- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- 2A-661-345/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 0-03-3-03173-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- M.
- Advokatai
- Laimundas Baršauskas, Tomas Venckus
- Kategorijos
- 1.2Individualūs darbo santykiai
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.10.711.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti jos atleidimo iš darbo pagrindą bei nutraukti 2007-09-12 darbo sutartį teismo sprendimu, priteisti iš atsakovo 5 724 Lt dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 47,97 Lt delspinigių už pavėluotai sumokėtą atlyginimą, 32 820 Lt neturtinės žalos, 6 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007-10-01 pagal 2007-09-12 darbo sutartį Nr. 1151, vyr. finansininko pavaduotoja. Nesutarimai su darbdaviu prasidėjo, kai 2009 m. sausio mėnesį nesutiko pasirašyti vienašališko darbo sutarties pakeitimo dėl atlyginimo sumažinimo. Darbdavys atleido ieškovę iš darbo 2009-03-18 įsakymu Nr. 14P, DK 136 str. 3 d. pagrindu, skyręs tris drausmines nuobaudas. Ieškovės nuomone, šiuo pagrindu iš darbo buvo atleista neteisėtai, kadangi visos trys drausminės nuobaudos buvo skirtos be teisėto pagrindo, tikslingai siekiant atleisti ją iš darbo; pažeidžiant DK 240 str. numatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Atsakovas paskyrė nuobaudas ne dėl netinkamo pareigų vykdymo, o ketindamas atleisti ieškovę iš darbo. Jau nuo kitos dienos ieškovės pareigose dirbo kitas asmuo. Skirdamas nuobaudas, atsakovas nevertino, ar yra visos drausminės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalingos pasekmės ir priežastinis ryšys. Atsakovo psichologinis spaudimas neigiamai paveikė ieškovės emocinę būseną, sukėlė nestabilumo ir menkavertiškumo pojūčius. Ieškovė iki šiol yra streso būsenoje ir turi gerti raminamuosius vaistus. Dėl atleidimo pagrindo pobūdžio bedarbio pašalpą ji galės gauti tik po 3 mėnesių, o šiuo metu susirasti darbą yra labai sudėtinga. Ieškovės dukrai yra nustatytas 30 % darbingumo lygis, todėl ieškovei, neturint darbo, yra ypatingai sunku ja pasirūpinti. Neturtinę žalą ieškovė vertina dvylika buvusių mėnesinių atlyginimų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nebuvo kruopšti darbuotoja, ją nuolat reikėjo kontroliuoti, nes darė daugybę klaidų. Atsakovo manymu, tam įtakos turėjo ta aplinkybė, kad ji oficialiai nebuvo nurodžiusi, jog dirba ir kitoje darbovietėje. Atsakovo kantrybė išseko, kai eilinį kartą kilo grėsmė, jog dėl ieškovės kaltės bendrovė nepateiks ketvirtinės ataskaitos SODRAI ir laiku nesumokės įmokų į socialinio draudimo fondo biudžetą. Ieškovė pagal bendrovės gen. direktoriaus įsakymą visas ataskaitas privalėjo paruošti iki mėnesio 13 d. Ieškovė turi parengti suvestinius duomenis apie atskirų cechų, visuomeninio maitinimo padalinių darbą. Galutinai suskaičiuoti atlyginimus ir įmokas SODRAI privaloma iki 15 d., ką atlieka kita darbuotoja. Ieškovė buvo pasirašiusi raštišką pasižadėjimą neplatinti konfidencialios informacijos, kuriame buvo nurodyti komercinių ir tarnybinių paslapčių sąrašai. Darbo funkcijas darbuotojai turi atlikinėti darbe, darbdavio priemonėmis. Tikėtina, jog ieškovė mėgino pasisavinti įmonės dokumentus ir po to juos neteisėtai panaudoti, sukeliant atsakovui žalingų pasekmių. Ieškovė iš darbo atleista 2009-03-19. Atleidimo iš darbo dieną ieškovė dar dirbo visą dieną, nes nebuvo sutvarkiusi kasos, todėl nuobauda jai galėjo būti skirta. Ieškovė neteisingai nurodo nustatytus darbo užmokesčio mokėjimo terminus. Darbo užmokestis už vasario mėn. sumokėtas atleidimo iš darbo dieną, nesuėjus darbo sutartyje nustatytam terminui. Ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai ir teisėtai, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama. Maksimalus priteisiamos neturtinės žalos dydis darbo santykiuose pagal teismų praktiką yra 10 000 Lt. Ieškovė iki šiol dirba kitoje darbovietėje, todėl į Darbo biržą vis tiek negalėtų kreiptis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009-11-11 sprendimu M. T. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo atmetė; priteisė iš ieškovės M. T. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; priteisė iš ieškovės M. T. 11,55 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad ieškovė dirbo pas atsakovą nuo 2007-10-01 pagal neterminuotą darbo sutartį vyr. finansininko pavaduotoja. Darbo sutartis nutraukta 2009-03-19 darbdavio 2009-03-18 įsakymo pagrindu pagal DK 136 str. 3 d., t. y. už darbo drausmės pažeidimus, prieš tai taikius drausminę nuobaudą. Teismas nustatė, kad ieškovė M. T. iš darbo atleista už nevienkartinį darbo pareigų pažeidimą. Ieškovei pirmoji drausminė nuobauda buvo paskirta dėl 2009-01-07 darbdavio įsakymo Nr. G-069 pateikinėti savalaikiai ataskaitas nevykdymo. Sistemiškai išanalizavęs ieškovės pasiaiškinimą, DK 25-26 straipsniuose įtvirtintą terminų skaičiavimą, 2009-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą, bei atsakovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kokią svarbą turi ieškovės tinkamas pareigų atlikimas, ataskaitų pateikimas iki mėnesio 13 dienos, bei remdamasis taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, jog jau ne kartą buvo atkreiptas darbdavio dėmesys į ieškovės darbo trūkumus, teismas padarė išvadą, jog drausminė nuobauda – pastaba ieškovei skirta pagrįstai, už įmonės vadovybės teisėto įsakymo nevykdymą.
