame paviršiuje ir juosmens srityje yra 20 paviršutiniu lygiais kraštais, skersai išsidesciusiu, nuo 3 cm iki 0,3 cm ilgio žaizdu, pilvo kaires puses šoniniame paviršiuje yra 5 nuo 2,3 iki 0,5 cm ilgio analogiškos žaizdos. VGPUL gydymo stacionare ligos istorijoje pažymeta, kad D. K. mire 2010-01-13 18.50 val. D. K. kraujyje rasta 1,94 proc. etilo alkoholio, šlapime rasta 2,57 proc., kas atitinka vidutini girtumo laipsni. Paviršutines pjautines žaizdos juosmens srityje, pilvo šoniniame paviršiuje kaireje puseje, kaireje plaštakoje ir kairiame dilbyje galejo buti padarytos stiklo šukemis, sužalojimai padaryti kritimo metu iš aukštumos (T. 1, b. l. 45-53).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles matyti, kad iškvietimas gautas 2010-01-13 17.29 val., išvyko 17.30 val., atvyko 17.39 val. (T. 1, b. l. 57). I automobili ikeltas komos busenoje.

Teisiamajame posedyje specialistas teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad D. K. mirties priežastimi buvo pakauškaulio ir kairio smilkinkaulio piramides lužis, galvos smegenu sumušimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenu dangalais, aortos nusileidžiancios dalies plyšimas, šonkauliu lužiai kaireje puseje, kepenu plyšimai, dubens kaulu lužiai. Visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti kritimo metu iš aukštumos, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Paviršutines pjautines žaizdos galejo buti padarytos stiklo šukemis ir nera mirties priežastis. Didelis alkoholio kiekis slopino nukentejusiajam skausmo jausma, bet jis ji jaute.

Specialistas Lietuvos teismo ekspertiziu centro Trasologijos ir balistiniu ekspertiziu skyriaus vyriausiasis ekspertas, trasologijos teismo ekspertas Eduardas Vaitkevicius teisiamajame posedyje paaiškino, kad nustatyti iškritimo pro langa mechanizma galetu atlikti biomechanine teismo ekspertize, bet tokia ekspertize galetu atsakyti, kad žmogaus svorio centras atsidure už tos vietos, kur jis buvo atsiremes, išsiverte ir nukrito. Duotu išvada, kad žmogus nukrito, kas ir taip visiems aišku, todel skirti tokia ekspertize netikslinga, nauju aplinkybiu neatskleis. Lango pažeidimu pobudis ir stiklo šukiu išsidestymas rodo, kad lango stiklas buvo išdaužtas iš vidaus. Laiptines aikšteles plotis – 2,78 m, laiptai, kuriais galimai nukentejusysis leidosi iš ketvirto aukšto i trecia – yra iš kaires puses, žiurint iš laiptu aikšteles ir yra 122,5 cm plocio. Laiptu aikšteleje yra siena su langais, ta siena nuo kairiojo krašto iki lango remo yra 62,5 cm, lango remo plotis yra 8 cm ir prasideda stiklas. Lango reme, viršutineje kaireje dalyje yra 48 cm išsikišusios stiklo šukes, jos yra 30 cm nuejusios žemyn. Tai reiškia, kad priešais tuos laiptus, kuriais galima leistis i aikštele, kliuties plotis yra siena ir lango dalis, kur yra šukes, yra 119,5 cm, kitaip sakant, per visa laiptu ploti yra kliutis, kur, kad ir kaip žmogus begtu ar skubetu, jis atsitrenks i ta kliuti. Tai leidžia teigti, kad nukentejusysis, padidintu greiciu leisdamasis šiais laiptais ir griudamas, turejo atsitrenkti i šias kliutis ir iškristi pro langa negalejo. Iš fotolenteles matyti, kad dešineje lieka 90 cm plocio ir 50 cm aukšcio laisva kiauryme. Pro tokio dydžio kiauryme, esancia prie pat grindu, vidutines mitybos ir taisyklingo kuno sudejimo, 178 cm ugio, gali praslysti, galejo ir išstumti, tokiu budu gali buti ivairiu: paemus asmeni su visais stiklais iškelti už lango remu ir mesti, išdaužus langa, padarius didesne kiauryme ir žmogu tiesiog suemus už juosmens, už galvos, už diržo, už kuno, išstumti. Krisdamas nukentejusysis liete ranka stogeli, bet gal koja, to nežinoma. Buvo kliutis ir pats nukentejusysis negalejo iškristi nei begdamas, nei stumiamas nuo laiptu. Aikštele yra platesne nei langas, veiksmas turejo vykti dešineje aikšteles puseje ir butent šioje vietoje buvo galima išstumti nukentejusiji arba jis galejo iššokti savo noru.

Motyvuojamoji dalis

Del veikos kvalifikavimo

Išanalizavus ir teisiamajame posedyje patikrinus visus byloje surinktus irodymus, teismas daro tokias išvadas del padaryto veikos aplinkybiu. Kaltinamasis S. M. su 3 mažametemis dukrelemis gyveno Elektrenuose, o jo sugyventine D. L., vaiku motina, gyveno bendrabucio tipo name, Vilniuje. 2010 m. sausio 12 d., vakare, S. M. kalbejosi su G. R., reikalavo iš jo pinigu už tai, kad gyvena su D. L., kuris pasake, kad jau 2 menesiai, kaip jis su Dai. negyvena, pas ja dabar Dar.. Sekancia diena, 2010 m. sausio 13 d., S. M. pasieme mergaites iš darželio ir atvažiavo pirma karta, nes ten dar nebuvo buves, pas D. L., kur neužilgo atejo girtas D. K.. Kaltinamasis aiškina, kad Dar. prieš tai buvo sumušes Dai., pas ja buvo guzas pakaušyje, todel jis pasikviete Dar. i koridoriu aiškintis, kodel jis sumuše Dai.. Šios kaltinamojo versijos niekas nepatvirtino, D. L. apie jos sumušima niekad nekalbejo. S. M. išstume D. K. (patvirtino ne tik D. L., bet ir kaimyne J. D.). Koridoriuje prieš D. K. buvo vartojamas smurtas, jis buvo stumiamas link duru i laiptine, kaltinamasis išstume D. K. i laiptine ir pats kartu išejo i laiptine. Liudytojos J. D. parodymais, koridoriuje tarp kaltinamojo ir Dar. jokiu muštyniu nebuvo, pargriuve jie nebuvo, Dar. buvo labai girtas ir vis kartojo, kad „S., nereikia, išsiaiškinsime kita diena, dabar esu labai girtas“. Kas ivyko laiptineje, liudytoja J. D. nemate ir negirdejo, tik išgirdo dužtancio stiklo garsa ir pro virtuves langa pamate ant žemes gulinti D. K., rinkosi žmones. D. L. parode, kad po 10 minuciu i buta sugrižo susijaudines, susinervines ir išsigandes S. M. ir pasake, kad „Aš Dar. išstumiau pro langa“ ir šis iškrito. Dar pasake, kad jei ka – jo nemate ir pabego. Apie tai D. L. papasakojo policijos pareigunui R. R., liudytojams E. V., G. Ž., kurie tai patvirtino teisiamajame posedyje. Policijos pareigunams liepus D. L. iš savo mobilaus paskambinti sugyventiniui ir paprašyti, kad jis sugrižtu pas ja, pareigunai pasitiko ji laiptineje ir S. M. jiems paaiškino, kad susigincijo su Dar., išejo i laiptine ir netycia ji išstume pro langa. Kaltinamasis apgailestavo, gailejosi, kad taip atsitiko. Liudytojo policijos pareiguno R. R. parodymais atmetamas S. M. aiškinimas, kad jis taip nesake, liudytojas kategoriškai teigia, kada buvo vartojamas žodis „išstumiau“, kad Dar. pats iškrito net nebuvo kalbos. Kaltinamasis S. M. teigia, kad jis negalejo išeiti i laiptine, nes užsitrenke durys ir jis pats išgirdo, kad Dar. nudardejo laiptais, o po to pasigirdo dužtanciu stiklu garsas, taciau tai paneigia liudytoja J. D., kad i laiptine išejo abu, o liudytojas M. M. mate pro langa iškritusi ir krentanti žmogu, tuo paciu metu nuo laiptines aikšteles, kur pro langa iškrito žmogus, laiptais i viršu bego vyras. Teisiamajame posedyje specialistas Lietuvos teismo ekspertizes centro trasologijos teismo ekspertas Eduardas Vaitkevicius paneigia galimybe nukentejusiajam leidžiantis laiptais ir net pastumus iškristi pro langa, nes prieš nukentejusiji buvo kliutis, kuri neleido isibegejus iškristi pro langa. Anot specialisto, D. K. buvo išstumtas per dešines lango dalies anga arba pats galejo per ta anga lipti laukan. Teisme nesurinkta jokiu faktiniu duomenu, kad D. K. norejo nusižudyti.

Išanalizavus šiuos irodymus, teismas daro išvada, kad del D. K. mirties yra kaltas kaltinamasis S. M.. Teisiamajame posedyje paneigta kaltinamojo versija, kad nukentejusysis pats iškrito pro langa. Kaltinamasis S. M. aiškina, kad jam teko gintis nuo D. K., panaudoti prieš ji duju balioneli, taciau tai paneigia liudytoja J. D., be to, D. K. buvo stipriai girtas, pats praše S. M. jo neliesti, išsiaiškinti kita diena. Liudytojai J. D., E. V. ir R. R. paneigia kaltinamojo aiškinimus del duju panaudojimo, nes koridoriuje ir laiptineje jokiu duju kvapo jie neužuode. Pats kaltinamasis policijos pareigunui R. R. prisipažino išstumes D. K. pro langa. Kaltinamasis aiškina, kad jis to padaryti negalejo, nes turi tik 50 proc. darbinguma ir beveik nevaldo dešines kojos, taciau jis ir nekaltinamas išspyres nukentejusiji ar ji spardes, tokiu duomenu nera, o dirbdamas statybose turi stiprias rankas ir išstumti visiškai girta žmogu dideliu problemu nesudare. Tarp kaltinamojo veiksmu ir nukentejusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis neigdamas savo kalte tvirtina, kad niekas nemate, kad jis išstume D. K. pro langa, taciau objektyviais irodymais: ivykio situacija, i laiptine išejo tik dviese, kaltinamasis pastoviai puole nukentejusiji, stumdamas pastaraji i laiptine, pats papasakojo, kad išstume nukentejusiji pro langa, po pasiekto tikslo nesieme priemoniu suteikti pagalba kaltinamojo žodžiais tariant „iškritusiam žmogui“, pasišalino iš ivykio vietos ir nuejes i degaline nusipirko buteli vyno ir ji išgere.

Atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis išstume nukentejusiji ir pastarajam atsitrenkus i kieta paviršiu, padaryti sunkus sužalojimai, kurie ir buvo mirties priežastimi.

Teismas daro išvada, kad kaltinamasis veike tiesiogine tycia. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 5 d. išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tycia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti kitam žmogui gyvybe ir norejo ja atimti. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybe bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tycia. Kaltinamasis prieš ivyki buvo pareiškes, kad jeigu jis pamatys D. K. pas sugyventine, jam bus galas. Tik atejus D. K. i D. L. buta, kaltinamasis ji išstume i koridoriu, iš koridoriaus išstume i laiptine ir galiausiai išstume iš namo aikšteles tarp 3 ir 4 aukštu, suvoke, kad mirtis bus neišvengiama ir to jis norejo, nes nesieme jokiu pastangu išgelbeti gyvybe, o šaltakraujiškai praejo pro sunkiai sužalota, gulinti ant betono D. K., nuejo i degaline, nusipirko buteli vyno ir „atšvente“ savo veikos rezultata. Šie veiksmai rodo, kad kaltinamasis veike tiesiogine tycia atimti gyvybe D. K..

Pagal mineto Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo 17 p. nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika del gyvybes atemimo budo ar kitu aplinkybiu pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai kaltininko veika del gyvybes atemimo pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybe atimama itin skausmingu budu, pvz. numetant iš didelio aukšcio. Pats S. M. pasirinktas gyvybes atemimo budas yra itin žiaurus, todel jo veika kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.

