- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- eII-251-1145/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00019-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Pareiškėjas
- J. J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K.
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.12Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. K. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 89-ANR_N-3549-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24249663196.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2024 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24249663196 priėmė nutarimą Nr. 89-ANR_N-3549-2024, kuriuo J. J. K. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Eur baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiasdešimt aštuoniems mėnesiams ir transporto priemonės (automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto mirusio R. A. B. vardu) konfiskavimą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas J. J. K. pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonių – nekonfiskuoti jam nepriklausančios transporto priemonės „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti iki vienuolikos mėnesių ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad neginčija, jog padarė administracinį nusižengimą, sutinka su paskirta bauda ir jos dydžiu, tačiau mano, kad jam skundžiamu nutarimu skirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos, tinkamai neindividualizuotos. Dėl turimų sveikatos problemų (cukrinio diabeto, širdies ligų ir podagros) jis neteisingai interpretavo savo būseną ir galimybę vairuoti. Nesutinka su automobilio konfiskavimu, kadangi automobilis yra ne jo. Automobilio valdytoja yra jo sutuoktinė R. K., kuriai automobilį perleido naudotis šiuo metu jau miręs jos tėvas R. A. B.. R. K. nėra susijusi su jo padarytu nusižengimu, ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo rengimąsi padaryti nusižengimą ir dėl to neturėjo jokių galimybių užkirsti kelią nusižengimo padarymui. Taip pat prašo švelninti ir jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, sutrumpinant terminą, kadangi jam paskirta minimali nuobauda, minimalus poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) terminas ir turto konfiskavimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, skunde nurodomos gausios teismų praktikos. Akcentuoja, kad padarytu nusižengimu pasekmių kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms nesukėlė, jokios žalos nepadarė, nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, šeštadienį, kuomet eismo intensyvumas paprastai būna mažesnis, kitų KET reikalavimų nepažeidė. Yra teigiamai charakterizuojamas, vykdo neatlygintiną visuomeninę veiklą, teisė vairuoti padėtų susirasti darbą, turi skolinių įsipareigojimų, pareigą pasirūpinti garbaus amžiaus motina, gyvenančia Lenkijoje. Atkreipia dėmesį į tai, jog turi 43 metų vairavimo stažą, neturi galiojančių nuobaudų.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas asmuo J. J. K. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, J. J. K. skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemonėmis yra tinkamai individualizuotos, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima švelninti J. J. K. paskirtas administracinio poveikio priemones ar jų neskirti, nėra. Prašo teismo J. J. K. skundo netenkinti ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-3549-2024 palikti galioti.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pranešta.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. J. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiasdešimt aštuoniems mėnesiams ir transporto priemonės (automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto mirusio R. A. B. vardu) konfiskavimu už tai, kad jis 2024 m. liepos 20 d. 14 val. 27 min. Ignalinoje, Technikos gatvėje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,94 promilės neblaivumas, kai jam buvo paskirta nuobauda pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, o ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi, už J. J. K. padaryto nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir turto konfiskavimą.
Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą, to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatęs itin griežtas administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kaip minėta, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius. Asmuo, būdamas automobilio savininku, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu turi elgtis taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Nesilaikant tokios pareigos, savininkas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, įskaitant ir nuosavybės teisių ribojimą. Kartu pažymima, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo priemonė, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kita vertus, automobilio savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 42-167/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-295-988/2021).
Pareiškėjas nesutinka su administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymu. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad faktinė automobilio savininkė jo sutuoktinė R. K. apie jo ketinimą vairuoti neblaiviam nieko nežinojo. Teismo posėdyje apklausta faktinė automobilio savininkė R. K. paaiškino, jog automobilis „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jos sutuoktinis vairavo neblaivus, yra jų šeimos automobilis. Šį automobilį prieš savo mirtį jai perleido naudotis jos tėvas, automobiliu važinėdavo tiek ji pati, tiek ir jos sutuoktinis. Apie tai, kad ir anksčiau yra vairavęs automobilį, kurį vairuodamas neblaivus buvo sustabdytas policijos pareigūnų, patvirtino ir pats pareiškėjas. Taigi, pareiškėjo paaiškinimus apie tai, jog automobilį pasiėmė savavališkai, be savo sutuoktinės žinios, teismas vertina tik kaip siekį apsaugoti savo turtinius interesus ir daro išvadą, kad automobilis konfiskuotas pagrįstai (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Juo labiau, kaip teisingai ir nurodyta atsiliepime į pareiškėjo skundą, J. J. K. administracinio nusižengimo bylos proceso metu nurodė kelias skirtingas versijas, kur jis važiavo būdamas neblaivus. Skundžiamu nutarimu skiriant J. J. K. administracinio poveikio priemonę automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, ANK 29 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai, automobilio konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės taikymas, nelaikytinas neproporcingu pareiškėjo nubaudimu.
