Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-05 · Byla Nr. ATP-783-626/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
ATP-783-626/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas tikras
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-783-626/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05411-2015-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5; 39.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2015 m. kovo 25 d., apie 21.40 val., Šeimyniškių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Alfa Romeo 156 (v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, ko pasėkoje susidūrė su automobiliu Opel Omega (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuojančiu per sankryžą degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį R. B. paskirta 57 Eur bauda. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42,5 Eur bauda. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir galutinė nuobauda R. B. paskirta 1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, arba sušvelninti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam paskirtą nuobaudą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba šios teisės atėmimą paskirti kuo trumpesniam laikotarpiui.

Skunde nurodo, kad jis pripažįsta visus jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, tačiau teigia, kad jo veiksmuose, pasišalinant iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčios. Jis automobilių susidūrimo garso negirdėjo, nes jis buvo panašus į jo automobilio amortizatorių skleidžiamą garsą, automobilio ratams užvažiavus ant kliūties ar į dubę.

Taip pat nurodo, kad jam skirta administracinė nuobauda yra per griežta bei neadekvati padarytam teisės pažeidimui, administracinių nuobaudų tikslams. Jo padaryti administracinės teisės pažeidimai buvo sąlygoti jo neatidumo ir faktiškai susiklosčiusių aplinkybių – vykdamas į darbą, į naktinę pamainą per neapdairumo nepastebėjo, jog į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl nesustojo. Kontakto su kitu automobiliu nematė, nes kitas automobilis kliudė jo automobilio galinį buferį, o nieko įtartino neišgirdo ir nepajuto, nes jo automobilio amortizatorių tvirtinimai labai triukšmingi kai ratas užvažiuoja ant duobės ar kanalizacijos dangčio. Tačiau neatsižvelgdamas į tai, savo kaltę visiškai pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, nors nepadarė to tyčia.

Mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neatsižvelgė į kitas, teisingam nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, bei nepagrįstai nepaskyrė jam švelnesnės nuobaudos. Pažymi, kad nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nenustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, nėra piktybiškai ir sistemingai kelių eismo taisykles pažeidinėjantis asmuo.

Nurodo, kad dėl teisingos nuobaudos paskyrimo būtina įvertinti faktines aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino. O būtent tai, kad jis dirba operos ir baleto teatre Meninės pastatymų tarnybos Dekoracijų konstravimo ir montavimo skyriaus scenos mechanizmų operatoriumi. Byloje aptariamo eismo įvykio metu vyko į darbą, naktinę pamainą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels daug nepatogumų ir išlaidų grįžtant iš darbo į namus, bei kliudys tinkamai, efektyviai ir savalaikiai atlikti darbo užduotis, nes dirba slenkančiu grafiku, naktinėje pamainoje nuo 22 val. iki 6 val. (kartais 3-5 val.), tokiu paros metu galima iš darbo vykti namo tik automobiliu, nes viešasis transportas nevažiuoja, o taksi paslaugos būtų per brangios. Taip pat nėra jokio žmogaus, kuris jį galėtų nuvežti ir parvežti iš (į) darbo. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis būtų priverstas ieškotis kito darbo., kas jo amžiuje (53 m.), ypač, atsižvelgiant į tai, kad praktiškai visą gyvenimą dirbo teatre, būtų neįmanoma. Taip pat automobilis reikalingas darbo funkcijoms vykdyti, tai patvirtina darbovietės išrašyta charakteristika. Be to, r9pinasi savo garbingo amžiaus sunkiai sergančiu tėvu L. B. (90 metų amžiaus), kuris gyvena Akmenų g. 1, Vilniuje. Tėvas dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų (epilepsijos priepuolių, lėtinės smegenų išemijos, prostatos ligos, šlapimo nelaikymo) savarankiškai praktiškai nejuda ir nevaikšto, todėl tik jis ir tik automobiliu gali savo ligotą tėvą vežti automobiliu į įvairias gydymo įstaigas. Esant būtinumui, operatyviai nuvykti pas tėvą ir jam pagelbėti, atvežti jam maisto ir kitų būtiniausių produktų. Automobiliu taip pat veža savo sutuoktinę į darbą, tai konstatuota ir nutarime. Mano, kad aukščiau nurodyti argumentai bei į bylą pateikti juos patvirtinantys įrodymai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, patvirtina esant pagrindą taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