2009-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančio generalinio direktoriaus pareigas skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo taip pat pagrįstai, nustačius, jog ieškovė, neinformavusi ir negavusi tiesioginio vadovo leidimo e-adresu siuntė elektronines bylas, kuriose buvo įmonės konfidenciali informacija, priskiriama įmonės komercinei paslapčiai. Nustatyta, jog ieškovė elektroniniu paštu siuntė įmonės dokumentus: „Pelno nuostolio ataskaitą“, „Analizę“, „Pardavimų sumas“ į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tačiau dėl techninių nesklandumų bylos neišsisiuntė. Ieškovei buvo žinoma, jog tokia informacija, kurią ji bandė išsiųsti elektroniniu paštu, atsakovo bendrovėje laikoma komercine paslaptimi. Tą ji turėjo suprasti ir žinoti, kadangi buvo pasirašiusi raštišką pasižadėjimą neplatinti konfidencialios informacijos. Ieškovės veiksmus, siunčiant bendrovei vertingą informaciją elektroniniu paštu teismas laikė neatsakingais ir padarytais sąmoningai, todėl pagrįstai dėl tokių veiksmų jai taikyta drausminė atsakomybė. Ieškovės pasiaiškinimas, jog ji visą informaciją siuntėsi išimtinai darbo tikslais, negali pateisinti ieškovės elgesio darbe ir atleisti jos nuo drausminės atsakomybės taikymo. Ieškovės veiksmai sukėlė grėsmę, jog iš bendrovės elektroniniu paštu išsiųsta informacija galėjo patekti bet kurių trečiųjų asmenų žiniai ir sukelti neigiamas pasekmes UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo srityje. Byloje surinkti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė nepaisė privalomų teisės aktų reikalavimų finansinės apskaitos srityje, nepaisė darbinėms pareigoms atlikti nustatytų terminų, bei teisėtų darbdavio, administracijos nurodymų. Ieškovės neatsakingą darbą dar 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai fiksavo vidinio susirašinėjimo dokumentuose, t. y. M. T. klaidas, neatidų ir nekruopštų jos pareigų atlikimą, kuris trikdė visos buhalterijos sklandų darbą. Teismas konstatavo, kad drausminė atsakomybė ieškovei pritaikyta esant atsakomybės pagrindams ir sąlygoms, bei laikantis DK nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos (DK 236-241 str.). Byloje neįrodyta, jog ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas išeiti iš darbo po to, kai ji nesutiko dėl atlyginimo sumažinimo. Ieškovė buvo supažindinta su buhalterio pareiginiais nuostatais, bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis. Tą patvirtino pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, liudytoja apklausta vyriausioji finansininkė J. J.. Ieškovės darbas jau nuo 2008 metų kėlė kitiems atsakovo buhalterijos darbuotojams papildomų rūpesčių, taisant jos klaidas, ką patvirtino liudytojai, todėl keleto drausminių nuobaudų skyrimas atleidžiant ją iš darbo 2009 m. kovo mėnesį nelaikytas darbdavio piktnaudžiavimu ar nusistatymu prieš darbuotoją, kadangi tai buvo pasekmė ieškovės neatsakingo požiūrio į savo pareigas, nesugebėjimo derinti užimamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereagavimo į kitų buhalterijos darbuotojų pastabas, administracijos nurodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas plačiau neanalizavo darbdavio 2009-03-19 įsakymu skirtos nuobaudos – papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ji buvo paskirta jau esant priimtam dieną prieš tai darbdavio įsakymui atleisti ieškovę iš darbo. LAT savo nutartyje 2006-05-22 civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2006 yra pažymėjęs, jog drausminės nuobaudos skyrimas darbuotojui, nebedirbsiančiam pas darbdavį, neatlieka darbo drausmės užtikrinimo darbovietėje funkcijos, nes jos poveikio pasekmės nebėra reikšmingos darbuotojo, kuriam nuobauda taikoma, darbo drausmės laikymuisi pas darbdavį (DK 227 str.).
Teismas padarė išvadą, jog atsakovas laikėsi darbo įstatymų reikalavimų, skiriant ieškovei drausmines nuobaudas, atleidžiant ieškovę iš darbo. Atsakovas įrodė ieškovės atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat įrodė, jog su ieškove buvo laiku ir tinkamai atsiskaityta, atleidžiant iš darbo, tą pripažino ir ieškovė teisminio nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomus delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą. Reikalavimas priteisti 32 820 Lt neturtinę žalą atmestas, kaip išvestinis, netenkinus reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, nepripažinus darbdavio kaltės atleidžiant ieškovę iš darbo už drausminius pažeidimus.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovė atleista 2009-03-19, tada ir sužinojo apie atleidimą, ieškinys teismui pateiktas 2009-04-21. atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog ieškinys dėl senaties termino pasibaigimo gali būti atmestas, jei šalis ginasi senaties termino suėjimu ir prašo taikyti senatį. Ieškovės atstovas nepagrindė jokių svarbių priežasčių, dėl ko ieškinys pateiktas praleidus senaties terminą, nors ir labai nežymiai, juo labiau, kad atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta 2009-04-16, todėl nesant jokio svarbių priežasčių paaiškinimo, ieškinys atmestas ir dėl to, kad praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą: pakeisti atleidimo pagrindą bei nutraukti 2007-09-12 darbo sutartį teismo sprendimu, priteisti iš atsakovo 5 724 Lt dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 47,97 Lt delspinigių už pavėluotai sumokėtą atlyginimą, 32 820 Lt neturtinės žalos, 6 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantės nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (DK 35, 136, 227, 234, 236, 240 str. ir CK 1.116 str.), taip pat sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas (CPK 176, 177, 183, 185 str.).
Dėl drausminės atsakomybės sąlygų nebuvimo nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė DK normas, susijusias su drausminės atsakomybės sąlygomis, nepagrįstai konstatavo, kad buvo visi ieškovės drausminės atsakomybės pagrindai ir sąlygos. Nurodo, jog pirmosios drausminės nuobaudos atveju nebuvo šių drausminės atsakomybės sąlygų – darbuotojo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės. Nurodo, kad nebuvo supažindinta su pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis; atsakovo pateikti Buhalterio pareiginiai nuostatai nesusiję su ieškovės pareigomis, nustatytomis darbo sutartyje. Taip pat nebuvo supažindinta su atsakovo gen. direktoriaus 2009-01-07 įsakymu. Ieškovės teigimu, liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie atsakovo darbuotojai, juos sieja subordinacijos santykiai, be to darbuotojai suinteresuoti išsaugoti darbo vietą. Nurodo, jog ant 2009-01-08 gamybinio pasitarimo protokolo taip pat nėra ieškovės parašo. Atkreipia dėmesį, kad teismas netinkamai vertino ieškovės raštišką pasiaiškinimą, nevertino su juo susijusių paaiškinimų teismo posėdžio metu. Nurodo, jog 2009-01-07 įsakymo nurodymas, kad buhalterijos darbuotojai pateikia visus duomenis apie praėjusio mėnesio darbuotojų atidirbtą laiką ir suvestinius duomenis apie veiklos rezultatus iki 13 dienos negalėjo būti įgyvendinamas dėl objektyvių priežasčių – iki 13 dienos dar nebūdavo gauti visi ieškovės rengiamoms suvestinėms ataskaitoms reikalingi duomenys; be to, įsakymo 3 p. suformuluotas netiksliai, nenurodyta iki kurio mėnesio 13 dienos pateikti duomenys, tuo tarpu, 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog kiti duomenys pateikiami iki sekančio mėnesio atitinkamai 2 ir 8 dienos. Apeliantė laiko, jog atsakovui esant atsakingam už netinkamą darbo organizavimą buhalterijoje, ji negali būti laikoma nusižengusia darbo drausmei. Nurodo, jog laikytina nepagrįsta teismo išvada, kad darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ trukdė atlikti pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas nenurodė, kokių įrodymų pagrindu šią išvadą padarė. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas patyrė žalos; kadangi nepatirta žala, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir žalos. Taip pat nėra ieškovės kaltės, kadangi netinkamai organizavęs darbo procesą atsakovas pats pažeidė teisės aktais nustatytas savo pareigas. Antrosios drausminės nuobaudos skyrimo atveju, atsakovas taip pat neįrodė esant visoms drausminės atsakomybės sąlygoms. Ieškovė jokių komercinių paslapčių neatskleidė; be to laišką siuntė ne tretiesiems asmenims, o sau, siekdama savaitgalį atlikti darbus, be to buvo nukopijuoti ne patys dokumentai, bet nuorodos, vadinasi nebuvo jokios konfidencialios informacijos. Pažymi, kad 2007-09-12 raštiškame pasižadėjime neplatinti konfidencialios informacijos nustatyta, kad sankcijas priima bendrovės valdyba, tačiau atsakovas šios tvarkos nesilaikė, kadangi tokio sprendimo valdyba nepriėmė. Taip pat nenurodyta, kokią žalą patyrė atsakovas; nėra priežastinio ryšio ir ieškovės kaltės, kadangi neatskleista jokia konfidenciali informacija.
Dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos nesilaikymo nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad skiriant drausmines nuobaudas buvo laikomasi DK nustatytos skyrimo tvarkos. Nurodo, jog terminas pasiaiškinimui pateikti buvo suteiktas tik formaliai, siekiant ne išsiaiškinti tariamų drausminių pažeidimų aplinkybes, o kuo greičiau atleisti iš darbo ieškovę. Pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo metu ieškovė turėjo atlikti ataskaitą, todėl negalėjo pateikti išsamaus ir motyvuoto paaiškinimo iki darbo dienos pabaigos; po pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo tą pačią dieną pareikalavus pateikti dar vieną pasiaiškinimą, ieškovė dėl darbdavio daromo psichologinio spaudimo pasimetė ir nesugebėjo paaiškinti tariamo drausmės pažeidimo aplinkybių. Pažymi, kad per tris dienas ieškovei skiriant tris drausmines nuobaudas buvo pažeista ne tik jų skyrimo tvarka, taip pat nebuvo pasiekti tikslai, dėl kurių drausminės nuobaudos skiriamos. Ieškovė nebuvo informuota apie jos darbo trūkumus, todėl apie juos nežinojo, negalėjo pateikti pasiaiškinimų. Pažymi, kad santykiai tarp šalių tapo įtempti po to, kai ieškovė nesutiko su atsakovo vienašališku sprendimu sumažinti atlyginimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko savo argumentus išdėstytus pirmosios instancijos teisme.
Dėl ieškinio senaties termino nurodo, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, tai įrodo 2009-04-17 pašto kvitas; pažymi, jog ieškovė tikėjosi, kad byloje bus vokas, kuriama buvo atsiųstas ieškinys.
Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo reikalautą delspinigių sumą, todėl dėl šio reikalavimo apeliacinis skundas nepaduodamas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos išvados atitinka nustatytoms bylos aplinkybėms, kurios yra ištirtos bei įvertintos vadovaujantis CPK nuostatomis; nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šį teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant darbo bylas, teismui suteikiama teisė peržengti reikalavimų ribas (CPK 417 str.), nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė aplinkybių, įgalinančių peržengti pareikštų reikalavimų ribas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose, netinkami aiškino ir taikė Darbo kodekso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo pas atsakovą nuo 2007-10-01 pagal neterminuotą darbo sutartį vyr. finansininko pavaduotoja. Darbo sutartis nutraukta 2009-03-19 darbdavio 2009-03-18 įsakymo pagrindu pagal DK 136 str. 3 d., t. y. už darbo drausmės pažeidimus, prieš tai taikius drausminę nuobaudą. Ieškovei pirmoji drausminė nuobauda buvo paskirta dėl 2009-01-07 darbdavio įsakymo Nr. G-069 pateikinėti savalaikiai ataskaitas nevykdymo. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog drausminė nuobauda – pastaba ieškovei skirta pagrįstai, už įmonės vadovybės teisėto įsakymo nevykdymą. Taip pat kolegija nesutinka, kad 2009-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančio generalinio direktoriaus pareigas skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, pagrįsta.
Dėl drausminės atsakomybės sąlygų
Teisėjų kolegija pažymi, kad drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas arba įstatymuose nustatyta kita pražanga (DK 236 str.). DK 234 str. apibrėžta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė). Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju reiškiasi darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).
DK 228 str. nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai; DK 229 str. reglamentuotos darbdavio pareigos. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str. 4 d.). Ši pareiga taip pat apima darbuotojo supažindinimą su jo darbo funkcijomis ir kitomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis (DK 95 str. 1, 2 d.).
Apeliantė teigia, kad nebuvo supažindinta su pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis; atsakovo pateikti Buhalterio pareiginiai nuostatai nesusiję su ieškovės pareigomis, nustatytomis darbo sutartyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė buvo supažindinta su buhalterio pareiginiais nuostatais, bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis. Tą patvirtino pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, liudytoja apklausta vyriausioji finansininkė J. J.. Kaip matyti iš į bylą atsakovo pateiktų Buhalterio pareiginių nuostatų (b.l. 71-78), Darbo tvarkos taisyklių (b.l. 80-87), ant šių dokumentų nėra ieškovės parašų, kad ji būtų buvusi su šiais dokumentais supažindinta, kaip reikalauja DK 99 str. 4 d., be to pačių darbo tvarkos taisyklių baigiamuosiuose nuostatuose pažymėta, jog visi darbuotojai turi būti supažindinti su šiomis taisyklėmis pasirašytinai (Taisyklių 51 p.). Atsakovas nepateikė į bylą jokio kito leistino rašytinio įrodymo (pvz., susipažinimo su dokumentais registrų žurnalo, įsakymo dėl susipažinimo su vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais vidaus dokumentais ar pan.), kuris patvirtintų, jog ieškovė tinkamai buvo supažindinta su pareiginiais nuostatais bei darbo tvarkos taisyklėmis. Pažymėtina ir tai, kad pateikti abstraktaus pobūdžio Buhalterio pareiginiai nuostatai, tuo tarpu iš darbo sutarties formuluotės matyti, kad ieškovė buvo priimta konkrečioms vyr. finansininko pavaduotojos pareigoms (b.l. 8), kurių pareiginiai nuostatai į bylą nėra pateikti. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė buvo supažindinta su pareiginiais nuostatais ir darbo tvarkos taisyklėmis. Dėl analogiškų argumentų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su generalinio direktoriaus 2009-01-07 įsakymu Nr. G069 – ant šio įsakymo yra tik personalo vadovo parašas (b.l. 49), todėl nėra neginčijamo įrodymo, kad su šiuo dokumentu ieškovė supažindinta tinkamai. Tai, kad ieškovė žinojo apie minėtą 2009-01-07 įsakymą netiesiogiai galima spręsti iš 2009-01-08 Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 6 (b.l. 50), kuriame nurodoma, kad pasitarime dalyvavo ieškovė M. T., buvo sprendžiamas klausimas Nr. 3 – giežtai vykdyti vakar dienos įsakymą G069 (atsakinga buhalterija) bei iš liudytojų parodymų, tačiau, nėra aišku, ar minėtas įsakymas buvo pagarsintas. Be to, kaip minėta, nėra neginčijamo įrodymo, kad ieškovė tinkamai supažindinta su įsakymu Nr. G069, nes žinojimas apie įsakymą, nesuponuoja tinkamo jo turinio žinojimo. Kaip matyti iš paties įsakymo Nr. G069 turinio, 3 p., skirtas buhalterijos skyriui, labai nekonkretus, nedetalizuota, kokie darbuotojai, kokias funkcijas turi atlikti; taip pat kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog įsakymo nurodymas, kad buhalterijos darbuotojai pateikia visus duomenis apie praėjusio mėnesio darbuotojų atidirbtą laiką ir suvestinius duomenis apie veiklos rezultatus iki 13 dienos suformuluotas netiksliai, nenurodyta iki kurio mėnesio 13 dienos pateiktini duomenys, tuo tarpu, 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog kiti duomenys pateikiami iki sekančio mėnesio atitinkamai 2 ir 8 dienos. Dėl argumentų, susijusių su realumu, ar ne pateikti ataskaitas iki 13 dienos, kolegija negali pasisakyti, kadangi šalys į bylą nepateikė įrodymų, kokia tvarka, terminais ir sąlygomis ieškovė gauna jai reikalingus duomenis iš kitų asmenų.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, jog ieškovei pirmoji drausminė nuobauda, dėl 2009-01-07 darbdavio įsakymo Nr. G-069 pateikinėti savalaikiai ataskaitas nevykdymo, paskirta nepagrįstai, nesant darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti nustatyti būtinų darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų, t. y. objektyviųjų požymių (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas) ir subjektyviųjų požymių (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė). Konstatuotina, jog darbdavys nevykdė savo pareigos tinkamai supažindinti darbuotoją su jo pareigomis. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimas Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje 2004 m. birželio 18 d. Nr. 45).
2009-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančio generalinio direktoriaus pareigas skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, nustačius, jog ieškovė, neinformavusi ir negavusi tiesioginio vadovo leidimo e-adresu siuntė elektronines bylas, kuriose buvo įmonės konfidenciali informacija, priskiriama įmonės komercinei paslapčiai. Nustatyta, jog ieškovė elektroniniu paštu siuntė įmonės dokumentus: „Pelno nuostolio ataskaitą“, „Analizę“, „Pardavimų sumas“ į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tačiau dėl techninių nesklandumų bylos neišsisiuntė (b.l. 36, 53-59, 89). Kolegija sutinka, kad ieškovei buvo žinoma, jog tokia informacija, kurią ji bandė išsiųsti elektroniniu paštu, atsakovo bendrovėje laikoma komercine paslaptimi. Tą ji turėjo suprasti ir žinoti, kadangi buvo pasirašiusi raštišką pasižadėjimą neplatinti konfidencialios informacijos: komercinių paslapčių ir tarnybinių paslapčių (b.l. 28). Taip pat sutiktina, kad ieškovės veiksmai, siunčiant bendrovei vertingą informaciją elektroniniu paštu laikytini neatsakingais ir padaryti sąmoningai, tačiau kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovė duomenis siuntėsi, tikslu atlikti darbą ne darbo metu, taip pat į tai, kad minėti duomenys neišsisiuntė ir konfidenciali informacija nebuvo paskleista. Todėl nuobaudos – atleidimo iš darbo – parinkimas nagrinėjamu atveju neadekvatus padarytam pažeidimui ir negali būti taikomas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas yra išaiškinęs, jog pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: a) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; b) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; c) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 str. 3 d.); d) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti; e) darbdavio iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimas Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje 2004 m. birželio 18 d. Nr. 45). Taigi, atleidimo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas, taip pat, kad įstatymo nereikalaujama, jog pakartotinis pažeidimas būtų tyčinis ar šiurkštus. Jeigu darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, tai jis gali būti atleistas ir už vienkartinį tokį pažeidimą tik kitu pagrindu, t. y. pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004, kt.). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovei nepagrįstai paskirta ginčijama pirmoji drausminė nuobauda, nebelieka įstatymo reikalaujamos juridinių faktų sudėties atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.
Vadovaujantis minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 20 p. jeigu konkrečiu atveju darbo sutartį leidžiama nutraukti tiek pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., tiek ir pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš DK 136 str. 3 d. nustatytų pagrindų jis nutraukia darbo sutartį, arba gali darbo sutartį nutraukti abiem šioje teisės normoje nustatytais pagrindais. Kai darbo sutartis nutraukta vienu iš šių pagrindų, o darbdavys (atsakovas) procesiniame dokumente, pateiktame teismui iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 232 str.), pareiškia, kad už tą patį darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbuotojas atleistas iš darbo, buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį ir kitu iš DK 136 str. 3 d. nustatytų pagrindų bei prašo tai įvertinti priimant sprendimą, nagrinėjamu atveju atsakovas tai nurodė atsiliepime į ieškinį (b.l. 24), teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį tiek pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., tiek ir pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Nustatęs, kad tuo pagrindu, kuris nurodytas dokumente apie darbo sutarties nutraukimą, darbo sutartis nutraukta be teisėto pagrindo, tačiau buvo pagrindas darbo sutartį nutraukti kitu iš DK 136 str. 3 d. nustatytų pagrindų, teismas, nekonstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumo dėl atleidimo tvarkos pažeidimo, turi atmesti darbuotojo (ieškovo) reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę į nustatytą atitinkamame DK 136 str. 3 d. punkte. Kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimo nuostatas, išnagrinėtas antrojo drausmės pažeidimo aplinkybes: jog ieškovės bandyti siųsti duomenys faktiškai visgi nebuvo išsiųsti, konfidenciali informacija nebuvo atskleista ir darbdavys ieškovei paskyrė pažeidimui neadekvačią drausminę nuobaudą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartį nutraukti dėl drausmės pažeidimo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę būtų nepagrįsta.
Dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos
Darbdavys, vykdydamas DK 240 str. 1 d. numatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl DK 240 str. 1 d. nurodyta, jog darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą, drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas ir parinkti drausminę nuobaudą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „AJ Šokoladas“, bylos Nr. 3K-3-350/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat nurodyta, kad DK 240 str. 1 d. nustatyto teisinio reglamentavimo tikslas – ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Taigi šios teisės normos nuostatos atitinka tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus. Pažeisdamas DK 240 str. 1 d. reikalavimus, darbdavys pats sau apriboja galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Be to, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad jeigu darbuotojo pateiktas pasiaiškinimas tam tikrais aspektais yra neišsamus ir (ar) nepakankamas tam, jog darbdavys galėtų maksimaliai objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, tai jis turėtų pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų trūkstamą būtiną informaciją, jeigu taip darbdaviui leidžia elgtis DK 241 str. nustatyti drausminės nuobaudos skyrimo terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys (atsakovas) raštu pareikalavo, jog darbuotoja (ieškovė) pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, t. y. kodėl nevykdomas gen. direktoriaus įsakymas ir įmonės veiklos suvestiniai rezultatai nepateikti laiku, ir nustatė terminą iki 2009-03-16 darbo dienos pabaigos pasiaiškinimui pateikti. Apeliantė nurodė, jog drausminės nuobaudos skyrimo metu turėjo atlikti ataskaitą, todėl negalėjo pateikti išsamaus ir motyvuoto paaiškinimo iki darbo dienos pabaigos; pasiaiškinimą pateikė raštu pasibaigus darbo dienai; darbdavys nurodė, kad jį gavo kitą dieną. Pirmosios instancijos teismas iš paties įsakymo skirti drausminę nuobaudą nustatė, kad drausminė nuobauda skirta ir dėl to, kad ieškovė nepateikė pasiaiškinimo Personalo vadovui dėl darbdavio įsakymo nevykdymo ir šiuo aspektu, drausminę nuobaudą iš dalies pripažino neteisėta, kadangi teisminėje praktikoje jau yra suformuota nuostata, kuri atitinka DK 240 str. 1 d., jog pateikti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, o ne pareiga; be to, kodėl ieškovė nepateikė pasiaiškinimo iki darbdavio nustatyto termino, išsiaiškinta teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaip ir pats pasiaiškinimas, kurį iš tiesų darbdavys gavo (b.l. 46). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo atveju, darbdavys neužtikrino minėto DK 240 str. 1 d. reglamentavimo tikslo ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Šiuo aspektu 2009-03-17 drausminė nuobauda taip pat pripažintina paskirta nepagrįstai.
Po pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo 2009-03-17, tą pačią dieną atsakovas vėl pateikė ieškovei tarnybinį nurodymą dėl raštiško pasiaiškinimo pateikimo – kam ir kokiu tikslu buvo siunčiama nurodyta informacija, terminas pasiaiškinimui pateikti – iki 2009-03-17 darbo dienos pabaigos. Apeliantės teigimu, ji dėl darbdavio daromo psichologinio spaudimo pasimetė ir negalėjo pateikti rašytinio pasiaiškinimo iki darbdavio nustatyto termino. Kolegija daro išvadą, jog darbdavys, nesuteikęs darbuotojui realios galimybės paaiškinti įvykio aplinkybes, skubotai ir nepagrįstai skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kadangi kaip nustatyta, konfidenciali informacija faktiškai išsiųsta nebuvo, todėl paskirta drausminė nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui.
Kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, taip pat pažymi, jog darbdavys nesilaikė 2007-09-12 raštiškame pasižadėjime neplatinti konfidencialios informacijos reglamentuotos sankcijų už konfidencialios informacijos paskleidimą taikymo tvarkos – sankcijas priima bendrovės valdyba. Įsakymas Dėl drausminės nuobaudos skyrimo priimtas ir pasirašytas vykdančios generalinio direktoriaus pareigas R. Ž. vienasmeniškai, todėl šiuo pagrindu 2009-03-18 įsakymas Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 8D yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės darbas jau nuo 2008 metų kėlė kitiems atsakovo buhalterijos darbuotojams papildomų rūpesčių, taisant jos klaidas, ką patvirtino liudytojai, todėl keleto drausminių nuobaudų skyrimas atleidžiant ją iš darbo 2009 m. kovo mėnesį nelaikytas darbdavio piktnaudžiavimu ar nusistatymu prieš darbuotoją, kadangi tai buvo pasekmė ieškovės neatsakingo požiūrio į savo pareigas, nesugebėjimo derinti užimamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereagavimo į kitų buhalterijos darbuotojų pastabas, administracijos nurodymus. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, atsakovo pateiktus įrodymus, kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog skiriant ieškovei iš viso tris drausmines nuobaudas per tris dienas, pažeidžiant jų skyrimo tvarką, bei nesiekiant drausminių nuobaudų tikslų, koks rezultatas bus pasiektas paskyrus nuobaudą, ar darbuotojas pakeis savo elgesį, atsakovas tikslas buvo atleisti ieškovę iš darbo. Byloje nepateikti įrodymai, kad apie ieškovės darbo trūkumus, kitų darbuotojų nusiskundimus M. T. būtų informuota ir šie nusiskundimai būtų ištirti.
Dėl priteistinų išmokų
Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant maksimaliai apsaugoti neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo teises ir interesus, įstatymo nustatytos papildomos jo teisių garantijos neteisėto atleidimo iš darbo atveju (DK 297 str. 3, 4 dalys). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nustato, jog darbuotojo (ieškovo) atleidimas iš darbo neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą ir, atsižvelgiant į tai, kuris iš DK 297 str. 3 ir 4 d. įtvirtintų darbuotojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne. Jeigu darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.). Jeigu darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, jam priteisiama DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).
Tenkinus ieškinį ieškovei M. T. priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos sudarytų 44 801,92 Lt (2 735 Lt * 15 pilnų mėnesių (41 025 Lt) + 1 172,15 Lt už nepilną mėnesį nuo atleidimo dienos iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos + 2 607,77 Lt už nepilną 2010 m. liepos mėnesį) bei 6 procentai palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau tokių piniginių sumų priteisimas teisėjų kolegijos nuomone pažeis proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal DK 2 str. 4 p. yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė į teismą dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi 1 mėnesio, tačiau bylos nagrinėjimas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, truko maždaug po pusę metų dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nei nuo šalių, nei nuo teismo valios – ypatingai padidėjusio teismų darbo krūvio, dėl ko neturėtų per daug nukentėti net ir bylą pralaimėjusi šalis. Be to, tokių didelių sumų priteisimas pažeistų kitų atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų teises, nes apie 45 000 Lt sumos priteisimas galėtų sukelti atsakovo nemokumą, dėl ko nukentėtų kiti atsakovo dirbantys darbuotojai, prarasdami darbą ir neatgaudami jiems priklausančio darbo užmokesčio. Todėl nagrinėjamos bylos situacija dėl nurodytų aplinkybių pripažintina ypatinga, reikalaujanti nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiek dirbdama pas atsakovą, tiek po darbo santykių nutraukimo su atsakovu dirba kitoje įmonėje, pragyvenimo šaltinio neprarado. Todėl, atsižvelgiant į DK 2 str., 35 str. 1 d., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo 2009-03-19 iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo mažintinas 50 procentų. Kaip minėta, ieškovei priklausantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudaro 44 801,92 Lt, ši suma mažintina 50 procentų, todėl ieškovei priteistina 22 400,96 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat ieškovei priklauso 5 470 Lt išeitinė išmoka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos. Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui. Kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kuomet ieškovei per trumpą kelių dienų laikotarpį paskirtos kelios drausminės nuobaudos ir ji tikslingai atleista iš darbo, yra pagrindas pripažinti, kad dėl šių aplinkybių ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, nestabilumo bei menkavertiškumo pojūčius ir sudaro pagrindą atlyginti patirtą neturtinę žalą. Tačiau apeliantė prašo priteisti 32 820 Lt neturtinės žalos, t. y. 12 jos buvusių mėnesinių atlyginimų, bet nepagrindžia, kodėl būtent tokio dydžio neturtinės žalos prašoma, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, bei į aplinkybes išdėstytas dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio mažinimo, sprendžia jog yra pagrindas sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 2 000 Lt.
Dėl ieškinio senaties
Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas prašė taikyti byloje ieškinio senatį, nes ieškovė atleista iš darbo kovo 19 d., o ieškinys teisme paduotas balandžio 21 d. Ieškovės atstovas nurodė, jog senaties terminas nepraleistas. Vadovaujantis DK 297 str., jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, jis turi teisę per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atleista 2009-03-19, tada ir sužinojo apie atleidimą, ieškinys teismui pateiktas 2009-04-21. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikto pašto kvito (b.l. 143) bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikto AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo rašto Dėl registruotosios pašto korespondencijos siuntos įteikimo, ieškovės ieškinys teismui buvo išsiųstas 2009-04-17, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Todėl laikytina, kad ieškinio senaties termino taikymo pagrindu ieškinys taip pat buvo atmestas nepagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu; patenkinus apeliacinį skundą ir priešingu sprendimu tenkinant ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.) – kas sudaro 1 792 Lt.
Taip pat apeliantė nurodė, jog nagrinėjamoje byloje patyrė 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, bei 1 210 Lt apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 str.).
Iš atsakovo valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme iš viso 19,95 Lt (11,55 Lt + 8,40 Lt)(CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti M. T. atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininko pavaduotojo pareigų nuo 2009 m. kovo 18 d. pagal DK 237 str. 1 d. neteisėtu. 2007 m. rugsėjo 12 d. tarp M. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį nutraukti nuo 2010 m. liepos 29 d. DK 297 str. 4 d. pagrindu.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 470 Lt išeitinę išmoką, 22 400,96 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, iš viso 27 870,96 Lt (neatskaičius mokesčių), 2 000 Lt neturtinės žalos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-04-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 3 210 Lt bylinėjimosi išlaidų M. T. naudai bei 1 792 Lt žyminio mokesčio ir 19,95 Lt pašto išlaidų valstybei.