Pareiškėjas taip pat prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki vienuolikos mėnesių ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.
Administracinio poveikio priemonės skiriamos siekiant įgyvendinti nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnio 1 dalis). ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir konfiskuoti automobilį. Tai reiškia, kad aptariamos administracinio poveikio priemonės nėra alternatyvios, jų skyrimas imperatyviai nurodytas kaip privalomas visais atvejais, kai asmuo padaro administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę paskirti asmeniui švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje ar administracinio poveikio priemonės neskirti, ši galimybė yra išimtis iš bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių normų ir gali būti taikoma tik esant tam tikroms aplinkybėms, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai). Tačiau tokių aplinkybių J. J. K. administracinio nusižengimo byloje nėra.
Skundžiamu nutarimu J. J. K. paskirta ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažiausia bauda ir privalomai skirta šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam ketverių metų (48 mėnesių) terminui.
Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. J. J. K. sutinka su padarytu nusižengimu, pripažįsta savo kaltę ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nėra J. J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet pažymėtina, kad vairavimas, būnant neblaiviu, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl pažeidėjo nurodytos aplinkybės – dėl padaryto nusižengimo gailisi, vairuoja transporto priemones daugiau nei 43 metus, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susirasti darbui, gauti pajamas, rūpintis motina ir kt. – negali lemti administracinės poveikio priemonės neskyrimo ar švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės poveikio priemonės skyrimo.
Nagrinėjamu atveju J. J. K. padarė itin pavojingą administracinį nusižengimą – pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,94 prom. neblaivumas. Taigi, neblaivumo laipsnis, nuo kurio asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam (0,41 prom.) buvo viršytas daugiau nei dvigubai. Tai rodo, kad J. J. K. elgėsi itin neatsakingai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Nors J. J. K. teigia neteisingai interpretavęs savo būseną ir galimybę vairuoti dėl dietos, kurios laikosi, tačiau šie argumentai niekaip nemažina administracinio nusižengimo pavojingumo ar J. J. K. kaltės. ANK 427 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia ir vien pats faktas, kad J. J. K. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, dar ir įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia.
J. J. K. akcentuoja, jog turėdamas labai ilgą vairavimo stažą (apie 43 metus), nusižengimą padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Visgi, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, J. J. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne kartą, turi ir ne su KET pažeidimais susijusių galiojančių nuobaudų ir tai necharakterizuoja asmens kaip preciziškai besilaikančio įstatymų reikalavimų.
Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Dar kartą akcentuojama, kad skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
J. J. K. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, rūpinantis motina, kitiems reikalams, bet vis tiek neblaivus vairavo automobilį. Todėl tai, kad J. J. K., nepaisydamas įstatymu įtvirtinto draudimo neblaiviam vairuoti transporto priemones, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, be to, tai padarė pakartotinai, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad net ir esant aiškiai išreikštam pažeidėjo kritiniam požiūriui į savo elgesį, ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes (pvz., teigiamą pažeidėjo charakteristiką ir kt.) prevenciniai tikslai, t. y. kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų, negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla ar šeimos gyvenimu, aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje.
Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, paskirtas straipsnio sankcijoje numatytas minimalias administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), teismas sprendžia, kad J. J. K. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės paskirtos atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nėra per griežtos ir negali būti švelninamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-3549-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24249663196 palikti nepakeistą ir J. J. K. skundo netenkinti.
Dėl nutarties per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.