Del bausmes skyrimo

Atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo inkriminuota, kad jis nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). 2010-01-13 19.28 val. alkotesteriu S. M. nustatyta 1,16 promiles girtumas. Kaltinamasis kategoriškai neigia prieš ivyki vartojes alkoholi, teigia, kad buteli vyno išgere po ivykio. Nei vienas iš liudytoju, tarp ju ir policijos pareigunai, nepastebejo, kad S. M. buvo girtas. D. L. aiškino, kad S. M. atejo pas ja išgeres, taciau ji pati buvo neblaivi. Pagal LR BK 60 str. 1 d. 9 p. šiai aplinkybei reikia konstatuoti ne tik apsvaigima nuo alkoholio, bet ir tokios busenos itaka nusikalstamai veikai. Pastarosios aplinkybes nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinejant baudžiamaja byla teisiamajame posedyje, kaltinamojo paaiškinimas nepaneigtas, todel iš kaltinimo šalinama, kad nusikaltima padare apsvaiges nuo alkoholio. Teismas mano, kad itakos turejo tai, kad kaltinamajam bunant sugyventines bute, pas ja atejo girtas, be batu ir striukes nukentejusysis D. K., kaip i savo namus.

Skiriant bausme teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d), kitomis bausmes skyrimo taisyklemis, taip pat esminemis susiformavusiomis teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose nuostatomis, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju 2008-02-28 teismu praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos išvadomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni atsižvelgiama i tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (11 str. 6 d., 129 str. 2 d. 6 p.), nužudytas jaunas, 28 metu amžiaus žmogus, nusikaltimas padarytas tiesiogine tycia iš pavydo. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus, o šis padarytas itin žiauriai del pasirinkto nužudymo budo. Atsižvelgiama ir i tai, kad nera atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu, kaltinamojo asmenybe: turi tik 50 proc. darbingumo, išlaiko ir prižiuri tris mažametes dukteris, taciau anksciau teistas 4 kartus, nusikaltima padare bausmes vykdymo atidejimo laikotarpyje, teistumai išnyke, vel padare nusikaltima, kas rodo jo nenora taisytis, paskirtos bausmes teigiamu rezultatu nedave. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posedyje nevertino savo poelgio neigiamai, nesikrimto del padarytu veiksmu ir nesistenge sušvelninti nusikalstamos veikos padariniu, nukentejusiuju neatsipraše, tik apgailestavo, kad taip ivyko, stengiasi viskuo apkaltinti pati žuvusiji D. K., kas rodo asmens požiuri i padaryta nusikalstama veika. Jam skirtina reali laisves atemimo bausme sankcijoje numatyto terminuoto laisves atemimo bausmes vidurkio dydžio ribose. Už padaryta nusikaltima numatytas laisves atemimas nuo 8 iki 20 metu arba laisves atemimas iki gyvos galvos (2007-06-28 istatymo redakcija).

Taikyti BK 75 straipsni ir atideti paskirtos bausmes vykdyma negalima, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas. Taikyti BK 62 str. ir paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme nera pagrindo, nes nera šiame straipsnyje butinu pagrindu ir salygu visumos taikant ši straipsni. Mergaites neliks be priežiuros, jomis yra kam rupintis – yra ju motina D. L.. Taikyti BK 28 str. del butinosios ginties nera pagrindo, nes nebuvo pavojingo kesinimosi i kaltinamojo sveikata ar gyvybe, nebuvo butinosios ginties situacijos. Atvirkšciai, nukentejusysis D. K. buvo labai girtas ir praše, maldavo jo neliesti, o santykius aiškintis kita karta. Nera pagrindo kvalifikuoti veika ir pagal LR BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Kaltinamasis žinojo apie sugyventines gyvenimo buda, kad ji gyveno ir su kitais vyrais (iš G. R. reikalavo moketi, nes gyvena su jo žmona), iš G. R. žinojo, kad ji dabar gyvena ne su juo, o su kitu vyru – D. K.., todel D. K. pasirodymas D. L. bute negalejo staiga labai sujaudinti kaltinamojo. Kaltinamojo veika negali buti kvalifikuojama ir pagal LR BK 132 straipsni kaip neatsargus gyvybes atemimas, nes D. K. nužudytas veikiant tiesiogine tycia, kaltinamasis numate savo veikos pasekmes – žmogaus mirti ir to norejo.

Vadovaujantis BK 64 str. prie paskirtos bausmes pridedama neatliktos bausmes dalis pagal Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-04-22 nuosprendi, kuriuo jis nuteistas laisves atemimu 2 metams 6 menesiams, bausmes vykdymas atidetas 3 metams.

Vadovaujantis BK 66 str. i bausmes laika iskaitomas laikino sulaikymo ir suemimo laikas nuo 2010 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2010 m. liepos 28 d.

Daiktiniai irodymai: S. M. drabužiai – kelnes, megztinis, striuke gražinami ju savininkui S. M., kiti daiktiniai irodymai (T. 1, b. l. 40-41) sunaikinami kaip menkaverciai (BPK 94 str.).

Del civiliniu ieškiniu

Nukentejusioji civiline ieškove L. K. pareiške civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo sumoje 9947,25 Lt. Pagal Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi buti atlyginti visiškai. Atlyginant turtine žala taikomas visiško jos atlyginimo principas. Civiline ieškove nurode, kad laidojimo paslaugu centrui buvo sumoketa 2636 Lt, už gedulingus pietus sumoketa 1019,96 Lt, moketa už rubus, kura, giedoriams, bažnyciai, viso 4019,96 Lt. Už paminklo pastatyma praše priteisti 5000 Lt, taciau teisiamajame posedyje ieškini del paminklo pastatymo patikslino, kad pastatytas ne naujas paminklas, o restauruotas ir pagal 2010-04-30 saskaita – faktura KP10 Nr. 003 sumoketa už antkapio restauravima 1572 Lt. Išlaidos iš esmes patvirtintos dokumentais (T. 1, b. l. 68-75), yra protingos ir turi buti atlygintos priteisiant iš asmens, pripažinto kaltu del sunaus nužudymo. Turtine žala sudaro 4019,96 + 1572 = 5591,96 Lt. Ieškove pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del paramos mirties atveju“ gavo 1040 Lt laidojimo pašalpa. Priteistina turtine žala mažinama šiai sumai (5591,96-1040 = 4551,96) ir iš kaltinamojo L. K. priteistina 4551,96 Lt turtines žalos atlyginimo.

Nukentejusioji civiline ieškove žuvusiojo motina L. K. ir nukentejusysis civilinis ieškovas žuvusiojo brolis S. K. pateike civilinius ieškinius del neturtines žalos atlyginimo po 225 000 Lt kiekvienam.

Nagrinedamas neturtines žalos atlyginimo klausima teismas vadovaujasi BPK 109 str., Civilinio Kodekso 6.250 str. nuostatomis, o taip pat Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus 2008-07-13 Teises normu reglamentuojanciu nusikalstama veika padarytos žalos atlyginima, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadomis. Neturtine žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teises saugomas ir ginamas fizinio ir dvasinio pobudžio vertybes. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Asmens gyvybes atemimo atveju teise gauti neturtines žalos atlyginima turi tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendravo neiregistraves santuokos (partneryste). Nustacius, kad nurodytu asmenu iki nukentejusiojo mirties nesiejo glaudus dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tevu, nepalaikanciu ryšiu su vaikais, sukurusiais savo šeimas ir gyvenanciais atskirai), ieškinys del neturtines žalos atlyginimo gali buti atmestas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus 2008-07-03 Apžvalgos išvadu 11 p. 2 d.). Motina su sunumi D. K. gyveno, sunaus nužudymas sukele dvasiniu pergyvenimu, padare moralines skriaudos, taciau 28 metu sunus gyveno savo gyvenima, apie jo gyvenimo tikslus ir siekius motina nežinodavo, asmeninius santykius jis nuo motinos slepdavo, dažnai girtaudavo. Pareikštas 225 000 Lt ieškinys yra aiškiai per didelis ir mažintinas.

Minetos 2008-07-03 Apžvalgos 11 p. nurodyta, kad pritartina teismu praktikai, kad kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ir artimiems giminaiciams (broliams, seserims, seneliams, vaikaiciams) kompensacija už dvasines kancias, kurias sukele nukentejusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (kai juos su nukentejusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudus dvasiniai, emociniai ryšiai). Teismui nekelia abejoniu, kad brolio nužudymas sukele broliu dvasines kancias, kas visiškai žmoniška broliu santykiuose. Taciau vien to nepakanka pripažinti teise i neturtines žalos atlyginima. Vien formalus giminystes fakto konstatavimas tokios teises nesuteikia. Broliai gyveno kartu pas motina, ju santykiai buvo broliški, niekuo nesiskyre nuo gyvenime iprastu santykiu tarp broliu, kiekvienas gyveno savo gyvenima, savo rupesciais. Civilinis ieškovas S. K. yra darbingas, jaunas vyras, su broliu jo nesiejo ypatingi santykiai. Teisiamajame posedyje nenustatyta, kad šioje byloje yra išimtinis atvejis, kai kompensacija už dvasines kancias gali buti priteisiama broliui. Kad S. K. rupinosi brolio laidotuvemis, padejo motinai palaidoti sunu yra naturalu ir žmoniška, laidojimo išlaidos sudaro turtine žala ir jos priteisiamos iš kaltininko. Kad ieškovas, turedamas aukštaji išsilavinima neturejo darbo, nera pagrindas neturtines žalos atlyginimui. Nenustacius, kad brolius iki mirties siejo itin artimi santykiai, ypac glaudus dvasiniai, emociniai ryšiai, kad tai yra išimtinais atvejais, S. K. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo sumoje 225 000 Lt atmestinas. Neturtine žala yra ne bausme už padaryta nusikaltima. Kaltam asmeniui skiriama griežta baudžiamojo istatymo nustatyta bausme – laisves atemimas.

Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatyti neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai:1) neturtines žalos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) žala padariusio asmens turtine padetis; 4) jei padaryta turtine žala, turtines žalos dydis; 5) kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Nustatant motinai neturtines žalos dydi atsižvelgiama i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, netiketa, staigia sunaus mirti del kaltinamojo tyciniu veiksmu. Kaltinamasis šiuo metu turi 50 proc. darbingumo, nedirba, išlaiko 3 mažametes dukras, jokio turto neturi. Teismu praktikoje siekiama nustatyti, kiek imanoma sažininga ir teisinga atlygintinos žalos dydi, kartu nepažeidžiant teisines interesu pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtines žalos dydis netaptu nepateisinama našta šia žala padariusiam asmeniui ir jo šeimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-27 nutartis byloje Nr. 2A-526/2008). Priteisus L. K. prašoma 225 000 Lt žalos atlyginima kaltinamajam ir jo trims dukroms butu nepateisinama našta, šeima atsidurtu dar sunkesneje padetyje. Nors kaltinamojo pagrindinis oficialus pragyvenimo šaltinis neigalumo pensija, taciau jis yra jauno amžiaus, ateityje gali pasikeisti jo darbingumas ir jis tures galimybe atlyginti neturtine žala. Be to, jis privalo atlyginti ir turtine žala. Atsižvelgus i šias aplinkybes, nustatytus žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato L. K. neturtines žalos dydi - 50 000 Lt, kurie priteisiami iš S. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str.,

nusprende:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirti laisves atemima 14 (keturiolikai) metu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausme subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 15 metu (penkiolikai) metu 6 (šešiems) menesiams. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2010 m. liepos 28 d.

I bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo ir suemimo laika nuo 2010 m. sausio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2010 m. liepos 28 d.

Kardomaja priemone suemima iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Iš S. M. priteisti 4551,96 (keturis tukstancius penkis šimtus penkiasdešimt viena lita 96 centus) Lt turtines žalos ir 50 000 (penkiasdešimt tukstanciu) Lt neturtines žalos atlyginimo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

S. K. civilini ieškini del 225 000 Lt neturtines žalos atlyginimo atmesti.

Daiktinius irodymus: S. M. drabužius – kelnes, megztini ir striuke gražinti ju savininkui S. M., kitus daiktinius irodymus, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (T. 1, b. l. 40-41), sunaikinti kaip menkavercius.

Apeliacinis skundas gali buti paduotas per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio iteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisejai Alvyra Ona KvaraciejuteVladas Nikitinas