R. B. apeliaciniame skunde iš esmės neneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį Alfa Romeo 156 (v. n. (duomenys neskelbtini) ir sukėlęs eismo įvykį. Taip pat neneigia iš eismo įvykio vietos pasišalinęs, tačiau nesutinka, jog tai padarė tyčia. Taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET (Akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. spalio 11 d.) 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-57-139/2015).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad R. B., Vilniaus mieste, įvažiavo į Šeimyniškių ir Kalvarijų gatvių sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, susidūrė su automobiliu Opel Omega (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuojančiu per sankryžą degant žalia šviesoforo signalui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Buvo apgadintos abi transporto priemonės. R. B. vairuojamai transporto priemonei apgadintas galinis buferis iš dešinės, trūksta galinio valstybinio numerio. Kitai transporto priemonei apgadintas priekinis buferis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas. R. B. vairuojamo automobilio valstybinis numeris rastas eismo įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, pripažino, kad R. B. teiginius, jog jis nejuto smūgio, nes automobilio amortizatorių tvirtinimai labai triukšmingi, kai automobilio ratas užvažiuoja ant duobės ar kanalizacijos dangčio, todėl išgirdęs panašų garsą nesureagavo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, - paneigia pati eismo įvykio situacija, tai, kad R. B. įvažiuodamas į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui turėjo pastebėti iš Konstitucijos prospekto atvažiuojantį automobilį Opel Omega; automobilių nuotraukose užfiksuoti akivaizdūs ir sutampantys apgadinimai, patvirtinantys buvus pakankamai stipraus smūgio įvykio metu. Iš automobilių nuotraukų bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad kito asmens vairuojama automobiliui eismo įvykio metu sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, išdaužtas priekinis dešinės pusės žibintas; R. B. vairuojamam automobiliui išlūžtas gabalas galinio dešinio buferio, nukrito galinis valstybinis numeris. Liudytojai R. M. ir Š. K. teisme paliudijo, kad jie matė eismo įvykį, girdėjo automobilių susidūrimo garsą sėdėdami automobilyje 10-15 m atstumu nuo eismo įvykio vietos, po įvykio automobilis A. R. nuvažiavo. Nukentėjusiojo R. G. parodymais, susidūrimo smūgis nebuvo labai stiprus, tačiau buvo didelis garsas; jis R. B. automobilį pamatė jau prieš pat, negalėjo pasakyti ar stabdė. Šių įrodymų pagrindu pirmosios apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus, apgadinimai automobilių pakankamai žymūs, dėl to R. B., turėjo justi ir juto smūgį bei suvokė, kad jis keliamas ne automobilio amortizatorių. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis automobilio apgadinimus pastebėjo tik kitą dieną, 16 val. ir iš karto kreipėsi į policiją, nepaneigia minėtais įrodymais byloje pripažinto fakto, kad R. B. turėjo justi ir juto smūgį. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad R. B. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, nesustojo, neužpildė deklaracijos bei nepranešė policijai kaip privalėjo tai padaryti pagal KET (Akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. spalio 11 d.) 220 punkte nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs įrodymus, nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas ir R. B. atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad R. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas nesutinka su pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtų papildomos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) nuobaudos pagrįstumu ir prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas –neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sutrumpinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-57-139/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Kartu Lietuvos Aukščiausiais teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė, todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje 2AT-57-139/2015).

Pagal pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu yra pakankamai šiurkštūs, tačiau nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus; kaltę dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo jis pripažino ir gailėjosi; neturi galiojančių administracinių nuobaudų; anksčiau nebaustas pagal ATPK 130 straipsnį. Taip pat atsižvelgtina ir R. B. tėvo sunkią sveikatos būklę, kuris yra 90 m. amžiaus, gyvena atskirai, Vilniaus mieste, sunkiai vaikšto, kartojasi epilepsijos priepuoliai, diagnozuota lėtinė smegenų išemija, prostatos ligos, šlapimo nelaikymas, todėl teisė vairuoti transporto priemones R. B. reikalinga vykti pas tėvą, kurį jis prižiūri bei nuvežti jį pas gydytojus.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi R. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 1 013 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015). Atsižvelgusi į visa tai, sprendžiama, kad R. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paliekant tą patį paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų. Sušvelninus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. B. paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė R. B. paskirta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimą R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir sutrumpinti R. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino trukmę nuo trejų iki vienerių metų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą R. B. paskirti 1 013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė